Klaipdos krato tautinio kostiumo istorija ir ypatumai Pareng
- Slides: 23
Klaipėdos krašto tautinio kostiumo istorija ir ypatumai Parengė Šilutės r. sav. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų ir Pašyšių bibliotekininkės
Klaipėdos kraštas (Mažoji Lietuva) – kas tai? Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva (vok. Klein. Litauen, Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer. Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) -kultūrinis-istorinis Prūsijos subregionas, apėmęs ryčiausias Prūsijos dalis. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis Lietuvai ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinama ir tik Lietuvai priklausanti dalis (Klaipėdos kraštas), tampanti vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų.
Klaipėdos krašto tautinio kostiumo istorija Klaipėdos krašto gyventojai dažniausiai save vadino lietuvininkais, o savo kraštą – Mažąja Lietuva. Tai buvo vienintelis etnografinis regionas, kuriame vyravo liuteronų tikėjimas. Ta aplinkybė, taip pat ir skirtinga visuomeninė bei kultūrinė krašto raida lėmė regiono savotiškumą, pasireiškusį ir tradicinėje klaipėdiškių valstiečių aprangoje. Lietuvininkai tradicinį šventinį kostiumą išlaikė ilgai, vėlyvieji variantai buvo dar dėvimi ir pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Pagal rašytinius ir ikonografinius šaltinius galima susidaryti aiškų XIX a. I pusės lietuvininkų valstiečių aprangos vaizdą, nors pačių drabužių išlikę nedaug.
Klaipėdos krašto tautinis kostiumas yra dviejų tipų: ankstyvasis ir vėlyvasis
Ankstyvasis kostiumas atkurtas pagal XIX a. pradžioje nešiotus drabužius – šviesus, panašus į kitų Lietuvos etnografinių regionų tautinius kostiumus. • Marškiniai ir prijuostės buvo baltos spalvos su raudonais ornamentais. • Klostuoti sijonai buvo audžiami iš vilnos, derinant įvairiausias ryškias spalvas: mėlyną, raudoną, geltoną. • Rišamos plačios juostos.
Vėlyvasis kostiumas atkurtas pagal XIX a. pabaigos drabužius. • Būdingos tamsios, gilios spalvos: mėlyna, žalia, violetinė, galiausiai vien tik juoda. • Masinės gamybos detalės – šilkinės prijuostės, • uždari švarkeliai • vietoje marškinių – liemenės. • Rišamos siauros juostos.
Tautinio kostiumo pavyzdžiai
Moterų tautiniai kostiumai: marškiniai Moterų kostiumai buvo itin spalvingi, nestokojantys egzotiškų senovinių elelmentų. Jos vilkėjo lininiais marškiniais ir sijonais. Marškiniai buvo gausiai suraukti apie kaklą, su reglano kirpimo perpetėmis. Toks sukirpimas, kaip ir paprotys marškinius bei kitus rūbus puošti ne tik įaustais, bet ir išsiuvinėtais ornamentais, matyt, perimtas iš čia apsigyvenusių vokiečių kolonistų.
Moterų tautiniai kostiumai: sijonai Ragainės apylinkėse sijonai būdavo vilnoniai, languoti. Juose vyravo raudonų ir tamsiai mėlynų arba raudonų ir žalių spalvų deriniai. Apie Tilžę lietuvininkės pusvilnonius dryžuotus primenančius aprangą. gyvenusios audė išilgai sijonus, žemaičių
Moterų tautiniai kostiumai: prijuostės Prijuostės dėvėtos lininės. Baltame jų dugne derinant keletą audimo būdų – atlasinį, rinktinį, kaišytinį – būdavo įaudžiami raudoni raštai, sudaryti iš geometrinių ir geometrizuotų augalinių elementų. Toks audinys , matyt, imitavo manufaktūrų darbo šilką, kurį lietuvininkų valstiečiams praeityje buvo draudžiama dėvėti.
Moterų tautiniai kostiumai: liemenės Puošniai siuvinėti marškiniai buvo vilkimi su trumpomis liemenėmis, plačiai iškirptomis ne tik ant krūtinės, bet ir nugaroje. Greičiausiai bent dalis liemenių buvo siuvamos iš naminio vienspalvio arba vieno vyraujančio tono audinio, pusvilnonio arba vilnonio. Matyt, vilkėtos ir šilkinės.
Mažosios Lietuvos vyrų drabužiai • Mažosios Lietuvos vyrų drabužiai tamsūs. Išskirtinė kostiumo detalė – skrybėlė. Jas lietuvininkai vyrai nešiojo platokais bryliais, papuoštais rinktinėmis juostelėmis. Plačiabrylė skrybėlė buvo būtinas ir labai retai nusiimamas tikro vyro atributas. • Marškiniai – plačiai atverčiamais atlapais. Vyrai rišėjo spalvotą skepetaitę. Liemenė – vienspalvė, tamsios spalvos, ilga, rudinė šonuose ir nugaroje suklostyta. • Kelnės tamsios su skersiniais dryžais. Avimos nertos kojinės ir siūtos odinės naginės. Žiemą dėvima – rudos ir spalvotų lopų kailiniai.
Vyrų tautinio kostiumo pavyzdžiai
Vaikų tautiniai kostiumai
Klaipėdos krašto tautinių rūbų įdomybės - Delmonas Tai parišamas maišelis, neatskiriama lietuvininkės kostiumo dalis. Jie buvo siuvami iš tamsesnės medžiagos (vilnos, aksomo, satino) ir siuvinėjami ryškiais įvairiaspalviais siūlais. Visas delmonų grožis – jų spalvos ir raštai.
Delmonų raštai Geometriniai Augaliniai Stilizuotos paukščių, vabzdžių ar žmonių figūrėlės
Klaipėdos krašto tautinių rūbų įdomybės - Riešinės Klaipėdos krašte jos vadinamos – mauklėmis ir maukomis. Dabar puošnias riešines, dėvime dėl grožio, išskirtinio stiliaus, o štai lietuvininkai joms pritaikydavo kitokias paskirtis: • Su puošniausiomis į svečius, bažnyčią važiuodavo; • Kasdienes naudodavo dėl šilumos. • Suverždavo rankovės kraštelį, kad vėjas kiaurai rankovių po marškiniais nelįstų, nes jos būdavo plačios. • Prailgindavo išaugtų rūbų rankoves bei nuo nešvarumų apsaugoti. Kadangi riešinės buvo mezgamos iš vilnonių siūlų, jos tiko ir gydant sąnarių ligas, labiausiai gydanti spalva buvo raudona. Lietuvininkai tikėjo, kad ši spalva malšina skausmą.
Riešinių raštai
Moterų apdangalai Skepetaitės Kepuraitės Raiščiai
Šukuosenos Mažosios Lietuvos moterį ypač puošdavo šukuosenos. Jų puošnumui negalėjo prilygti nė vienas kitas Lietuvos regionas. Nebuvo galima išvysti moters ar mergaitės palaidais plaukais. Kasos buvo įspūdingai gražios, pinamos įvairiausiais būdais. Gražiausiai rengdavosi ir kasas mokėjusios dėtis ragainiškės. Jų kasos – plačios, 10 -18 pluoštų, „sudėtos apie galvą žiedo pavidalu“. Kasų pynimas reikalaudavo didelio triūso, todėl jas pindavosi vieną kartą per savaitę. Bet jos mokėjusios išlaikyti kasas visą savaitę, „pasirišdamos“ prie darbo skarele arba raiščiu aplink kaktą. Ragainiškių menas pinti kasas tokiu nepaprastu, o ir žavingu būdu yra tikra jų paslaptis, net kitoms lietuvininkėms, kurios veltui mėgina jas mėgdžioti.
Nuotakos apdangalai Nuotakos dėdavosi specialiai iš kaspinų ir visokių blizgučių padarytą karūnos pavidalo papuošalą – gužę. XIX a. Pradžioje jaunamartės dėvėjo KYKĄ – aukštą, cilindro formos galvos apdangalą iš juodo aksomo arbe fetro ir puoštą auksaspalviais galionėliais. Kykų būta ir uždaru ir atviru viršumi, puošiami gėlių vainikėliais, kai kur ir šilkiniais ant nugaros besidriekiančiais kaspinais.
Kykai
Dviejų palų drobulė Per pečius moterys persimesdavo plačią dviejų palų drobulę. Tų palų siūlė puošniai kiauraraščiu tarpusavy sujungiama.
- Fizikos bandymai su vandeniu
- Pareng
- Istorija automobila
- Lk 15 11-32
- Kovani novac kraljevine jugoslavije 1938 vrednost
- Istorija kao nauka
- Istorija se deli na
- Sankt peterburg делови града
- Napredno koriscenje interneta
- Agiab
- Istorija sporta
- Istorija filozofski fakultet
- Usmeni istorijski izvori
- Simetricna kriptografija
- Istorija osiguranja
- Prodor huna u evropu
- Istorija periodnog sistema elemenata