Kalbos ugdymas panaudojant sensorin patirt Naujosios Akmens vaik

Kalbos ugdymas panaudojant sensorinę patirtį Naujosios Akmenės vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ logopedė-specialioji pedagogė Dovilė Dapkuvienė

• Nors kalbėjimo geba yra įgimta, bet ji turi būti žadinama toliau, taikoma gimtosios kalbos garsų sistemai ir gramatikai vartoti. • Be bendravimo su suaugusiuoju, vaikas negalėtų pradėti kalbėti, būtų tik garsų kompleksai. • Vaikas kalbos nesukuria, jis randa ją socializacijos proceso metu. • Bendravimas padeda čiauškėjimo garsams ilgainiui virsti kalbos fonemomis ir jomis reiškiamais prasmingais žodžiais.

Kartais vaiko kalbos raida vystosi „ypatingai“. Vaikas kalba neaiškiai, pradeda kalbėti vėlai, vėluoja raida visose raidos srityse. Sutrikus kalbai, vaikas netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti, o neretai nukenčia ir kitų psichinių procesų raida. Praktika rodo, jog darbas, įveikiant kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, glaudžiai siejasi su aplinkos pažinimu

Darželyje ugdymas organizuojamas taip, kad tenkintų įvairius vaiko poreikius, kad ugdymosi procesas būtų patrauklus vaikui, rezultatyvus, inovatyvus. Siekiant optimalių vaiko raidos sričių lavėjimo ir aukščiausių ugdymo(si) pasiekimų pasitelkiamas patyriminis ugdymas.

Jutimai – mūsų žinių apie išorės pasaulį šaltinis. • Matydami, girdėdami, lytėdami, ragaudami mes suprantame, kokie įvykiai, reiškiniai ar objektai mus supa. • Tai pagrindiniai kanalai, kuriais informacija apie įvairius reiškinius, įvykius ar objektus pasiekia smegenis ir suteikia žmogui galimybę orientuotis aplinkoje. • Jei įspūdžių nepakanka, asmuo patiria jutiminį badą „sensorinį badą“. Tuomet lėtėja ne tik pažinimo, bet ir visa vaiko raida. • Ypatingai reikšminga jutiminė, tai yra sensorinė informacija. Sensorinių sistemų stimuliacija kelia vaikui teigiamų emocijų, skatina ne tik jo psichosocialinę, bet ir kita raidas sferas, tarp jų ir kalbą.

Skonio - uoslės pojūčiai Skonio ir uoslės pojūčiai dažnai neatsiejami: suvokiant skonį visada dalyvauja ir uoslės receptoriai. Skonio savybės suskirstytos į keturis pagrindinius pojūčius: saldu, rūgštu, sūru, kartu

• Skonio, artikuliacijos organų judesių, lytėjimo pojūčių, kitų pažintinių procesų lavėjimas yra neatsiejama kalbos plėtotės dalis. • Įgyti patyrimai aktyvina norą savo patyrimus išreikšti kalba, suprasti įvairias gramatinius kalbos dėsningumus.

Regos pojūčiai Įdėmiai žiūri, tačiau regėjimu mažai ką suvokia, arba akys bėgioja nuo vieno daikto prie kito ir nieko nemato. Dažnai taip galima apibūdinti specialiųjų poreikių turintį vaiką. Šviesos intensyvumo, spalvos suvokimas padeda geriau orientuotis aplinkoje, sukaupti dėmesį

Klausos pojūčiai • Jos suvokimas formuojasi dviem kryptimis: nekalbinių ir kalbinių suvokimų plėtra. • Nekalbiniai garsai yra svarbūs vaikui orientuojantis aplinkoje, padeda suvokti objektų judėjimo kryptį.

Klausos pojūčio lavinimas Vaikai klausydamiesi gamtos garsų pakelia atitinkamą paveikslėlį: paukštis, leitus, griaustinis.

Sensorinė vaiko patirtis reikšminga vaiko protinių gebėjimų vystymuisi. • Liesdamas, uosdamas, matydamas, ragaudamas, girdėdamas vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu ir taip mokosi naujų dalykų. • Kaupiant sensorinę patirtį, svarbiausia taps procesas, kurio metu rekomenduojama vaikams leisti nevaržomai kurti. • Veiklos, kurios sėkmingai aktyvina kiekvieną iš pojūčių praturtina vaiko patirtį; • Įgytos įvairios sensorinės patirtys žinios ir įgūdžiai pritaikomi kasdienėje ugdymo veikloje su savo ugdytiniais.

Apibendrinimas • Kalbos ugdymo negalima atsieti nuo vaiko kasdienio gyvenimo patirties. • Kalbos raida priklauso nuo labai skirtingų vystymosi procesų, nuo augimo metu įgytos patirties, nuo vaiką supančios aplinkos įtakos. • Tik darni visų sričių tarpusavio sąveika sudaro sąlygas sklandžiai kalbos raidai.