Kalbin dimensija mokini pasiekimai ir pedagog kompetencijos Vilma

Kalbinė dimensija: mokinių pasiekimai ir pedagogų kompetencijos Vilma Bačkiūtė

LR Švietimo įstatymas 3 straipsnis. Švietimo tikslai: 1). . . padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi. . .

Dėmesys kalboms • Kalbos gali būti kliūtis mokymosi pasiekimams. • Puikūs kalbiniai gebėjimai bendravime nebūtinai yra pakankami mokymosi sėkmei. • Aukštesniems mokymosi pasiekimams reikia aukštesnių kalbos gebėjimų.

Kalba • • • Kasdienė ar akademinė? “Mokslo” ar “literatūrinė”? Bendravimui ar viešam kalbėjimui? Rašytinė ar sakytinė? Gimtoji, valstybinė ar kita kalba? Ar mokiniai žino, kiek pasirinkimų jie turi?

Nauji mokytojų vaidmenys • Kalbų mokytojai turi tapti dalykų mokytojų pagalbininkais. • Dalykų mokytojai turi suprasti, kaip kalbos gebėjimai įtakoja dalyko mokymąsi. “Kalbų mokymas negali būti atsietas nuo dalykų turinio mokymo”. Mary Schleppegrell (JAV) Europos Tarybos konferencija Kalbinė dimensija mokomųjų dalykų mokyme: lygios galimybės ir kokybė švietime

Kam nesiseka? • Ar mokiniams nesiseka mokytis? • Ar mokytojams nesiseka

Rytojus • Didesnė kalbinė įvairovė klasėse = daugiau individualių mokymosi poreikių. • Integruotas mokymas = nykstančios ribos tarp dalykų. • Visų dalykų mokytojai = kalbos mokytojai. • Kalbų pamokose gilesnis dalyko turinys. • Dalyko žinios nėra mokytojo “monopolis”. • Kompetencijų ugdymas svarbesnis už žinių “perdavimą”.

Raštingumas = gebėjimas skaityti, kalbėti(s) ir rašyti apie pasaulį. = gebėjimas bendrauti su “nežinomu”. netikrumas | neaiškumas | nepastovumas

Mokytojų kompetencijos • Dalykinės kompetencijos • Daugiakalbystė • Technologijų valdymas • Integruoto mokymo metodai • Kalbinė pedagogika

Kalbos darbo rinkoje „Lietuvoje kuriasi vis daugiau tarptautinių šeimų. Jų nariai užsieniečiai bei mainų programų studentai yra geidžiami darbuotojai. Jie paprastai puikiai kalba ne tik angliškai, tačiau ir savo gimtąja kalba. Daugiakalbių darbuotojų poreikis juntamas informacinių technologijų, finansų, prekybos, paslaugų, logistikos sektoriuose, maisto pramonėje“. B. Petikonis-Šabanienė, „Manpower Lit“ direktorė Šaltinis: www. tv 3. lt

ES Švietimo persvarstymo strategija • Programa naujiems gebėjimams ir įsidarbinimo galimybių plėtra • Akcentas – jaunimo įsidarbinimo galimybių plėtra ir mobilumo skatinimas • Tarp kitų rodiklių – kalbų mokėjimas

ES Kalbų nauda konkurencingumui ü Kuria efektyvią rinką. ü Leidžia lanksčiau veikti darbo rinkoje. ü Didina mobilumą lengvesniam įsidarbinimui. ü Naikina barjerus tobulėjimui ir plėtrai. ü Lengvina informacijos prieinamumą kurti darbo vietas ir/ar naują verslą. ü Skatina bendradarbiavimą inovacijoms. ü Leidžia lengviau integruotis naujoje bendruomenėje.

EK siūlymas: iki 2020 m. > 75% pagrindiniame ugdyme mokosi bent dviejų kalbų – ES vidurkis 61 % > 50% penkiolikmečių turės vienos užsienio kalbos B 2 lygį – ES vidurkis 42%

Eurobarometer 2012

Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, kurie mokosi užsienio kalbų, skaičiaus kitimas Lietuvos statistikos departamentas, 2014

Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, kurie mokosi užsienio kalbų, dalis, palyginti su visais mokiniais, 2013– 2014 Lietuvos statistikos departamentas, 2014

Užsienio kalbų besimokančių mokinių ir studentų dalis visose mokymo įstaigose Lietuvos statistikos departamentas, 2014

LT kalbų politika • Vidurinis ugdymas: tik viena kalba privaloma • Kalbų pasiūla: dominuoja anglų kalba; pasirinkimas ir pasiūla apsiriboja prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis • Darbo rinkos poreikių tenkinimas: Šiaurės šalių kalbos • Kalbų mokytojų pasiūla: dauguma mokytojų gali mokyti tik vieną kalbą ir tik tradicines (vieną iš keturių) • Administraciniai barjerai: nelankstus mokytojų įdarbinimas, mokinių grupių formavimas, kalbų pasirinkimas, pamokų tvarkaraščiai, kalbos mokymosi tęstinumas ir kt.

Rekomendacijos Lietuvai • Plėsti kalbų mokymo pasiūlą – Šiaurės šalių, ispanų, italų, lenkų, kt. • Skatinti mokyklas formuoti savo kalbų mokymo strategiją – ankstinti pirmos kalbos mokymą – plėsti dviejų / trijų kalbų mokymąsi – nuosekliai sekti pasiekimus – siūlyti CLIL/EMILE modulius • Stiprinti antrosios užsienio kalbos mokymą – daugiau pamokų – anksčiau pradėti – nuosekliai sekti pasiekimus

Sprendimai darbo rinkos problemoms spręsti - Kalbų mokėjimas turi tapti esminiu gebėjimu, ugdomu nacionalinėse švietimo sistemose - Starteginis kalbų mokymo(si) planavimas verslui / darbo rinkai - Realių poreikių kalbų mokėjimui tyrimai - Kalbų mokymasis visą gyvenimą, t. y. kalbų mokymo pasiūla visuose švietimo etapuose ir sektoriuose

Kas trukdo svajonei tapti tikrove?

Vilma. Backiute@smm. lt

Google pavyzdys https: //vimeo. com/39399456