Keliautoj diarja viduriavimas prevencija ir gydymas kalnuose Skirta

Keliautojų diarėja (viduriavimas): prevencija ir gydymas kalnuose Skirta gydytojams, besidomintiems ne medikams ir kelionių, turizmo vadovams

• Kelionių diarėja yra viena iš svarbiausių sveikatos problemų keliaujantiems į kalnus. • Nors galutinių duomenų dar nėra, tačiau be jokios abejonės praradus didesnį kiekį vandens ir elektrolitų, sutrinka fiziniai ir protiniai gebėjimai. • Dehidracija padidina Acute Mountain Sickness, trombozės/ tromboembolijos, nušalimų ir su aukščiu ar šalčiu susijusių sveikatos sutrikimų riziką.

• Taigi einantiems į kalnus būtina kaip tik įmanoma vengti viduriavimo ir gydyti jo simptomus. • Skirtingai nuo „normalių“ keliautojų diarėjos jūros lygyje, dideliame aukštyje patiriama diarėja susijusi su didesne rizika. • Todėl gydyti ją būtina pradėti anksčiau ir agresyviau, negu tai būtų daroma „normaliems“ keliautojams, besilankantiems kurortuose jūros lygyje.

Keliautojų diarėjos sukėlėjai • Keliautojų diarėjos sukėlėjai gali būti suskirstyti į keturias kategorijas: virusai, bakterijos, pirmuonys ir kirminai. • Todėl keliautojų diarėjai nėra „vienos vienintelės“ profilaktikos. Nors prieš kai kuriuos sukėlėjus yra sukurtos vakcinos (hepatitas A, poliomielitas, šiltinės salmonela), vis dėlto daugeliui jų įvairios grupinės ir asmeninės higienos metodikos sumažina diarėjos riziką. • Tačiau net ir geriausiomis sąlygomis daugiau kaip 75 proc. keliautojų padaro rimtų (maisto) higienos klaidų.

Rizikos faktoriai Individualiai rizikai svarbūs keli faktoriai: • amžius iki 30 m. ; • lankomas regionas (pvz. Alpėse diarėjos dažnis 4 proc. , Nepale – 80 proc. ); • lietingas sezonas; • viešnagės trukmė; • kelionės pobūdis („nuotykių ieškojimas“, kopimas į kalnus); • sumažintas skrandžio rūgštingumas (H 2 blokeriai, antacidiniai vaistai ir t. t. ); • imunosupresija; • cukrinis diabetes; • prieš tai viešėjimas besivystančioje šalyje ilgiau kaip 6 mėn.

Rizikos faktoriai Tačiau reikia paminėti, kad individuali rizika labai įvairuoja. Yra duomenų rodančių, kad viešėjimas besivystančioje šalyje daugiau kaip 6 mėn. prieš kelionę, sumažina diarėjos riziką, nes žarnynas „apsipranta“. Asmenys, kurie turi vieną ar daugiau rizikos faktorių, turėtų gauti asmeninių patarimų iš gydytojo, kuris turi patirties keliautojų medicinoje.

Rizikos faktoriai • Ypatingas dėmesys ir apmokymai turėtų būti skiriami asmenims – keliautojams ar vietiniams, – kurie gamins ir patieks maistą. • Būtina rankų higiena (plauti rankas prieš liečiant maistą!), nuvalyti paviršius ir įrankius (lėkštes, peilius, šaukštus ir t. t. ), kurie kontaktuoja su maistu. • Geriausia būtų atskirti mėsos produktus nuo vaisių ir daržovių bei kiaušinių. • Atskirai laikykite maistą, kuris gali būti užkrėstas tam tikrais mikroorganizmais.

Rizikos įvertinimas - maistas Saugus Iš dalies saugus Nesaugus ar menkai saugus Karštas, pagamintas (keptas, keptas ant žarijų ar virtas) Džiovinti produktai Salotos Pagamintas pramoniniu būdu ir supakuotas Hipersomosinis maistas (sirupas, džemas ir pan. ) Padažai, užtepai Virtos daržovės, vaisiai, kuriuos reikia nulupti Plauti vaisiai ir daržovės Nevirtos jūros gėrybės, nevirta arba šalta mėsa (pvz. , saliami), nelupami vaisiai, nepasterizuoti pieno produktai, šalti desertai

Rizikos įvertinimas - gėrimai Saugūs Iš dalies saugūs Nesaugūs ar menkai saugūs Gazuoti lengvi gėrimai Šviežios citrusinių sultys Pramoniniu būdu pagamintas gazuotas mineralinis vanduo Virintas vanduo, kava ar arbata Vanduo buteliuose (vietinė produkcija) Vanduo iš šaltinių ar šulinių (nedezinfekuotas) Vanduo iš statinės Dezinfekuotas vanduo Ledas, pagamintas pramoniniu būdu ir supakuotas Ledo kubeliai ar smulkintas ledas gėrimams Nepasterizuotas ar nesterilizuotas pienas

Rizikos įvertinimas - aplinka Saugi Iš dalies saugi Nesaugi ar menkai saugi Gerai žinomi tarptautinių standartų restoranai Privatūs namai, restoranai tarptautiniuose kelionių vadovuose rekomenduoti kaip „aukštos klasės“ Lauko užkandinės, vieši turgūs, restoranai kelionių vadovuose rekomenduoti kaip „pigūs“

Keliautojų diarėjos profilaktika • Laikykitės griežtos higienos vartodami, laikydami vandenį ir tvarkydami bet kokias žmogaus atliekas. • Laikykitės griežtos asmeninės higienos. Ypač plaunant rankas prieš liečiantis prie bet kokio maisto, vandens ar gėrimo. • Gerkite gėrimus, pagamintus tik iš vandens, gauto iš saugių šaltinių (virinto ar dezinfekuoto), arba saugius pramoniniu būdu pagamintus gėrimus. • Burnos ir dantų higiena taip pat svarbu! • Jokio nevirto pieno ir jo produktų. • Mėsa turi būti gerai iškepta/išvirta.

Keliautojų diarėjos profilaktika • Jokių salotų. • Tik nulupti vaisiai. Nusilupkite juos patys, kitaip problemos nepašalinsite. • Būkite atsargūs: kai kurie vaisiai pavojingi net ir nulupti. Pvz. , melionai, kurie parduodami pagal svorį. Ties nudžiūvusiu koteliu į juos galima švirkštu prišvirkšti vandens, kad vaisius būtų sunkesnis ir brangesnis. Tačiau jei vanduo buvo nesaugus, tai vandens ir cukraus turintis vaisius yra puikus inkubatorius bakterijoms, ypač jei vaisius laikomas saulėje! • Jokių šaltų padažų ar produktų, pagamintų iš termiškai neapdorotų kiaušinių.

Keliautojų diarėjos profilaktika • Plaukite indus, įrankius, keptuves bei puodus tik saugiu švariu vandeniu. Toks turi būti bent jau galutinis perplovimas. Jei švaraus saugaus vandens turite nedaug, tuomet galima pirmiausia plauti nesaugiu vandeniu. • Keliautojas, kuris vis dar serga diarėja, galbūt dar negalės kopti į kalną. Jokiu būdu neprašykite jo/jos pagaminti maisto ar dirbti virtuvėje, kad maistas būtų jau paruoštas, kai kiti keliautojai nusileis nuo kalno.

Prisiminkite! Devizas „nulupk, išvirink, išvirk/iškepk arba pamiršk“ neužtikrina, kad maistas bus saugus! Kai kurie sukėlėjai gamina toksinus, taigi maisto, kurį ruošiatės gaminti, kokybė labai svarbi, nepriklausomai nuo maisto apdorojimo būdo. Arba kaip gydytojai sako Afrikoje: „jeigu išvirsite šlamštą (š…. ), tai bus virtas šlamštas (š…. . )“.

Įsitikinkite, kad maistas, kurį valgysite (termiškai apdorotas ar ne), yra kokybiškas. Arba prisiminkite, kad penkių žvaigždučių viešbučio virtuvė gali būti visai be žvaigždučių, jeigu personalas neturi kur nusiplauti rankų.

Užtikrinkite, kad bet kas, dalyvaujantis maisto gamyboje ar patiekime, reguliariai plautų rankas prieš liesdami maistą ar virtuvės įrangą ir prieš valgydami! Susidursite su daugeliu situacijų, kai saugų vandenį teks taupyti. Tada rankoms, stalo įrankiams ir lėkštėms galima naudoti higieninius rankšluosčius su dezinfektantu (prieš tai grubiai nuplovus nesaugiu vandeniu).

Keliautojų viduriavimo (diarėjos) simptomai Pradžia: dažniausiai trečią dieną po atvykimo (inkubacijos periodas nuo 6 val. iki kelių dienų). Simptomų trukmė (negydant): 3– 4 dienos. 10 proc. – daugiau negu 1 sav. 1 proc. – lėtinė diarėja (daugiau kaip 3 sav. ).

Ligos eiga Gastroenteritas/enterokolitas (dažniausiai). Vandeningas, kartais su gleivėmis viduriavimas. Skausmas visame pilve (difuzinis pilvo skausmas). Vėmimas. Karščiavimas iki 38, 5 °C.

Pastaba: Atsirūgimas nemaloniu skoniu, meteorizmas ir bjauraus kvapo dujos, pilvo skausmas, išpūstas pilvas ir pykinimas gali rodyti gardiazę (gana dažna infekcija, ypač Indijoje ir Nepale). Gydymas: metronidazolis 750– 1000 mg/d penkias dienas (3 х250 mg) arba tinidazolis 2 g vienkartinai suaugusiems. Vaikams virš 6 m. 15– 30 mg/kg/d per 2– 3 kartus septynias dienas. Nėra vieno vaisto, kuris būtų efektyvus gydant gardiazę visiems pacientams. Jei simptomai išlieka, bandykite kitą vaistą.

Dizenterija (apie 10 proc. pacientų) Pūlingos ar kruvinos išmatos. Tenezmai. Karščiavimas virš 40 °C.

Keliautojų viduriavimo gydymas Rehidracija Pradėti kuo anksčiau, kad būtų išvengta pasekmių. Maždaug ¼ l skysčio po kiekvieno pasituštinimo (= 2 stiklinės) suaugusiems (vaikams: 1 stiklinė). Visada, išskyrus kai simptomai ypač lengvi, vartokite elektrolitų tirpalus (peroralinis rehidratacijos tirpalas, rehidronas). Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie prekyboje esantys produktai tinka tik suaugusiems. Jei juos skirsite vaikams, reikia koreguoti dozę.

Vidutiniai simptomai Rehidracija Plius Loperamidas Pirma dozė 4 mg (2 kapsulės). Po to 1 kapsulė po kiekvieno pasituštinimo skystai (ne daugiau kaip 12 mg/d ar ne ilgiau kaip 48 val. ). Skirta tik pacientams virš 8 m. amžiaus (atskiras dozavimas vaikams 2– 8 m. ).

Sunkūs simptomai Rehidracija Plius Loperamidas. Plius Chinolonai (pvz. ofloksacinas 400 mg/d arba ciprofloksacinas 500 mg/d).

Dėmesio: Dažna keliautojų viduriavimo Nepale priežastis yra Camphilobacter. Čia ir kituose pietryčių Azijos regionuose rekomenduojamas azitromicinas (500 mg 1 x/d tris dienas). Jeigu azitromicinas nepakankamai efektyvus, reikia pagalvoti apie nebakterinius sukėlėjus (vartoti metronidazolį) arba pakeisti į levofloksaciną (500 mg/d penkias dienas).

Kreipkitės į gydytoją šiose situacijose • Karščiavimas virš 39 °C. • Vėmimas, kuris tęsiasi ilgiau nei 2 dienas. • Dizenterija. Simptomai trunka penkias dienas ir ilgiau. • Nėštumas. • Maži vaikai (iki 6– 8 m. ). • Vyresnio amžiaus žmonės (virš 65 m. ). • Jokių būdu negalima kopti į kalną kol simptomai nepagydyti ir pacientas visiškai nerehidruotas!

Sudėtinės dalys vienam litrui peroralinio rehidratacinio tirpalo paruošti naudojant sterilizuotą vandenį Ingredientas PSO rekomendacijos Namų gamybos mišinys Valgomoji druska 3, 5 g 1 arbatinis šaukštelis Natrio bikarbonatas 2, 5 g ½ arbatinio šaukštelio kepimo miltelių (sodos) Kalio chloridas 1, 5 g Suvalgyti 1 bananą Gliukozė arba įprastas cukrus 20, 0 g 4 arbatiniai šaukšteliai 8 arbatiniai šaukšteliai

Dozavimas (po kiekvieno pasituštinimo esant viduriavimui) • ½ arbatos puodelio ikimokyklinio amžiaus vaikams (2– 5 m. ). • 1 arbatos puodelis vaikams (6– 12 m. ). • 2 arbatos puodeliai jaunuoliams ir suaugusiems.