Kaip veikti standartizuot test slenkst alininkai 2015 10

Kaip įveikti standartizuotų testų slenkstį Šalčininkai 2015 10 22

KALBOS UGDYMAS • • • Bet koks kalbos ugdymas apima keletą pagrindinių sričių, t. y. skaitymo ir rašymo įgūdžių tobulinimą, pratinimą ir įpratimą įdėmiai klausyti, skatinima kalbėti ir pan. Nors ir teigiama, kad šie gebėjimai įgimti ir pradeda reikštis tobulėjant visoms pažintinėms sistemoms, taciau negalima visko palikti tik natūraliai raidai.

Penki raštingumo lygmenys • • Persson (1994), išskyrė penkis reikalavimų raštingumui lygmenis, kurie nuosekliai dominavo mokant skaityti. Tai: • gebėjimas perskaityti gerai žinomą, nesudėtingą tekstą garsiai (perskaityto teksto supratimo nereikalaujama); • gebėjimas perskaityti žinomą tekstą ir suprasti apie ką rašoma; • gebėjimas perskaityti nežinomą tekstą, siekiant gauti informacijos; • gebėjimas ne tik perskaityti ir suprasti tekstą, bet ir padaryti išvadas; • gebėjimas skaityti nesudėtingus tekstus, juos interpretuoti ir susieti su kitais tekstais arba su turima asmenine patirtimi.

Sąmoningas skaitymas • • sąmoningas sakinio ir teksto skaitymas neįmanomas be mąstymo: gebėjimo suvokti informaciją, ją klasifikuoti, lyginti, apibendrinti ir t. t.

Mąstymo ypatybės • • a) gebėjimas rūšiuoti, klasifikuoti informaciją ir ją išreikšti sąvokomis; b) gebėjimas suvokti visumą ir ją analizuoti; c) gebėjimas atrinkti tai, kas reikalinga; d) gebėjimas suvokti reiškinių seką;

Skaitymo sąmoningumas Vasiliausko, Ambrukaičio ir kt. autorių nuomone, labiausiai turėtų būti vertinamas skaitymo sąmoningumas (kai skaitytojas supranta viską, ką jis skaito: atskirus žodžius ir sakinius, teksto dalis ir jų ryšį, kūrinio turinį ir jo pagrindinę mintį ir pan. ), nes jo stokojant skaitymas nebetenka savo prasmės.

Skaitymo įgūdžiai • Sąmoningo skaitymo įgūdžiai įgyjami iš lėto. Martynaitis teigia, kad toks skaitymas „teikia žinių, lavina mąstymą, kelia minčių, žadina išgyvenimus“

Nuolat mąstoma • Skaitydami mokiniai turi nuolat mąstyti apie žodžių reikšmes, sakinių mintis, skaitomo teksto turinį bei jo idėją. Taip pat turėtų numatyti, kur būtų galima įgytas žinias pritaikyti, panaudoti, kaip gerinti skaitymo raiškumą garsaus skaitymo metu ir kt.

Mokytojui dera Tuo tarpu mokytojui derėtų visada prisiminti, kad sąmoningam skaitymui padeda ne tik skaitomo kūrinio detalių aiškinimas, bet ir tinkamas tekstų parinkimas, jų sistema, laipsniškas užduočių sunkinimas gerėjant mokinių skaitymo įgūdžiams.

Supratimas • Neabejojama, kad mokiniai sąmoningai skaitys ne tik tada, kai supras, ką skaito, bet ir kai žinos, kodėl skaito, todėl reikėtų nepagailėti laiko mokinių nuteikimui, sudominimui, trumpam kūrinio pristatymui, įdomesnių faktų, susijusių su kūriniu, ar užduocių pateikimui ir pan.

Veiklų pobūdis Ambrukaičio teigimu, sąmoningą skaitymą galėtų paskatinti ir tokių pagrindinių darbų atlikimas: parengiamieji darbai (įvairūs stebėjimai, ekskursijos ir kt. ), įvadiniai pokalbiai, straipsnelio turinio nagrinėjimas, nesuprantamų bei vaizdingų žodžių ar posakių išsiaiškinimas, teksto planavimas, bandymas pasakoti, veikėjų charakterizavimas, kiti pritaikomieji bei kūrybiniai darbai, apibendrinamieji pokalbiai, aiškinamasis skaitymas •

Tekstų tipai Pagal tekstų sandarą, jų turinio pateikimą yra išskiriami tokie pagrindiniai tekstų tipai (pagal Alaunienę, ): • 1. Pasakojimas 2. Samprotavimas 3. Aprašymas • Nurodytieji tekstų tipai vienas nuo kito aiškiai skiriasi: pasakojimu paprastai bandoma išreikšti kokią nors įvykių, veiksmų plėtotę; • aprašymu – kokio nors gyvo ar negyvo objekto išorinius požymius, bendrą vaizdą; samprotavimu – mintis, teiginius, įrodymus ir pan. •

Daugėja tyrimų • Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitymo supratimo tyrimams, siekiama jo kokybės gerinimo. Tai pradedama daryti jau pradinėse klasėse, palaipsniui sunkinant užduotis, gilinantis į teksto subtilumus ir pan. Bendrosiose programose nurodoma, kad V – VIII klasėse toliau nagrinėjami tekstai, tobulinamas jų prasmės suvokimas (tema, pagrindinė mintis, problema, faktas ir nuomonė, detalė ir visuma, tiesioginė ir perkeltinė prasmė).

Suvokimo strategijos • • Daugiau dėmesio skiriama suvokimo strategijoms (numatymui, klausimams, perfrazavimui). Taip pat akcentuojamas mokinių gebėjimo mokytis lavinimas, todėl mokant suvokti tekstus daugiau dėmesio skiriama procesui. Mokiniai turėtų išmokti naujų strategijų (organizuotos nuoseklios ir tikslingos elgsenos, kuri pasirenkama vienai ar kitai problemai spręsti), taikomų suvokiant tekstus.

Tekstų supratimo lygmenys • • galima išskirti tokius pagrindinius, bendriausius tekstų supratimo lygmenis: c) Siužetinis lygmuo – tekste aprašytų įvykių supratimas; b) „Psichologinis“ lygmuo – veikėjų jausmų, vidinės būsenos, jų elgesio motyvų interpretavimas; d) Pagrindinės teksto minties lygmuo – idėjos, kurią tuo tekstu norėjo perteikti autorius, „moralo“, perkeltinės prasmės supratimas.

SUVOKIMO UŽDUOTYS • Kaip mokiniai suprato vieną ar kitą tekstą, juo perteikiamą informaciją, galima nustatyti skiriant įvairias užduotis, pateikiant klausimus. Tokios suvokimo užduotys tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprastos ir ne tokios sudėtingos, nes dažniausiai mokiniai neįvertina savo sugebėjimų. Jiems atrodo, kad visi moka perskaityti parašytą tekstą, geba atsakyti į pamokoje mokytojo pateikiamus klausimus ir, kad to visiškai pakanka.

Mokiniai mokosi • • Tačiau Lisauskienės duomenimis, pirmą kartą atlikdami teksto suvokimo užduotis neturintys patirties moksleiviai atsako tik į trečdalį pateiktų klausimų. Tačiau po keleto pratybų neatsakytų klausimų beveik nebelieka, o netikslių atsakymų sumažėja perpus.

Skaitymo būdai ir etapai • • Viliūnas teigia, kad norint suprasti tekstą, reikia išmokyti jį gerai skaityti. Autorius išskiria tokius pagrindinius skaitymo būdus ir etapus: PIRMINIS SKAITYMAS (nustatomas teksto pobūdis, žanras, tema, teksto rūšis) ATIDUSIS ANALITINIS SKAITYMAS (tekstas apdorojamas, atrandamos prasminės dominantės) ATRANKINIS SKAITYMAS (teksto prasmės ieškojimas)

Prielaidos • • • Išskiriama keletas prielaidų, kad kūrinys, kaip tekstas, būtų tinkamai suvoktas (pagal Ramaneckienę): 1. Gebėjimas atidžiai skaityti. Šis gebėjimas turėtų būti pradedamas formuoti jau pradinėse klasėse, mokinių nuolat klausiant, kaip jie suprato atskiras turinio detales, kaip suvokė sakinio arba atskiro žodžio prasmę, kaip sugeba paaiškinti vieną ar kitą vaizdingą posakį ir pan. Aukštesnėse klasėse šie įgūdžiai plėtojami ir minėtais būdais, ir pateikiant išankstines užduotis.

Rasti idėją • • 2. Gebėjimas perskaitytoje pastraipoje, sakinyje ar žodžių junginyje įžvelgti, rasti svarbią idėją. Savaime suprantama, kad ne kiekvienas sakinys ar pastraipa turės idėjinį krūvį, todėl labai svarbu išmokyti jaunąjį skaitytoją skirti esminius dalykus nuo antraeilių ir neieškoti kokios nors prasmės ten, kur jos visai nėra.

Menų sintezė • 3. Menų sintezės galimybių panaudojimas ir, tarsi, naujo teksto sukūrimas.

Pagrindiniai teksto suvokimo etapai • • Kontekstas (atidus teksto pavadinimo perskaitymas, pirminis numatymas, ką jis įvardija ir pan. ); Skaitymas (rekomenduojama skaityti pastraipomis, stengiantis suprasti kiekvienos pastraipos temą, pagrindinę mintį, stebint minties plėtojimą kitose teksto dalyse);

Pagrindiniai teksto suvokimo etapai • Kontekstas (atidus teksto pavadinimo perskaitymas, pirminis numatymas, ką jis įvardija ir pan. );

Pagrindiniai teksto suvokimo etapai • Skaitymas (rekomenduojama skaityti pastraipomis, stengiantis suprasti kiekvienos pastraipos temą, pagrindinę mintį, stebint minties plėtojimą kitose teksto dalyse);

Pagrindiniai teksto suvokimo etapai • • Suvokimas (perskaičius pagalvojama, ką tekstu norėta pasakyti, kokie jo pagrindiniai veikėjai, kokios problemos nagrinėjamos, apskritai, kokia šio teksto paskirtis: informuoti, išsakyti savo arba kitų nuomonę, papasakoti kokį nors įvykį ar kt. );

Pagrindiniai teksto suvokimo etapai • Sintezė (perskaicius tekstą ir pateiktas suvokimo užduotis pasitikrinama, ar visi klausimai suprantami, ar žinoma, kurioje teksto dalyje reikia ieškoti atsakymo);

Pagrindiniai teksto suvokimo etapai • • Vertinimas – vykdymas (prieš pradedant rašyti atsakymus patariama dar kartą perskaityti klausimą/užduotį, suformuluoti tikslų ir aiškų atsakymą mintyse ir jį užrašyti. Užrašius pasitikrinti, ar nepadaryta stiliaus, rašybos, skyrybos klaidų).

Supratimo gebėjimai prasti • • paskutiniuoju metu vis daugiau gilinamasi į problemas, susijusias su skaitymu ir skaitymo suvokimu. Tyrėjai ir pedagogai vieningai teigia, kad skaitymo supratimo būtina mokyti ir taip yra dėl kelių priežasčių: 1. Daugelis tyrimų parodė, kad vaikų skaitymo supratimo gebėjimai labai prasti, todėl tuo ypatingai susirūpinta.

Laimi IKT • • 2. Kasdieniniame gyvenime vis daugiau vietos užima įvairios informacinės technologijos, o knygų skaitymui skiriama vis mažiau dėmesio. Be to, pasikeitė ir pati tekstų struktūra, dabar jie daug sudėtingesni, sunkiau suvokiami, juose pateikiama daugiau informacijos ir pan.

Įmanoma mokyti ir išmokti • 3. Paskutiniųjų 25 – erių metų tyrimai parodė, kad yra įmanoma mokyti ir išmokti skaitymo supratimo strategijų ir, kad jų praktinis pritaikymas yra labai naudingas ir efektyvus dirbant su mokymosi sunkumų turinčiais vaikais (Lafontainė).

Mokiniai būtinai turės išmokti • • • Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas; Remtis kontekstu ir potekste; Nurodyti temą, pagrindinę mintį; Aptarti vertybes Iškelti probleminius klausimus; Suvokti priežasties-pasekmės ryšį.

Veiklos • • • Galima dirbti bendradarbiaujant, grupėje po 4 -5 mokinius; Mokytojas numato grupės lyderį; Su juo iš anksto aptaria klausimų esmę, specifiką, pataria, į ką atkreipti dėmesį. Vertinti galima kaupiamojo vertinimo metodu; Apgalvojama teksto kūrimo užduotis.

Kiti uždaviniai • • Kalbos vartojimo aspektai. Teksto kūrimo ypatumai.