Klaipdos pedagogin psichologin tarnyba Tyrimas Klaipdos m paaugli

Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba Tyrimas „ Klaipėdos m. paauglių mokymosi ir motyvacijos ypatumai „ Darbą atliko: Psichologė ekspertė L. Brazdeikienė, Specialioji pedagogė metodininkė V. Raubienė, Vyresnioji specialioji pedagogė R. Remeikienė

�Paauglystės periodo pradžią, eigą, trukmę, sąlygoja genetinės ir socialinės priežastys, todėl jos trukmė labai individuali. �Paauglystės ir jaunystės metas dažnai vadinamas ieškojimų laikotarpiu.

�Paaugliams iškyla reikalavimas susivokti – suderinti savo sugebėjimus ir ribotumus su aplinkos siūlomomis galimybėmis ir keliamais reikalavimais. �Plačiąja prasme susivokimas pasireiškia tuo, kad žmogus yra pajėgus atsakyti į klausimą „Kas aš esu? “.

�Apibūdindamas susivokimo procesą J. E. Marcia (1966) nurodo, kad paauglystės pradžioje žmogus yra viename iš dviejų būvių: �sumaišties arba prisiimto tapatumo. �Sumaišties būvyje esantis paauglys gyvena šia diena ir apie tai, ko norėtų gyvenime arba negalvoja arba galvoja paveikslėliais, pavyzdžiui „norėčiau gyventi dideliame name prie jūros, važinėtis gera mašina“.

�Prisiimto tapatumo būvyje esantis paauglys jau turi detalų viso gyvenimo planą, tik tas planas yra sukurtas tėvų ir išreiškia ne tiek paauglio norus ir galimybes, kiek tėvų lūkesčius dėl savo sūnaus ar dukros.

�Norint suprasti, ko pats nori, pirmiausia reikia sužinoti, ko galima norėti – kokios galimybės prieinamos. �Tokiam ieškojimų būviui J. E. Marcia naudoja moratoriumo sąvoką. �Moratoriumo būvyje esantis žmogus labiau orientuotas į procesą, o ne į rezultatą, todėl nėra itin produktyvus, o gana dažnai ir visai neproduktyvus. �Dauguma paauglių iš sumaišties ir prisiimto tapatumo būvių laikui bėgant pereina į moratoriumo būvį ir vėliau susivokia

�Bene svarbiausius pagrindus susivokimo procesui padeda santykiai su tėvais. �Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau kaip 70 procentų paauglių ir jų tėvų santykius vertina kaip teigiamus (Aramavičiūtė ir Martišauskienė, 2008).

�Geri santykiai su tėvais paaugliui suteikia ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir pagrindą ieškojimams. Tokiems santykiams būdingi du svarbūs aspektai: 1) šiltas rūpinimasis ir 2) savarankiškumo skatinimas.

�Viena didžiausių pedagogų daromų klaidų, kad norima vaikus priversti kuo daugiau išmokti. Jiems atrodo, kad išmoktų dalykų kiekis nulems intelektualinį individo augimą ir subrandins visapusę asmenybę. Tačiau išmokti atmintinai - tai nereiškia susivokti ir suvokti.

Motyvacijos ypatumai �Vaikų ir paauglių mokymosi sėkmė yra tampriai susijusi su jų motyvacija mokytis. �Viena iš motyvacijos priežasčių – sėkmė. Norint, kad motyvacija išliktų, mokydamasis vaikas turi patirti sėkmę. �Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad motyvacija su mokymosi rezultatu susijusi dvipusiu ryšiu: geri mokymosi rezultatai didina motyvaciją, o ši padeda pasiekti analogiškų rezultatų ateityje.

�Sėkmę galima apibūdinti dviem būdais: tai gali būti pageidaujamo rezultato pasiekimas ir(arba) kitų žmonių pagarba tam rezultatui. �Nesėkmės, blogi pažymiai, nemalonūs santykiai taip pat žlugdo norą mokytis. �Paauglių rezultatai turi tiesioginę įtaką jų pasitikėjimui savimi, o suaugusiųjų ar bendraamžių palaikymas arba nepalaikymas tik pastiprina tą vidinį pasitikėjimo arba nepasitikėjimo savimi jausmą. Sėkmė ar nesėkmė moksle tiesiogiai veikia mokinių savijautą mokykloje.

� Kitas svarbus kriterijus – mokymosi krūvis. Jeigu jis per didelis ir per sunkiai pakeliamas, dar labiau žlunga paauglių, turinčių mokymosi sunkumų, pasitikėjimas savimi ir ryžtas mokytis toliau. � Plačiąja prasme motyvacija skirstoma į vidinę motyvaciją, kuri motyvuoja veiklą, nes pati veikla yra įdomi, ir išorinę, kai veikla skatinama aiškiai matomomis pasekmėmis. � Tipiškai, išorinė motyvacija yra apibūdinama kaip priešinga vidinei. � Tačiau skaitmeninės kartos vaikų realybė yra kita – jie tuo pat metu yra ir atradėjai, ir vartotojai. Todėl jų motyvacijai yra svarbios ir vidinės, ir išorinės paskatos, o aukščiausius pažymius gauna tie motyvuoti mokiniai, kuriems svarbios ir žinios, ir mokymosi procesas, ir draugų požiūris ir mokytojų ar tėvų įvertinimas.

Tyrimo tikslas - nustatyti Klaipėdos miesto 7 – 8 klasių mokinių, kurie pagal amžiaus tarpsnį yra paauglystės sumaišties arba prisiimto tapatumo būvyje mokymosi ir motyvacijos ypatumus. Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti: 1. Į ką mokiniai kreipiasi pagalbos mokantis. Šis klausimas svarbus žinant prieštaringas sampratas apie tėvų svarbą paauglio, vaiko gyvenime. 2. Mokinių pamokų praleidimo priežastis. 3. Mokinių mokymosi paskatas. 4. Dalykus, kurie mokiniams mokyklose sekasi ir kas mokykloje yra sunku. 5. Vyraujančius mokymosi motyvus.

Dalyviai: „Versmės“, „ Verdenės“, Gedminų, Prano Mašioto progimnazijų bei Ievos Simonaitytės mokyklos 7 - 8 kl. mokiniai. Tyrimą sudaro 2 dalys : mokymosi sunkumų klausimynas ir motyvacijos klausimynas.

Apklaustieji pagal lytį 55 54% 53 51 49 47 46% 45 43 41 Bern. Merg.

Respondentai pagal klases % 56 54 54 52 50 48 46 46 44 42 7 kl. 8 kl.

60 Iš viso pagalbos kreipiasi % 49 50 44 40 30 31 29 20 10, 5 10 3 3, 5 0 Mokosi pats Dal. mokyt. Kl. aukl. Pagalbos Draugus spec. Tėvus Su korep.

Pagalbos kreipiasi pagal mokyklas % 16 14 14 14 12, 7 12 10, 9 10 10, 5 9, 6 10 8, 7 1 mokykla 7, 4 8 6 4 7, 9 2 mokykla 3 mokykla 6, 1 5, 2 4, 8 3, 9 2 0, 4 0 00 0 Dal. Mokyt. Kl. aukl. 5, 7 4, 4 3, 5 2, 6 2, 2 Mokausi pats 5, 7 1, 7 0, 4 Pagalbos spec. 1, 7 1, 3 0, 9 Draugus Tėvus Su korep. 4 mokykla 5 mokykla

Paaugliai pamokas praleidžia (bendrai) % 80 70 68, 6 60 50 40, 6 40 30 20 5, 7 10 6, 6 0 Pral. dėl ligos Po kelias pam. be Pral. iš konkretaus Tėvai pateisina priež. dalyko

Pamokas praleidžia % 17 18 16 15, 3 14, 4 13, 5 14 Pral. dėl ligos 12 10 10, 9 9, 2 8, 3 7, 9 8 5, 2 6 7, 4 5, 2 4 2, 2 2 0, 4 0 0, 9 0 1, 7 1, 3 0 0 1 mokykla 2 mokykla 3 mokykla 4 mokykla 5 mokykla Po kelias pam. be priež. Pral. iš konkretaus dalyko

Mokykloje mokytis. . . % 60 54 50 40 30 23 20 19 22 19 17 10 0 Lengva Sunku Įdomu Nuobodu Nes liepia Stengiuosi dėl ateities

Mokykloje mokytis. . . % 14 13 12 11 10 12 10 8 7, 4 8 6 6 5 2 mokykla 6 5 5 5555 5 5 4 4 44 33 3 2 2 3 33 3 2 2 0 Lengva Sunku Įdomu 1 mokykla Nuobodu Nes liepia Stengiuosi dėl ateities 3 mokykla 4 mokykla 5 mokykla

Mokykloje geriausiai sekasi. . . % 50 44 45 40 36 33 35 30 30 25 20 15 10 5 0 Kalbos Tiks. dalykai Social. dalykai Gamtos mokslai

Mokykloje geriausiai sekasi. . . % 14 13 12 11 11 10 10 10 9 9 8 8 7 7 7 Kalbos 7 Tiks. dalykai Social. 6 6 6 5 5 5 4 4 3 3 2 0 1 mokykla 2 mokykla 3 mokykla 4 mokykla 5 mokykla Gamtos mokslai

be tį . pv z 19 ka in ėr a . į rie m du ot b. p ga l pa už i yt ra š 9 uo žd iu as t t. ą m ai kt ei pa t , k an o pl u ži od ą st ek 18 su pr ti nė ki sa iž ito ka įs 21 at as t it 10 pr kt ti ity 11 su vo su us ni vi 10 ka ia is nd ž la i iu ot 18 da už ič ka u št ra s 30 sk t. ek s it st pr a ai s tį in m le yk is 18 su ti tin in m ik rte ta e as kl rb ą 90 pe u is os yb ir aš yt rb t di da į 20 ta ik ėt i tą ėm es 40 su sp ra dė ip id yt ik la iš gt ir ba i up ti ka su si Paaugliams mokykloje sunku. . . % 83 80 70 60 50 37 17 23 6 0

Klausimyne skiriamos 7 motyvų rūšys: 3 vidiniai, 3 išoriniai, 1 motyvas – be motyvacijos. 3 mokymosi motyvai susiję su vidine informacija, kylančia iš paties mokinio įsisąmoninimo: vidinis mokymosi motyvas; vidinis iššūkių įveikimo motyvas; vidinis patyrimo stimuliacijos (iš vidaus kylantis smagumo mokytis) motyvas). 3 mokymosi motyvai, susiję su išorine motyvacija : išorinis susijęs su paties priimtu tapatinimosi su profesija, ateitimi; išorinis mokymosi motyvas susijęs su kalte; išorinis mokymosi motyvas – socialaus pripažinimo. Ir skiriama dar viena motyvų grupė – be motyvacijos.

Vidinis iššūkių įveikimo motyvas 15, 5 14, 87 15 14, 4 14, 5 13, 72 14 13, 37 13, 5 13 13, 02 12, 84 12, 5 12 11, 5 1 mokykla 2 mokykla 3 mokykla 4 mokykla 5 mokykla Vidurkis

Vidinis patyrimo stimuliacijos (smagumo ) mokytis motyvas 16 14 12 13, 78 12, 72 12, 2 11, 14 12 12, 38 10 8 6 4 2 0 1 mokykla 2 mokykla 3 mokykla 4 mokykla 5 mokykla Vidurkis

Išorinis motyvas 19 18, 39 18, 5 18 17, 44 17, 5 17 16, 5 16 17, 03 16, 96 16, 43 16 15, 5 15 14, 5 1 mokykla 2 mokykla 3 mokykla 4 mokykla 5 mokykla Vidurkis

Be motyvacijos. . . 10 9 8 7 9, 07 7, 93 7, 2 8, 02 6, 94 6 5 4 3 2 1 0 1 mokykla 2 mokykla 3 mokykla 4 mokykla 5 mokykla Vidurkis

Išvados • Daugiausiai mokiniai pagalbos kreipiasi į dalyko mokytoją 49 , šiek tiek mažiau – į tėvus 44. • Moksleiviai nurodo, kad pamokas praleidžia daugiausiai dėl ligos 68, 6. Net 40, 6 moksleivių nurodo, kad pamokas praleidžia su tėvų pateisinimu. • 54 mokinių atsakė, jog mokosi dėl savo ateities, 23 nurodo, jog mokytis sunku, bet kartu ir įdomu – 19. • 44 mokinių nurodo, kad geriausiai sekasi mokytis tikslieji mokslai. 36 mokinių geriausiai sekasi mokytis kalbų, 33 mokinių - socialiniai dalykai ir 30 mokinių - gamtamoksliniai dalykai. • • Visose penkiose mokyklose mokiniams sunku suspėti dirbti su klase bei susikaupti ir išlaikyti dėmesį. 83 nurodo, kad jiems yra sunku suspėti dirbti su klase, 37 nurodo, kad yra sunku sukaupti dėmesį.

• Tirtų paauglių grupėje stipriausiai išreikštas išorinis motyvas – susijęs su paties priimtu tapatinimusi su profesija, ateitimi. • Antras pagal stiprumą motyvas mūsų paauglių grupėje vidinis mokymosi motyvas – mokomasi dėl to, kad sužinoti kažką naujo. • Trečias pagal stiprumą motyvas - išorinis mokymosi motyvas susijęs su socialiniu pripažinimu – mokosi, kad vėliau gautų darbą, galėtų užimti aukštą padėtį visuomenėje, kad nenuviltų svarbių žmonių. • Vienas iš žemiausiai vertintų motyvų vidinis patyrimo stimuliacijos motyvas – mokosi, nes mokykloje smagu. • Amotyvacijos stiprumą rodo mokinių pasirinkti atsakymai į teiginius apie tai, kodėl mokosi.

Rekomendacijos ü Paaugliai retai kada kreipiasi pagalbos į klasės auklėtojus ir į pagalbos specialistus. ü Pozityvaus mokymo viena iš svarbiausių prielaidų – kurti teigiamus, rūpestingus, pasitikėjimu grindžiamus santykius. Išsiaiškinti tėvų požiūrį į mokymąsi ir pamokų praleidimą, bendradarbiauti su jais, nenuteikti prieš mokyklą priešiškai. ü Skatinti mokinių bendradarbiavimą, prisiimant atsakomybę užsavo veiksmus. ü Mokymo tempas ir dėmesio išlaikymo problemos (išorinės, pamoka, mokomoji medžiaga, motyvacija). ü „Dalykai, kurių vaikai mokomi, turi atitikti amžių, kitaip jie gali imti rodyti savo išmintį, maivytis, pūstis“ (I. Kantas) ü

ü Trys geriausi būdai kaip skatinti norimą mokinių socialinį elgesį ir motyvaciją yra: 1) padaryti mokyklą reikšmingą mokiniams; 2) padaryti ją tinkamą; 3) padaryti ją malonią. ü Nėra tokio dalyko, kaip nenusiteikęs mokytis mokinys; tačiau egzistuoja laikinas nenoras mokytis, kurį sukelia mokykla, mokytojai ar patys mokiniai. ü Vidinės ir išorinės motyvacijos bruožus formuoja mokinio namų aplinka. ü Stiprinant mokinių motyvaciją labai svarbu leisti jiems rinktis. Mokymo tikslai turi derėti su mokinio nusistatymu. Mokymosi rezultatas yra naujos įgytos žinios ir įgūdžiai. Svarbu , kad paaugliai patirtų sėkmės pojūtį. ü ü ü Paskatinimas efektyviausiai palaiko ir didina motyvaciją. Paprasčiausias socialinis paskatinimas yra pagyrimas.

Ačiū už dėmesį