KAS BE RANK NAMUS PASTATO Gandras Tai ms

KAS BE RANKŲ NAMUS PASTATO?

Gandras Tai mūsų nacionalinis paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm. Išskleistų sparnų plotis – 2 metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse. Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės. Patelė kasmet padeda po 3 -5 baltus kiaušinius. Po mėnesio iš jų išsirita balti pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą, daugiausia – vabzdžius, peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda smaili. Snapas trumpas, bet stiprus, riestas, aštriu galu. Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1, 5 kg, 1, 7 m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50 -60 g). toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi. Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau padeda ne akys, o ausys. Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys remiasi į medį. Tvirtas ir snapas – patogus kapoti medį ieškant maisto, juo Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet spalva, tačiau visų įpro-čiaikala naują drevę, o senąją vienodi. Genių kojy-tės palieka kitiems paukščiams. trumpos, tad žeme jie tik Genių maistas – vabzdžiai. šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai kibūs, uodega tvirta, ja paukštis tupėdamas

Vieversys žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį ir rudenį vieversiai lesa sėk. Tai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai. kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo pradžioje. Vieversys lizdą įsirengia duobutėje

Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos trumpos, o kaklas ilgas. Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia, bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių šlapynėse. Gulbės minta tik augalais. Vandenyje jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus. Jais maitina jauniklius. Lietuvoje sutinkamos trys gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės lizdus įsirengia nendryne. Lizdą sukrauna iš vandeny rastų augalų. Toks lizdas yra 1, 5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali išlaikyti žmogų.

Gervė šiek tiek didesnė už baltąjį gandrą, grakšti, jos plunksnos pilkos, tik sparnų galai ir pagurklis bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis ryškiai raudonas plikos odos lopelis. Parskrenda kovo mėn. Gervės lesa grūdus, augalus, ūglius, uogas, vabzdžius, vorus, moliuskus, varles, peles.

Kregždė Lietuvoje gyvena 3 rūšių kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos vaikščioti žeme. Lizdus lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis. Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į Lietuvą jos parskrenda vėlai – balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda vabzdžių.

Paukščiai • Šiltakraujai gyvūnai. • Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda kiaušinius, dažniausiai patys juos peri. • Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo nuo šalčio, karščio, sužeidimų. • Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių pirštai sujungti plėvele. • Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1 8 6 3 9 4 7 2 5

PASITIKRINK 3. KREGŽDĖ 1. GANDRAS 6. ŽVIRBLIS 8. PELĖDA 5. GULBĖ 2. VIEVERSYS 4. GERVĖ 7. GENYS 9. VARNA