Kas pavaizduota nuotraukoje Pamokos tema Ledyn susidarymo ir

Kas pavaizduota nuotraukoje?

Pamokos tema Ledynų susidarymo ir jų įtakos Žemės paviršiaus formavimuisi aiškinimas. Laima Railienė Kėdainių , , Ryto” pagrindinė mokykla 2013

Pamokos uždavinys Mokiniai, naudodami vadovėlį, schemas, informacinius šaltinius, aiškins ledynų susidarymą ir jų įtaką Žemės paviršiaus formavimuisi.

Tai kas gi tas ledynas?

Ledynas Didžiulis sausumos ledo masės telkinys, slenkantis žemyn kalno šlaitu arba slėnio dugnu dėl sunkio jėgos, aukščiau slūgsančių sluoksnių slėgio, ledo plastiškumo ir takumo.

Aukščiau sniego ribos esančioje ledyno srityje yra teigiamas kietųjų kritulių balansas. Tai ledyno maitinimo sritis, kurioje sniegas kaupiasi, virsta firnu, o firnas – ledu. Ledyno dalis, nuslinkusi žemiau sniego ribos, vadinama jo liežuviu.

Ledynai skirstomi • Kontinentinis ledynas Antarktida • Kalnų ledynas

Alečo ledynas Šveicarijoje

Himalajuose tirpstantys ledynai

Ledynas Naujojoje Zelandijoje

Malaspino ledynas Aliaskoje

Ledynas Kanadoje

Ledynų įtaka žemės paviršiaus formavimuisi

Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje Lietuvos paviršių ledynai dengė kelis kartus. Paskutinis iš dabartinės Lietuvos teritorijos pasitraukė prieš 12 tūkst. metų. Uolienų gabalai, likę Lietuvoje, ir ledyno suapvalinti ir nugludinti, vadinami rieduliais. Jų paviršiuje pastebima būdingų įbrėžimų, kurie susidarė ledynui įšalusį akmenį velkant per kietą paviršių.

Puokės (Barstyčių) akmuo Tai didžiausias Lietuvos riedulys, esantis Skuodo rajone. Jis 13 m ilgio, 7 m pločio ir 4 m aukščio virš žemės. 680 t sveriantį riedulį ledynas atvilko iš dabartinės Švedijos teritorijos.

Ledyno suformuotas paviršius Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.

Ledyno dariniai Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio vandens suformuoti duburiai. Jų dugne gali būti daubų. Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos aukštumose. Dubakloniuose arba giliausiuose jų vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir giliausias – Tauragnas.

Ozai – ilgi, siauri, panašūs į pylimą kalvagūbriai. Susideda iš smėlio ir žvirgždo sluoksnių. Žinomiausias – Šeškinės ozas Vilniuje. Tokių darinių pasitaiko ir Lietuvos vidurio žemumoje. Jie susidarė iš sąnašų, kurias suklostė ledyno tuneliais tekančios upės.

Termokarstinės daubos susidarė ten, kur, pasitraukus ledynui, po sąnašomis liko palaidoto ledo luitų. Šie palyginti dideli gabalai pamažu tirpo, paviršius jų dubo, kartais net įgriūdavo. Taip aukštumose susidarė nemažai daubų. Garsiausia termokarstinė dauba – 40 m gylio Velnio duobė netoli Aukštadvario.

Žagarės ozas

Vilniaus ozas

Pūčkorių atodanga

Krioklys su paskutinio apledėjimo nuogulomis

Ledynų tirpimas • Grenlandijos • ledynas • Arkties • ledynas

Arkties ledynų tirpimas

• Baltoji meška • Tampa ruda • Negaliu žiūrėti – ledynai tirpsta

Pakartokime ØKaip susidaro ledynas? ØKokias prisimenate ledyno suformuotas paviršiaus formas? ØKokią žalą daro tirpstantys ledynai?

Įsivertiname ØPamokoje sužinojau, kad. . . ØBuvo įdomu. . . ØNorėčiau daugiau sužinoti. . . ØŠią pamoką sekėsi. . .

Refleksija ØKą jau žinojai, bet pasitikslinai pamokoje? ØKas buvo lengviausia pamokoje? Kodėl? ØKas sekėsi sunkiau? Kodėl?

• Pateiktyje panaudota geografijos vadovėlių ŽEMĖ (Rytas Šalna ir kt. ), wikipedia ir kitų šaltinių iliustracinė medžiaga.

Ačiū už pamoką