KARTOGRAFIJA Karolina Pialkait 3 bg Kartografija emlapius tyrinjantis

KARTOGRAFIJA Karolina Piščalkaitė 3 bg

• Kartografija žemėlapius tyrinėjantis mokslas. • Kartografija gimė XV– XVIII amžiuje. • Kartografijoje yra naudojami atlasai, geografinės informacinės sistemos, geologinai žemėlapiai, portulanai ir žemėlapiai.

• Kai kurios Pabaltijo sritys buvo žinomos senovės pasauliui. Graikų geografas Pitėjas Masalietis IV a. pr. Kr. per savo keliones į Šiaurės Europą buvo pasiekęs Baltijos krantus. • Žemėlapiai neišliko, bet 1416 m. iš „Geografijos” duomenų italai atkūrė 26 žemėlapius. Viename jų yra labai kuklus Lietuvos kartografinis vaizdas. • Čia į Baltijos jūrą įteka penkios upės, tačiau atpažįstamos tik trys: Vysla, Nemunas, Dauguva.

• Žydų kartografas A. Kreskovas vadinamajame kataloniškajame pasaulio žemėlapyje (1375 m. ) pavaizdavo Baltijos jūrą, prie jos pažymėjo Rygą, Taliną, Klaipėdą, išbrėžė Nemuną (labai trumpą) ir užrašė Litefanie Pagonis (pagoniškoji Lietuva). Tai pirmą kartą žemėlapyje paminėtas Lietuvos vardas, nors ir neįprasta jo forma.

• Dar vienas XV a. Žemėlapis su gerokai tobulesniu Lietuvos kartografiniu vaizdu – tai vokiečių kardinolo Nikolajaus Kuziečio „Vidurio Europos žemėlapis”. Lietuvos plote jau išbrėžtos trys upės: Nemunas, pajūrio Šventoji, Venta; pavaizduoti trys miestai: Klaipėda, Kaunas ir dar vienas neįvardytas – greičiausiai tai Šiauliai ar Ukmergė, o gal Vilnius. Tarp Šventosios ir Ventos N. Kuzietis užrašu pažymėjo Lietuvą, o žemiau Nemuno – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

GERARDO MERKATORIAUS 1592 M. SUDARYTAS LIETUVOS ŽEMĖLAPIS

LDK ŽEMĖLAPIS. (APIE 1616 M. )

• 1590 metais M. K. Radvila organizavo LDK lauko kartografavimą bei valstybės žemėlapio sudarymą ir pats tiems darbams vadovavo. Žemėlapyje išbrėžta 1800 upių. Vien tik dabartinės Lietuvos teritorijoje jų yra apie 60. Ryškiai išskiria Nemuno baseiną su Nevėžio, Neries, Dubysos, Jūros, Šešupės, Merkio upėmis bei jų antros ir trečios eilės intakais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, panaikinus kartografijos darbų varžymus, įsiteigusios leidyklos ir firmos labai praturtino Lietuvos kartografijos fondus įvairios paskirties žemėlapiais: 1991 ir 1992 m. pasirodė automobilių kelių, 1991 m. – katalikų bažnyčių ir Vilniaus apylinkių žemėlapiai, 1993 m. – bendrasis geografinis žemėlapis. Be to, išleista daug turistinių schemų ir miestų planų.

ŠIUOLAIKINIAI ŽEMĖLAPIAI

IŠVADOS: • Laikui bėgant žemėlapių mokslas vis tobulėjo. Atsirado žemėlapiuose naujos spalvos, žymėjimas, formos ir objektų dydis. • Dabartiniu laiku Lietuvos teritorijos gamtinės sąlygos tiek pažintos, kad, remiantis tyrimų duomenimis, galima atlikti, palyginti detalų fizinį – geografinį krašto rajonavimą. Mūsų teritorija aprūpinta ne tiksliais topografiniais žemėlapiais, bet ir vidutinio mastelio geologiniais, klimatiniais, dirvožemių ir kitais specialiais žemėlapiais.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ