Klaipdos r Kretingals pagrindin mokykla Autoriai Gediminas Suraninas

Klaipėdos r. Kretingalės pagrindinė mokykla Autoriai: Gediminas Suraninas 10 kl. , 16 m. Rokas Tiškus 10 kl. , 16 m. Mokytojas: Steponas Bambalas

Nors tornadai gali susidaryti daugelyje pasaulio vietų, ši griaunanti gamtos jėga dažniausiai siaubia Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijas Uolinių kalnų rytuose pavasario ir vasaros mėnesiais. JAV teritorija, apimanti Pietų Dakotos, Nebraskos, Kanzaso, Oklahomos, šiaurės Teksaso ir rytų Kolorado valstijas, vadinama „Tornadų alėja“. Šiose valstijose susidaro stipriausi ir destruktyviausi viesulai.

Pirmiausia – apie pačias penkias Safiro. Simpsono skalės kategorijas 1 -oji – vėjo greitis siekia nuo 119 iki 153 km/h 2 -oji – vėjo greitis siekia nuo 154 iki 177 km/h 3 -ioji – vėjo greitis siekia nuo 178 iki 209 km/h 4 -oji – vėjo greitis siekia nuo 210 iki 249 km/h 5 -oji – vėjo greitis siekia daugiau kaip 250 km/h.

Deni užfiksuotas 1985 -aisiais. Deni Atlanto vandenyne susiformavo kaip tropinė depresija (žemo slėgio centras), ir tokiu pavidalu praošė virš Kubos Golfo įlankos link. Ten ciklonas transformavosi į tropinę audrą, o vėliau – ir į uraganą. Šis uraganas priskiriamas 1 kategorijai.

Erinas (angl. – „Erin“) buvo užfiksuotas 1995 -aisiais. Susiformavęs kaip tropinė banga (ištįsusi atmosferos žemo slėgio sritis, judanti iš rytų į vakarus), šis atmosferos darinys nuo Afrikos pajudėjo skersai Atlanto vandenyną Jamaikos ir Floridos link. Pakeliui Erino galia vis augo. Galiausiai Floridos pusiasalį ir Džordžijos valstiją Erinas pasiekė jau kaip uraganas, buvo priskirtas 2 kategorijai.

Uraganas Katrina praūžė 2005 metais, daugiausiai nuostolių padaręs, vienas iš penkių kruviniausių uraganų JAV istorijoje. Uraganas Katrina užima šeštą vietą tarp stipriausių užfiksuotų Atlanto vandenyno uraganų. Uraganas Katrina susiformavo virš Bahamų salų 2005 metų rugpjūčio 23 dieną. Šis vidutinio stiprumo tuomet dar pirmos kategorijos uraganas iš pradžių praūžė pietų Floridoje. Stichijos metu žuvo 1 836 žmonės. Maža to, uraganą lydėję potvyniai pralaužė dambų sistemą ir paskandino Naująjį Orleaną. Pagal greiti buvo priskirtas 3 kategorijai

Garsiausias galingiausios kategorijos uraganas, pavadinimu Endrius buvo užfiksuotas 1992 aisiais. Tais metais JAV uraganų daugiau nebuvo – Endrius buvo vienintelis JAV 1992 -aisiais pasiekęs uraganas. Tačiau stichija smogė ir už visus neįvykusius uraganus. Apskritai JAV meteorologijos istorijoje užfiksuoti tik keli atvejai, kai sausumą pasiekė 5 -osios kategorijos uraganas. Endrius prasidėjo kaip tropinė banga, atkilusi nuo Afrikos krantų, tačiau jau šioje stadijoje jo mastas buvo milžiniškas. Audra virto uraganu, pasiekusi Bahamų salas. Vėliau uraganas perėjo Floridos pusiasalio pietine dalimi, Golfo įlankos link, kur dar sykį smogė sausumai (Luizianos valstija). Štormo metu vėjo greitis sausumoje siekė 266 km/h. Uraganas Endrius pridarė nuostolių už 26, 5 mlrd. JAV dolerių.

1999 metų gruodį, Lietuvoje Palangos pajūrį siaubė ir uraganas Anatolijus. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus – apie 350 tūkst. kubinių metrų medienos. Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių, sutrikdė elektros linijų darbą. Vėjo greitis vietomis viršijo 40 m/s, o Baltijos bangos pajūryje siekė net 5 -6 metrus. Kurorto paplūdimys buvo suniokotas, ties Palangos tiltu bangos pasiglemžė 15 -18 metrų kopų ruožą. Neringoje uraganas nugriovė garsųjį saulės laikrodį. Šis uraganas priskiriamas 1 kategorijai.

Irma – stipriausias Atlanto vandenyno baseino uraganas, kada nors užfiksuotas Meksikos įlankos ir Karibų jūros pakrantėse. Tai yra ilgiausiai – net tris dienas skaičiuojant nuo stebėjimo per palydovą pradžios – trukęs 5 ai kategorijai priskiriamas uraganas. Per uraganą Irma pūtęs 83 m/s stiprumo vėjas nesiliovė net 37 valandas. Tai ilgiausiai lig šiol pūtęs tokio stiprumo vėjas. Dėl uragano Irma buvo įvykdyta didžiausio masto gyventojų evakuacija per visą Bahamų regiono, o galbūt ir Jungtinių Valstijų istoriją.

Cunamis (pažodžiui išvertus iš japonų kalbos, reiškia „banga įlankoje“) – tai yra ilgos bangos, kurias jūrų ir vandenynų paviršiuje sukelia povandeniniai žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, didžiulės nuo kranto į jūrą krintančios uolienų arba ledo masės. Nuo žemės drebėjimo židinio (epicentro) cunamio bangos sklinda grupėmis, po 3 - 9 bangas, 50 -1000 km/h greičiu. Bangų aukštis atvirame vandenyne 0, 1 -5 m. , prie krantų siekia 10 -50 m. , o kartais ir kur kas daugiau. Susidariusių bangų ilgis būna nuo keliolikos iki 300 -400 km. Atvirame vandenyne bangos lėkštos ir nepavojingos, laivai jų beveik nejunta, nes bangos neaukštos ir atstumas tarp bangų keterų labai didelis.

Indijos vandenyno cunamis – plataus masto stichinė nelaimė, įvykusi 2004 m. gruodžio 26 d. Indijos vandenyno pakrančių regione įvyko 9, 3 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo į vakarus nuo Sumatros, netoli Simeuluės salos. Vertikalūs žemės plutos judesiai sukėlė galingas cunamio bangas. Jo galia prilygo 20 petadžaulių arba dukart daugiau, nei visų per Antrąjį pasaulinį karą panaudotų karinių ginklų (įtraukiant ir 2 atomines bombas). Radiolokaciniai palydovai užfiksavo 500– 1000 km/h greičiu sklindančią bangą; praėjus 2 valandoms po drebėjimo bangos aukštis atvirame vandenyne siekė 60 cm. Tačiau pakrantėse banga pakilo tiek, kad į sausumą įsiveržė per 2 -4 km, bangų aukštis vietomis pasiekė 10 -30 m.

2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis. Netrukus po žemės drebėjimo kilo 10 m aukščio cunamio banga, užliejusi lygumas Sendajaus apylinkėse bei mažesnės bangos kitose rytinėse Japonijos pakrantėse. Laivai, automobiliai, pastatai, konteineriai ir visa kita cunamio kelyje tapo milžiniška šiukšlių mase. Cunamio pavojus paskelbtas visose Ramiojo vandenyno pakrančių šalyse, tačiau jose jokios žymesnės žalos nepadarė.

Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas – yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio, todėl plokštės dėl trinties sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyksta tol, kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą, ir šios lūžta. Energija kaupiasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta.

1950 metai, Tibetas – Asamas. Mažiausiai 1 500 žmonių žuvo rytiniame Tibete ir Asame, Indijoje, kai žemės drebėjimas supurtė šį regioną. To padariniai – įskilusi žemė, didžiulės žemės nuošliaužos ir smėlio ugnikalniai. Žemės drebėjimas buvo jaučiamas netgi Sičuano ir Junano provincijose Kinijoje ir dar toliau – Kalkutoje, Indijoje. Žemės drebėjimo sukeltos nuošliaužos blokavo upes, besikaupiantis nepratekantis vanduo susprogdino supančias sienas, užpylė keletą kaimų ir pražudė šimtus žmonių. šio žemės drebėjimo galingumas 8, 6 balo.

2005 metai, šio žemės drebėjimo metu žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių, šimtai buvo sužeisti, daugiausia Niase, šiaurės Sumatroje, Indonezijoje. Žemės drebėjimas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams nuo dar didesnio žemės drebėjimo šiame regione. Žemės drebėjimas prasidėjo po Indijos vandenyno paviršiumi, toje vietoje, kur Indo-Australijos plokštė yra stumiama Eurazijos plokštės. Galingumas 8, 6 balo.

2010 metai, žemės drebėjimas kilo netoli Naskos ir Pietų Amerikos plokščių sandūros. Tai įvyko praėjus vos mėnesiui po 7 balų galingumo žemės drebėjimo Haityje, kurio metu žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Galingumas 8, 8 balo

Pirmą kartą pasaulyje kilusio žemės drebėjimo galingumas siekė 9 balus, kai šis supurtė rytinį Kamčiatkos krantą 1952 metais žuvusiųjų šio įvykio metu nebuvo. Kamčiatka pasižymi neramia praeitimi bei turi daug aktyvių ugnikalnių, ją taip pat sukrėtė 8, 5 balų galingumo žemės drebėjimas 1923 metais.

1964 metai, šis galingas žemės drebėjimas ir jį sekęs cunamis nusinešė 128 žmonių gyvybes bei pridarė nuostolių už 311 mln. JAV dolerių. Žemės drebėjimas apgriovė daugelį miestų, tarp jų ir Ankoridžą, kuris buvo maždaug 120 km atstumu nuo drebėjimo epicentro. Žemės drebėjimas kilo seismiškai aktyvioje tektoninių Šiaurės Amerikos ir Ramiojo vandenyno plokščių sandūroje. Drebėjimas truko maždaug 3 minutes. Galingumas siekė 9, 3 balo.

1960 metai, maždaug 1 655 žmonių žuvo šio galingiausio kada nors užfiksuoto žemės drebėjimo metu. Tūkstančiai žmonių buvo sužeista, milijonai liko be pastogės. Pietinėje Čilėje buvo pridaryta žalos už 550 mln. JAV dolerių. Žemės drebėjimas iššaukė cunamį, kuris pražudė 61 žmogų Havajuose, 138 – Japonijoje ir 32 žmones Filipinuose. Šis žemės drebėjimas kilo Naskos tektoninei plokštei panirus po Pietų Amerikos plokšte. Galingumas buvo net 9, 5 balo.

Ugnikalnis (alternatyvus pavadinimas vulkanas, pagal senovės romėnų dievo Vulkano vardą) – kalnas su krateriu, pro kurį iš gelmių veržiasi lava, akmenys, pelenai, dujos. Ugnikalniai yra svarbus Žemės reljefo ir klimato formavimo faktorius. Jie yra tarsi perkaitusio katilo dangčiai, išleidžiantys susikaupusį karštį. Žemėje veikia daugiau kaip 500 aktyvių ugnikalnių, ir daugybė „snaudžia“. Ugnikalnius tiriantis mokslas vadinamas vulkanologija.

Naujoje Gvinėjoje 1951 metais išsiveržė Lamingtono kalnas ir išsviedė iki raudonumo įkaitusių dujų ir uolienų dulkių debesis, nudeginusius miškingus jo šlaitus ir pasiglemžusius 3000 žmonių gyvybių.

Ruisas – ugnikalnis Anduose, šiauriausias ir aukščiausias Kolumbijoje aktyvus ugnikalnis. Vietinių vadinamas „Miegančiu liūtu“. 1985 m. lapkričio 13 d. įvyko didelis išsiveržimas. Piroklastiniai srautai ištirpdė sniegą ir ledą. Susidarę laharai su milžiniška griaunamąja jėga pradėjo tekėti į upių slėnius. Laharai buvo iki 50 m storio ir apie 100 km ilgio.

1930 m. Merapi padarė didelę žalą. Šio išsiveržimo metu žuvo 1300 žmonių. Po 44 metų Merapi sunaikino 2 kaimus, o po metų — kitą kaimą, 5 tiltus, žuvo 29 žmonės. Paskutinis „Merapi“ ugnikalnio veiksmas buvo užfiksuotas 2010 m. Šį kartą evakuota apie 350 tūkst. Žmonių. Kai kurie gyventojai grįžo. Iš jų mirė 353 žmonės, patekę į vulkaninių dujų, pelenų ir akmenų srautą.

Skaudi gamtos stichija Kolumbijoje šėlo net keletą dienų: nuo lapkričio 14 iki 16 dienos (1985 metai). Ugnikalnis Nevado-del-Ruis sunaikino viską, kas buvo gyva 150 kilometrų spinduliu, įskaitant ir Armero miestą. Manoma, kad žuvo apie 25 000 žmonių.

Šiaurės Sumatroje esantis ugnikalnis po keturis šimtmečius trukusio snaudulio atsibudo 2010 aisiais. Tąsyk per išsiveržimą žuvo du žmonės. Kitas Sinabungo išsiveržimas 2014 metais nusinešė 16 gyvybių, o 2016 metais žuvo septyni žmonės.

Didžiausias Vezuvijaus išsiveržimas įvyko 1979 m. Šio išsiveržimo metu buvo sunaikinti Pompėjai, Stabijas ir Herkulanumas, kurių archeologiniai griuvėsiai yra gausiai lankomi turistų ir tarsi nukelia į romėnų laikus. Vezuvijaus aukštis – 1280 m, tačiau jis nuolat kinta. Šis ugnikalnis laikomas vienu pavojingiausių Europoje.