Klaipdos uolyno gimnazija Geografinis tiriamasis darbas Ar galiu
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija Geografinis tiriamasis darbas „Ar galiu pakeisti aplinką, kurioje gyvenu? “ Paruošė: Rūta Prušinskaitė 1 b Gabija Pakėnaitė 1 b Lolita Žutautaitė 1 b Vadovė: E. Miliauskienė 1
Turinys 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Tikslas ir uždavinys Tarša Taršos rūšys ir jų žala Internetinės apklausos rezultatai Pagrindiniai taršos šaltiniai Klaipėdos mieste Bendra aplinkos oro taršos apžvalga Klaipėdos mieste Uosto zonos tarša „Miesto“ zonos tarša Klaipėdos LEZ zonos tarša Kiekvienos miesto zonos indelis į aplinkos taršą Patarimai kaip tausoti gamtą IŠVADOS ŠALTINIAI 2
Tikslas • Susipažinti su Klaipėdos miesto oro užterštumo būkle. Uždavinys • Įrodyti, kad galime pakeisti aplinką, kurioje gyvename. 3
Tarša - kas tai? Tarša – tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą. 4
Taršos rūšys Jų žala 5
Oro teršėjai stacionarūs taršos šaltiniai: pramonės, energetikos (katilinės, šiluminės elektrinės) objektai mobilūs taršos šaltiniai: transportas 6
Vandens tarša Vanduo užteršiamas: Ø dėl žemės ūkio nuotekų Ø netoli esančių kasyklų ir gamyklų Ø atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose. 7
Šiukšlinimas Dažniausiai šiukšlės susideda iš plastiko, metalo ar stiklo – medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra. 8
Dirvožemio tarša Dirvožemis užteršiamas, kai pavojingos medžiagos išpilamos ar užkasamos į žemę. (Pesticidai, įv. cheminiai junginiai) 9
Duomenys parodė, kad : Ø Šios taršos lemia susirgimus širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis Ø Į organizmą patekus nuodingoms medžiagoms didėja rizika susirgti diabetu, endokrininėmis ligomis Ø Nuodingos medžiagos kaupiasi žuvų organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams. 10
Internetinės apklausos rezultatai 11
Viso respondentų: 61 Vyras: 13 Ar stengiatės taupyti vandenį; popierių? Moteris: 45 Vidutinis amžius: 16. 5 m. 37. 8% Ar stengiatės pirkti produktus su mažesniu kiekiu įpakavimo? 62. 2% 24. 3% 75. 7% 12
Ar susimąstote, kokia yra oro tarša jūsų mieste? 54. 1% 40. 5% 5. 4% Ar rūšiuojate šiukšles? 36. 2% Ar skatinate kitus rūšiuoti šiukšles? 25. 9% 37. 9% 62. 1% 13
Ar domitės, kaip reikėtų saugoti gamtą? Ar dalyvaujate aplinkos tvarkymo akcijose? 20. 7% 32. 8% 67. 2% 50% 29. 3% 14
Ką daryti, kad mažiau terštume gamtą? Apklaustieji vienbalsiai atsakė, kad reikia: Ø žmones mokyti mylėti ir gerbti gamtą Ø nekirsti medžių, o juos sodinti Ø sumažinti gamyklų skaičių Ø rinktis ekologišką produkciją ir prekes, kurios yra vietinės, nes gabenant jas deginamas kuras, kuris teršia aplinką Ø Plastikinius maišelius pakeisti daugiakartiniais 15
Ø naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis – dviračiais, riedučiais ir t. t. Ø važinėti viešuoju transportu, vaikščioti pėsčiomis Ø sutvarkyti automobilius taip, kad į aplinką patektų kuo mažesnis kiekis teršalų, vietoje kuro naudoti elektrą Ø padaryti atskirus kelius sunkvežimiams Ø nemėtyti šiukšlių, o jas rinkti ir rūšiuoti. Ø dažniau rengti aplinkos tvarkymo akcijas Ø taupyti vandenį ir elektrą 16
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Klaipėdos mieste 17
Klaipėdos miesto stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių žemėlapis uosto įmonė energetikos įmonė miesto įmonė LEZ įmonė 18
Bendra aplinkos oro taršos apžvalga Klaipėdos mieste 19
2012 m. 2011 m. 20
Išmestų teršalų kiekis (tonos) iš stacionarių taršos šaltinių 2005 -2009 m. 14000 12000 10000 8000 6000 Klaipėdos miestas 4000 Klaipėdos apskritis 2000 0 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos miestas 6576 6023. 8 4688. 7 5093. 9 4963. 6 Klaipėdos apskritis 12229. 4 10214. 9 7861. 2 8087. 2 7925. 8 21
Teršalų emisija į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių Lietuvoje 2012 m. 22
23
Pagrindiniai išmetami teršalai 2003 – 2008 m. Pagal išmetamų teršalų struktūrą išmetimuose į aplinkos orą vyrauja 5 pagrindiniai teršalai- LOJ, CO, NOx, KD ir SO 2 5% 11% 7% 49% 8% 20% LOJ CO KD Nox SO 2 Kiti 24
Daugiausia teršalų, tenkančių vienam klaipėdiečiui yra: dujinės ir skystosios medžiagos bei lakūs organiniai junginiai. 25
Klaipėdoje oro užterštumas stebimas dviejose stotyse – Centro ir Šilutės plento. 26
Išmetamų teršalų kitimo tendencija energetikos ir pramonės sektoriuose t/m 2003 -2008 m. 2500 6000 2000 5000 t/m 5313 1500 4739 4578 4090 4000 3592 2822 3000 1000 2000 500 1000 0 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2062. 7 2096. 3 1997. 9 1934. 1 1867 1502. 4 Energetikos 0 2003 2004 2005 2006 Pramonės 2007 2008 27
Uosto zonos tarša 28
Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniais uosto zonoje Klaipėdos Nafta Krovinių terminalas KLASCO Baltijos laivų statykla Laivitė BEGA BKT Smeltė Kartonas KKKT Premator Kuusakoski Vakarų laivų gamykla 29
Bendra teršalų emisija Uosto zonoje 2003 -2008 m. 4500 4000 3500 t/m 3000 2500 2000 1500 1000 500 0 Viso LOJ 2003 4273 3497 2004 3826 2923 2005 4049 3052 2006 3985 2908 2007 2803 1691 2008 3127 2384 30
Išmetamų teršalų kiekis iš Uosto zonoje veikiančių įmonių 2003 -2008 m. AB "Klaipedos nafta" 8% 4% 15% 59% UAB "Baltijos laivų statykla" AB "Vakarų laivų gamykla" UAB "Baltic Premator Klaipėda" Kitos 31
„Miesto“ zonos tarša 32
33
Bendra teršalų emisija “Miesto” zonoje 2003 -2008 m 2500 2000 t/m 1500 1000 500 0 Viso 2003 1946 2004 1898 2005 1804 2006 1689 2007 1636 2008 1499 34
LEZ zonos tarša 35
36
Bendra teršalų emisija LEZ zonoje 2003 -2008 m. 400 t/m 300 200 100 0 2003 Viso 302 2004 331 2005 343 2006 211 2007 149 2008 145 37
KIEKVIENOS MIESTO ZONOS INDĖLIS Į APLINKOS ORO TARŠĄ 2003 – 2008 m. 3% uosto zona 31% miesto zona 66% LEZ zona 38
Šie nedideli elgsenos pokyčiai neturės didelės įtakos Jūsų gyvenimo kokybei, o poveikis aplinkai bus milžiniškas 39
Ø Rūšiuokite atliekas: popierius, plastikas, stiklas, metalas metami atskirai, o organines atliekas galite panaudoti kompostui. Ø Atpraskite naudoti plastikinius maišus, rinkitės tik daugkartinio naudojimo maišus. Ø Valydamiesi dantis bei skusdamiesi užsukite čiaupą. Ø Namuose visus elektros prietaisus išjunkite iš tinklo. Ø Įsitikinkite, ar namų langai, židiniai, plyšiai tarp durų, sienų sujungimai yra sandarūs. 40
Ø Nepersivalgykite, subalansuokite mitybą. Dažniau rinkitės vegetarišką, Jūsų regione pagamintą, sezoninį maistą Ø Kai kurie Jūsų pamėgti maisto produktai – nykstančios rūšys, domėkitės ką valgote. Ø Pirkite bilietus internetu. Jei įmanoma, nespausdinkite jų ant popieriaus. 41
Išvados Ø Visos taršos rūšys yra kenksmingos, nes jos sukelia ligas, darko kraštovaizdį, gyvūnai netenka būstų ir t. t Ø Nuo kiekvieno žmogaus priklauso gamta ir kaip ji atrodis ateity. Atrodo mažas pakeitimas, bet jis gali daug ką pakeisti. Ø Žmogus mano, išmetęs mažą šiukšlę nepakenks aplinkai, tačiau mūsų yra 7 mlrd. Ir taip mano visi. 42
Ø Gamtą reikia saugoti, nes ji suteikia visas tinkančias mums gyvenimo sąlygas. Ø Mūsų apklausa parodė. Daugelis žmonių supranta, kad teršia aplinką, bet jie nesiima jokių priemonių tai pakeisti. Ø Mes galime pakeisti aplinką, jeigu mes pradesime mažiau teršti aplinką, rušiuotume šiukšles, į gamyklas dėtume filtrus, gyvenimas palengvėtų, mažiau sirgtų žmonių ir gamta taptų švaresnė. 43
Šaltiniai • http: //www. ekorekomendacijos. lt • http: //oras. gamta. lt/cms/index? rubric. Id=4 cff 2 6 a 3 -ece 5 -46 be-ad 58 -c 8 d 14 b 94 bea 6 • http: //grynas. delfi. lt/aplinka/kokia-zala-darotarsa. d? id=56830077 • http: //www. sveikatosbiuras. lt/bylos/Oro%20 t ar%C 5%A 1 a%20 Klaip%C 4%97 doje. pdf 44
- Slides: 44