KLASS AUKLTOJO IR PRADINI KLASI MOKYTOJO BENDRADARBIAVIMAS PENKTOJE

„KLASĖS AUKLĖTOJO IR PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJO BENDRADARBIAVIMAS PENKTOJE KLASĖJE“ Jūratė Lastauskienė, Kristina Rudelienė Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla

Pereinamasis laikotarpis iš pradinės į pagrindinę mokyklą daugumai mokinių ne visada yra sklandus ir sėkmingas. Psichologiškai silpnesniems mokiniams perėjimas į penktąją klasę gali sukelti neigiamą požiūrį į mokyklą ir mokymąsi, o tai gali turėti įtakos ne tik vaiko pažangumui, bet ir jo psichikai ar vystimuisi.

Edukologai teigia, kad penkta klasė yra viena iš kritinių mokymosi sutrikimų taškų. Šiuo laikotarpiu susiduriama su mokinių nenoru mokytis, gali išryškėti jų nepakankamos žinios, nesugebėjimas mokytis naujomis sąlygomis.

Adaptaciją suprantame kaip procesą, kurio metu siekiama įveikti prieštaravimus tarp mokinio ir naujos mokyklos aplinkos. Šį procesą, pasak Jovaišos, galima išskirti į psichologines, socialines ir didaktines adaptacijos sritis. p Psichologiniai: daugiau stresų, nerimo, depresijos, vienišumo išgyvenimų. p Socialiniai: sudėtingesni santykiai su bendraamžiais, daugiau mokyklinių kivirčų; p Didaktiniai: didesnis mokymosi krūvis, aukštesni mokymosi standartai, mažiau tiesioginio mokinių ir mokytojų bendravimo, palaikymo ir individualios pagalbos.

Penktoje klasėje vyksta mokinių adaptacija: p jiems reikia prisitaikyti prie naujos mokymo organizavimo sistemos, prie naujų pedagogų bei jų darbo stiliaus. p penktoje klasėje mokinių savijauta keičiasi, nes pasikeičia draugai, mokytojai. p atsiranda nauja aplinka, dalykinė, kabinetinė sistema.

p Penktos klasės ugdytinis – dar vaikas, ką tik palikęs pradinę mokyklą ir patekęs į jam mažai pažįstamą ugdymo aplinką, kur jį veikia gausus naujų pedagogų būrys, dažnai keliantis griežtus ir gana skirtingus dalykinius reikalavimus.

Mūsų mokykloje, siekiant palengvinti penktokų adaptacinį periodą, jau pradedama dirbti vaikui būnant ketvirtoje klasėje. p p Gegužės mėnesio pabaigoje vyksta būsimų penktokų tėvų ir vaikų susirinkimai, kurių metu mokiniai ir jų tėvai susipažįsta su būsimais klasės auklėtojais. Būsimų penktokų tėvai pildo anketą, kurioje pateikia ne tik pirminę informaciją apie vaiką, bet ir savo pageidavimus, pasiūlymus bei lūkesčius. Užbaigus mokslo metus, pradinių klasių mokytojos pildo vaiko pasiekimų aprašus apie vaiko mokslumą. (Aprašai pristatomi auklėtojui, dalykų mokytojams). Baigiantis I trimestrui mokyklos psichologė atlieka mokinių anketinę apklausą, kuria siekiama išsiaiškinti su kokiais sunkumais susidūrė penktokai: kaip sekėsi prisitaikyti dalykinėje sistemoje, susibendrauti su naujais mokytojais, mokiniais.

Būsimų penktokų baimės: Didesnis mokymosi krūvis ir atsakomybė; p Mokinys bijo nesuspėti, pavėluoti, padaryti kažką nekaip, būti neigiamai įvertintas ar nubaustas; p Prisiimti naują vaidmenį, atitinkantį jo ir naujosios aplinkos pobūdį bei reikalavimus; p Bijo mokytojų. p

1. Didesnis mokymosi krūvis ir atsakomybė;

2. Mokinys bijo nesuspėti, pavėluoti, padaryti kažką nekaip, būti neigiamai įvertintas ar nubaustas;

3. Prisiimti naują vaidmenį, atitinkantį jo ir naujosios aplinkos pobūdį bei reikalavimus;

4. Bijo mokytojų.

Būsimų penktokų lūkesčiai: Mokytojai domėsis, rūpinsis mokiniais; p Vertins jų pastangas, išklausys, aktyviai įtrauks juos į mokymąsi; p Gaus individualią pagalbą; p Mokytojai teisingai vertins. p

Sukurta sistema penktųjų klasių ugdytinių adaptacijai aktuali ir jos sprendimas būtinas, pereinant į antrąją bendrojo lavinimo mokyklos mokymo pakopą.