Kno kultros ir biologijos integravimo galimybs Olegas Batutis

Kūno kultūros ir biologijos integravimo galimybės Olegas Batutis, Rasa Kučinskienė Prienų „Žiburio“ gimnazija 1

“Ateities kūrimas – labai rizikingas dalykas. Tačiau mažiau rizikingas už mėginimą to nedaryti. Didelei daliai tų, kurie bandys tai daryti, tikrai nepavyks. Tačiau tikrai nepavyks ir visiems tiems, kurie to nedarys”. P. F. Drucker 2

Integracijos samprata Dėl praktinių priežasčių tos pačios krypties mokslai buvo suskirstyti į atskiras disciplinas, o šios suskaidytos į dar smulkesnes, atskiras šakas, kaip antai biologija į botanikos, zoologijos ir kitus mokslus. Todėl kiekviena mokslo disciplina savo pažinimo objektą nagrinėja tik siauru aspektu, specifinėmis konkretaus mokslo priemonėmis. Toks disciplinų suskaidymas mokiniams ugdo tik iš dalies tikrovę atitinkantį pasaulėvaizdį. Nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai (2010) rodo, kad nors ir gerai mokiniai žino mokslinius dėsnius, bet negeba jų pritaikyti gyvenimo praktikoje, o juo labiau – jungti tarpusavyje arba sieti su kitais mokomaisiais dalykais. 3

Integracijos samprata Integracija – tai dalykų siejimas / jungimas į visumą siekiant, kad mokiniai susiformuotų holistinį pasaulėvaizdį. INTEGRAVIMO STRUKTŪRA Dalykinė integracija Sociokultūrinė integracija Vidinė Tarpdalykinė integracija Schemoje parodyta integravimo struktūra: integracinių ryšių taikymas pagal turinio ypatumus. 4

Tarpdalykinės integracijos samprata Tarpdalykinė integracija – ugdymo principas, laiduojantis integracinius ryšius tarp įvairių mokomųjų dalykų. Taikant šį ugdymo principą, mokomoji medžiaga sisteminama ir susiejama prasminiais ryšiais. Tarpdalykinės integracijos paskirtis – tarpusavyje suderinti atskirų mokomųjų disciplinų keliamus tikslus, uždavinius, turinį, metodus. 5

Tarpdalykinės integracijos samprata Vieni integraliausių savaime yra gamtos mokslai: biologija, chemija, fizika, nes juos sieja daug bendrų sąvokų ir sampratų, problemų sprendimų būdų, tyrimo metodų. Daugelio biologijos dėsningumų neįmanoma paaiškinti be fizikos arba chemijos sampratų. 6

Tarpdalykinės integracijos samprata Kūno kultūra yra neatsiejama nuo gamtamokslinių sampratų (energijos, judėjimo, jėgos, greičio, kūnų sąveikos) nagrinėjimo. Taip pat tais pačiais medicinos tyrimo metodais ir prietaisais gali būti nustatomi žmogaus sveikatingumo rodikliai, pavyzdžiui, fizinio krūvio įtaka organizmui. Tai rodo, kad kūno kultūra ir gamtos mokslai – glaudžiai susiję tarpusavyje. 7

Kūno kultūros ir biologijos integravimas Bendrojo lavinimo mokyklos struktūroje išskiriami trys mokymosi koncentrai: pradinis (1– 4 klasė), pagrindinis (5– 10 klasė) ir vidurinis (11– 12 klasė). Kūno kultūros dalyko mokomasi visuose mokyklos koncentruose. Todėl integracinių ryšių lygmuo, atsižvelgiant į mokinių amžių, interesus ir poreikius, juose turi būti skirtingas. 8

Kūno kultūros ir biologijos integravimas VUBP (Kūno kultūra, 2011) nurodomos šios kūno kultūros integravimo su gamtos mokslais galimybės: kūno sandara, jo veikla, sveika mityba, žalingų įpročių prevencija ir kt. Tai reiškia, kad: integruojant į pamokas žmogaus kūno sandaros, jo veiklos, sveikos mitybos ir kt. temas, ugdomas mokinių savojo kūno ir jame vykstančių procesų suvokimas, skatinami bei įtvirtinami savarankiško mankštinimosi ir sveikos gyvensenos įgūdžiai. 9

Kūno kultūros ir biologijos integravimas VUBP (Biologija, 2011) didžiausias dėmesys skiriamas veiksnių nagrinėjimui, kurie turi įtakos darniai organizmo veiklai, taip pat būdams ir priemonėms, kuriomis gali būti stiprinama organizmo sistemų darna. Šiuo atveju integracija su kūno kultūros dalyku galima nagrinėjant pagrindines sistemas: atramos ir judėjimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo. 10

Kūno kultūros ir biologijos integravimas Viena iš veiklos sričių, kurią apima tiek bendrasis, tiek išplėstinis kūno kultūros kursas – „Sveika gyvensena“ (pagrindiniai sveikos gyvensenos principai, saviugda, saviraiška, fizinis aktyvumas, fizinį aktyvumą atitinkanti mityba, svorio reguliavimo principai, kritiškas požiūris į alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą). Nuostata: Sąmoningai rūpintis savo sveikata, fiziniu parengtumu ir pajėgumu, būti fiziškai aktyviam. 11

Kūno kultūros ir biologijos integravimas 1. Sveika gyvensena Esminiai gebėjimai Konstruktyviai veikti siekiant įtvirtinti fizinio aktyvumo įgūdžius. Siekti įsitvirtinti sveikos gyvensenos įpročius. Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. 1. Pripažinti pagrindinius sveikos gyvensenos principus. 1. 1. 1. Argumentuotai pagrįsti fizinį aktyvumą kaip vieną svarbiausių sveikatos tausojimo ir stiprinimo sąlygų. 1. 2. Įsivertinti savo fizinį pajėgumą, apskaičiuoti kūno masės indeksą. 1. 2. 1. Paaiškinti darnaus fizinio išsivystymo sampratą. 1. 3. Savarankiškai mankštintis siekiant asmeninių fizinio tobulėjimo tikslų. 1. 3. 1. Pagrįsti konkrečios fizinės veiklos įtaką sveikatai ir darbingumui. Fizinius pratimus derinti su taisyklinga kūno laikysena ir kvėpavimu. 1. 4. Išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną ir kvėpavimą fizinio aktyvumo metu ir po jo. 1. 4. 1. Pagrįsti taisyklingos kūno laikysenos ir taisyklingo kvėpavimo svarbą organizmo sistemoms fizinio aktyvumo metu ir po jo. Žinoti keletą kvėpavimo pratimų, padedančių įveikti stresą arba mažinti jo padarinius. 1. 5. Atlikti keletą atsipalaidavimo pratimų stresui įveikti arba jo padariniams mažinti. 1. 5. 1. Paaiškinti ir pademonstruoti keletą atsipalaidavimo pratimų stresui įveikti arba jo padariniams mažinti. Rūpintis savo ir kitų sveikata, siekiant išvengti sveikatai nepalankių veiksnių. 1. 6. Kritiškai nusiteikti ir ryžtingai veikti prieš spaudimą vartoti alkoholį, tabaką ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. 1. 6. 1. Kritiškai vertinti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartotojišką požiūrį ir reklamą. Pateikti neigiamų dopingo vartojimo sporte padarinių pavyzdžių. Paaiškinti savitarpio pagalbos esmę. 12

Kūno kultūros ir biologijos integravimas Viena iš gamtamokslinio ugdymo sričių – „Žmogaus sveikata“. Nuostata: saugoti savo ir kitų žmonių sveikatą. Esminis gebėjimas: Paaiškinti žmogaus veiksmų įtaką jo sveikatai ir imuniteto stiprinimui. 13

Kūno kultūros ir biologijos integravimas 5. Žmogaus sveikata Gebėjimai Žinios ir supratimas 5. 1. Apibrėžti 5. 1. 1. Aptarti sveikatos ir sveikos gyvensenos sampratas. Paaiškinti sveikatos saugojimo sveiką gyvenseną. ir tausojimo būdus, naudą. 5. 1. 2. Susieti gerą fizinę ir psichologinę savijautą. 5. 2. Apibūdinti maisto medžiagų ir energijos poreikį. 5. 2. 1. Remiantis supratimu apie organines, neorganines medžiagas ir cheminius junginius, aptarti tinkamą žmogaus mitybą. 5. 2. 2. Apibūdinti energijos ir maisto medžiagų poreikio skirtumus atsižvelgiant į amžių ir fizinį aktyvumą. 5. 2. 3. Kritiškai vertinti maiste esančių maisto priedų, žymimų E raide, poveikį sveikatai, suprasti sveikos (racionalios) mitybos principus, jos įpročių formavimo reikšmę žmogaus dvasinio ir fizinio gyvenimo kokybei. Remiantis badavimo, anoreksijos arba nutukimo pavyzdžiais, aptarti netaisyklingos mitybos pasekmes ir diskutuoti apie jas. 5. 2. 4. Išsiaiškinti, kokie virškinimo sistemos sutrikimai dažniausi Lietuvoje. Aptarti šių sutrikimų priežastis ir galimus būdus jų išvengti. 5. 3. Paaiškinti reguliarios mankštos poveikį atramos ir judėjimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų veiklai ir apskritai sveikatai. 5. 3. 1. Remiantis supratimu apie atramos ir judėjimo sistemą, aiškintis taisyklingos laikysenos ir aktyvaus gyvenimo būdo reikšmę sveikatai. 5. 3. 2. Remiantis plaučių tūrio matavimo tyrimais ar įvairiuose šaltiniuose pateikta informacija, apibūdinti reguliarios mankštos poveikį kvėpavimo sistemos veiklai. 5. 3. 3. Apibūdinti pulso dažnio priklausomybę nuo fizinio krūvio. Praktinio darbo metu matuoti kraujospūdį ir apibūdinti gautus duomenis. 5. 3. 4. Remiantis supratimu apie kvėpavimo takų ir kraujotakos sistemos sandarą , apibūdinti rūkymo keliamus pavojus (lėtinis bronchitas, plaučių vėžys ar širdies infarktas). 14

Integravimo pavyzdžiai Tema: Griaučių raumenų veikla – I. Tikslas – išnagrinėjus raumeninių skaidulų veiklos principus, išsiaiškinti griaučių raumenų veiklą. Priemonės Informacijos šaltinis (Žmogaus biologija, II dalis) http: //mkp. emokykla. lt/zmogausbiologija 2/00 startas. swf Laikrodis; 1, 5 ir 3 kg svarmenys; siuvėjo metras. 15

Integravimo pavyzdžiai Tema: Griaučių raumenų veikla – II. Tikslas – atlikus praktinius darbus, nustatyti, kokią reikšmę raumenų darbingumui turi nuovargis. Priemonės Informacijos šaltinis (Žmogaus biologija, II dalis) http: //mkp. emokykla. lt/zmogausbiologija 2/00 startas. swf Laikrodis; 1, 5 ir 3 kg svarmenys; siuvėjo metras. 16

Integravimo pavyzdžiai Tema Fizinio krūvio įtaka širdies darbui ir kraujospūdžiui. Tikslas – nustatyti, kaip tam tikri fiziniai krūviai keičia širdies darbą ir kraujospūdį. Priemonės Laikmatis, arterinio kraujospūdžio matavimo aparatas, sąsiuvinis rezultatams žymėti. Žmogui esant ramybės būsenos, širdies raumuo susitraukia apie 60– 70 kartų per minutę. Po fizinio krūvio tankiau ima plakti širdis, pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas. Tai siejama su tuo, kad mankštinantis žmogui prireikia daugiau deguonies. Todėl širdies plakimas gali padažnėti du kartus – smarkiau plakdama ji audiniams (pvz. , raumens) tiekia daugiau kraujo, o šis atneša daugiau deguonies. 17

Integravimo pavyzdžiai Tema: Mityba ir fizinis aktyvumas. Tikslas – atlikus namų darbus (užpildžius mitybos ir fizinio aktyvumo testus), įvertinti savo mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą, bei nustatyti asmeninius tikslus. Priemonės Informacijos šaltinis (Metodinės rekomendacijos mokytojams: „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokykloje“, 2009). Mitybos, fizinio aktyvumo testų formos, rašymo priemonės. 18

Integravimo pavyzdžiai Tema: Ištvermė: kraujotakos sistema. Tikslas – išnagrinėjus žmogaus energijos apykaitos organizme procesus, išsiaiškinti ištvermės lavinimo galimybes, nustatyti savo tipą bei asmeninius tikslus. Priemonės Informacijos šaltinis (Metodinės rekomendacijos mokytojams „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokykloje“, 2009). Laikmatis, fizinio pajėgumo testų formos, rašymo priemonės. 19

Integravimo pavyzdžiai Tema: Kvėpavimo sulaikymo trukmės tyrimas. Tikslas – išnagrinėjus procesus, vykstančius žmogaus kvėpavimo ir kraujotakos sistemose, ištirti, kokią įtaką kvėpavimo sulaikymo trukmei turi gilus kvėpavimas. Priemonės Laikrodis su sekundžių rodykle, spaustukas nosiai užspausti. Laikas, per kurį žmogus gali išbūti valingai sulaikęs kvėpavimą, priklauso nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemų būklės. Sveikas žmogus, natūraliai įkvėpęs oro, nekvėpuodamas gali išbūti 50– 60, o natūraliai iškvėpęs – 30– 40 s. 20

Integravimo pavyzdžiai Tema: Kvėpavimo dažnio priklausomybės nuo kūno padėties ir fizinio krūvio tyrimas. Tikslas – išnagrinėjus procesus, vykstančius žmogaus organizme fizinio krūvio metu, ištirti, kaip kinta kvėpavimas ir kvėpavimo sulaikymo trukmė ramybės būsenoje ir po fizinio krūvio. Priemonės Laikrodis su sekundžių rodykle, spaustukas nosiai užspausti. 21

Integravimo pavyzdžiai Tema: Įvairių maisto produktų sudėties ir energijos vertės bei poreikio organizmui pagal amžių ir fizinį pajėgumą nustatymas. Tikslas – išnagrinėjus maisto produktų sudėtį ir energetinę vertę, apskaičiuoti gaunamų maisto medžiagų ir energijos kiekį per parą ir įvertinti poreikį. Priemonės Maisto produktų sudėties ir energetines vertės lentelės. 22

Integravimo pavyzdžiai Kitos kūno kultūros ir biologijos integravino galimybės: 1. Projektiniai-tiriamieji darbai: ● metinis darbas; ● trumpalaikis darbas. 2. Netradicinės dienos (sveikos gyvensenos šventės organizavimas 3. Popamokinė veikla (sveikos gyvensenos modulis). 4. mokykloje; ekskursija į Anatomijos muziejų bei kūno rengybos (fitnio) salę; fiziologinių tyrimų laboratoriją). Akcijos („diena be transporto priemonės“, „diena be saldumynų“). 23

Integravimo pavyzdžiai Projektinių-tiriamųjų darbų temos: Mokinių sveikos gyvensenos principų taikymas mokykloje. ● Maistinių medžiagų ir energijos įvertinimas moksleivių mityboje. ● Sergamumo ir fizinio aktyvumo sąsajos. ●. . ● 24

Integravimo tikėtini rezultatai Taikant tarpdalykinę biologijos ir kūno kultūros integraciją mokinys: ● ● sutaupo laiką, skirtą tų pačių temų nagrinėjimui, labiau motyvuotas pažinimui, įgyja visuminį pažinimo objekto vaizdą, geba turimas žinias taikyti savo gyvenime. 25

“Comming together is a beginning. Keeping together is progress. Working together is success”. Henry Ford 26

Ačiū už dėmesį! Geros visiems dienos! 27