Kaip suprasti kitus ir kaip padti kitiems suprasti

Kaip suprasti kitus ir kaip padėti kitiems suprasti mus? 1

Socialinis suvokimas – žmonių ypatumų, jų elgesio, motyvų, tarpusavio santykių suvokimas. Socialinis suvokimas – bendravimo proceso dalis. Socialinis suvokimas – pagal išorinius požymius siekiame įvardyti vidines nematomas bendravimo partnerių ypatybes.

Socialinis suvokimas Kodėl mes tai darome? (G. Burton, R. Dimbleby) n Kad prisimintume faktus. Mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą, ieškodami atsakymų į klausimus: kas jis? ko siekia? . . . n Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. Mums svarbu ne tik, kaip žmogus elgiasi, bet ir kodėl taip elgiasi. n Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą. Kokią vietą naujas žmogus užims tarp mūsų žinomų žmonių. n Kad numatytume partnerio elgesį. Kai turime vaizdą apie žmogaus savybes, tikimės numatyti jo elgesį. 3

Socialinis suvokimas Kodėl mes tai darome? (G. Burton, R. Dimbleby) n Kad galėtume planuoti savo elgesį. Galime pasirinkti tinkamą bendravimo būdą ir greičiau pasiekti norimą tikslą. n Kad išlaikytume stabilų , , Aš“ vaizdą. Bendravimo partneriai mus irgi stebi. n Kad išvengtume nerimo. Kai nesuprantame kito žmogaus, jo ketinimų, jaučiamės nemaloniai. n Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius. Pvz. , ar galime sulaukti supratimo, pagalbos? 4

Suvokimo procesas Ø Selekcija/atranka Ø Organizacija Ø Interpretacija 5

Suvokimo procesas Atranka nėra objektyvus procesas. Ji kartais gali gerokai iškraipyti mūsų pastebėjimus. Selekcija / Atranka Tai, ką mes pastebime bendraudami, priklauso nuo: Dirgiklio intensyvumo Kontrasto, staigaus pokyčio Motyvų 6

Suvokimo procesas Pasitraukimas iš situacijos Priekabiavimas Organizacija Pasitraukimas iš situacijos Priekabiavimas 7

Suvokimo procesas Interpretacijos ne visada yra tikslios, bet jos beveik visada lemia mūsų elgesį!!! Interpretacija Turimas patyrimas Prielaidos Laukimai Žinojimas Nuotaikos 8

Suvokimo procesas Kiti mūsų suvokimą įtakojantys veiksniai: n n n n Sveikatos būklė Nuovargis Alkis Biologiniai ciklai. . . Amžius Socialiniai vaidmenys , , Aš“ vaizdas gali iškreipti ne tik tai, kaip mes suvokiame kitus, bet ir tai, kaip mes suvokiame patys save. Kai žinome apie tokių veiksnių įtaką įvykių suvokimui, galime iš anksto planuoti, kaip išvengti nesusipratimų. 9

Suvokimo proceso ypatumai n Visybiškumas – siekiame susidaryti visybišką suvokiamą vaizdą, net jei trūksta detalių. n Kategorialumas – aplinkos faktus stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių, objektų grupei, kategorijai. n Fiksacija – vieną kartą suvokus tam tikru būdu objektą, jo bruožai išlieka atmintyje ir turi įtakos vėlesniam objekto suvokimui. ¡ Pradmės efektas – anksčiau gauta informacija yra svaresnė negu vėlesnioji. Atmintyje geriau išsaugoma informacijos dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Didelė įtaka, kai tai nepažįstami žmonės. ¡ Baigmės efektas – paskutinius žodžius įsimename geriau, negu viduriniuosius. Didelė įtaka, kai bendraujame su pažįstamais. 10

Suvokimo tikslumas/netikslumas Procesas, kurio metu mes priskiriame elgesiui kokią nors prasmę, vadinamas PRISKYRIMU arba ATRIBUCIJA (atribution). Ką reikėtų visada atsiminti? n n n Akivaizdžiausi faktai ne visada yra svarbiausia ir pagrindinė stebimo elgesio priežastis. Mes laikomės pirmo įspūdžio, net jei jis yra klaidingas. Mes esame linkę daryti išvadą, kad kiti žmonės yra panašūs į mus. Mes esame linkę perdėti negatyvius įspūdžius pozityvių įspūdžių nenaudai. Mes esame linkę kaltinti nekaltas aukas dėl jų nesėkmių. Nemanykime, kad mūsų pirmas sprendimas apie žmogų yra visada teisingas 11

Suvokimo tikrinimas Problema kyla tada, kai savą įvykių interpretaciją suvokiame ir pateikiame, kaip tikrąją įvykių priežastį. Pastebėto elgesio apibūdinimas Dvi galimos elgesio interpretacijos Prašymas paaiškinti, kaip interpretuoti elgesį 12

Papildomos priemonės suvokimo klaidoms išvengti Ø Atidumas detalėms – stebėti ir žodinius, ir nežodinius pranešimus. Ø Sprendimo atidėjimas – kuo ilgiau susilaikyti nuo galutinio sprendimo. Tai leidžia sukaupti daugiau ir įvairesnės informacijos. Ø Nuomonės keitimas – nusiteikimas keisti nuomonę apie žmogų, kai gauname naują informaciją. Ø Duomenų tikrinimas – lyginti tai, ką pastebime ir ką jau žinome, kreipti dėmesį į pastebėtus prieštaravimus. Ø Informacijos lyginimas – lyginti vieną su kitomis pastebėtas detales. Tai mažina stereotipų poveikį. Ø Alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas – ieškoti bent kelių skirtingų paaiškinimų, kodėl žmogus taip pasielgė. Ø Papildomos informacijos rinkimas – ieškoti papildomų informacijos šaltinių, kurie leistų susidaryti objektyvesnę nuomonę. Ø Įsijautimas – pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. 13

Klausymasis/girdėjimas Neužtenka klausytis. Reikia ir girdėti. Kartais reikia klausytis ne ką kalba, o apie ką kalba. 14

Brownel efektyvaus klausymosi modelis Supratimas Girdėjimas įsisąmoninimas, kad pranešimas pasiųstas fiziologinė ypatybė Atsiminimas gebėjimas atkartoti pranešimą EFEKTYVUS KLAUSYMASIS Reagavimas dėmesingumo, susikaupimo parodymas Interpretavimas Įvertinimas vėliau susiklostanti nuomonė sprendimas gebėjimas pranešime pamatyti daugiau, nei buvo pasakyta 15

, , Sugedusio telefono“ principas Filtrai ----------Siuntėjo siunčiamas pranešimas --------------- Neteisinga interpretacija , , Pamestos“ detalės Pakeistos detalės ---------------- Filtrai: Išankstiniai nusistatymai, ankstesnė patirtis ----------------Priimtas pranešimas ---------------- , , Nuo savęs“ Semantinis filtras – tam pačiam žodžiui kita reikšmė. Emocinis filtras – iškreipta reakcija į dirginančius žodžius. 16

Klausymosi tipai 1. 2. Pseudoklausymasis / klausytojas – simuliantas. Tai klausymosi imitacija. Tuo metu nesiklausoma. Tai bendravimo klastotė. Žingsnio permetimas (šuoliavimas) – žmogus domisi tik savo idėjomis. Nesirūpina tuo, ką nori pasakyti kitas. Leidžia kitam kalbėti tik tam, kad turėtų laiko atsikvėpti. Kito pastabas ir mintis panaudoja kaip pagrindą savo kalbėjimui. Tokie žmonės nediskutuoja. Jie dominuoja pokalbyje. Tai pats geriausias būdas susikurti sau priešus. 3. Selektyvus klausymasis / atrenkantis klausytojas – domisi tik tam tikra informacija, kuri jam reikalinga. 4. Izoliuotas klausymasis – priešingybė selektyviam klausymuisi. Žmogus ne ieško, o vengia kažko pranešime. Negirdi to, ko nenori išgirsti, arba to, kas sukelia skausmą, nerimą. 17

Klausymosi tipai 5. Gynybiškas klausymasis – kai nekalti komentarai suvokiami kaip užsipuolimas. 6. Tykojimas pasaloje / sėlinantis klausytojas - įdėmiai klausosi, bet tik tam, kad surinktų informaciją, kuri bus panaudota atakuojant pašnekovą. 7. Nejautrus klausymasis – kai aiškiai nesuvokiami kito žmogaus pranešimai. Nesugebama pažvelgti už žodžių, suprasti paslėptos prasmės. Užuominos suvokiamos pažodžiui. 8. Kategoriškas klausytojas – , , tai gerai, o tai blogai“. 18

Klausymosi tipai 9. Klausytojas – aidas – linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. 10. Klausytojas – veidrodis – pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę, kurios žodžių tvarka dažnai būna pakeista. 11. Svarstantis klausytojas – trukdo kalbančiajam, skuba daryti išvadas, spėlioja būsimus įvykius, klausinėja. 12. Užjaučiantis klausytojas – , , Tu visai teisus“, , , Užjaučiu“. 19

Klausymosi tipai 13. Emocingas klausytojas – linkęs aikčioti, juoktis ir pan. 14. Analizuojantis klausytojas – viską vertina racionaliai, nekreipia dėmesio į kalbančiojo neverbalinį elgesį. Jei išgirsta teiginį, nesiderinantį su logika, atmeta kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku. 15. Neadekvatus klausytojas – uždavinėja klausimus, nesusijusius su aptariama tema arba susijusius tik formaliai. 16. Grubus klausytojas – nesiskaito su žodžiais , , nesąmonė“, , , niekai“ ir t. t. 20

Blogas klausytojas Ø Laiko save aptariamos temos specialistu ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus. Ø Nenori klausyti kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja. Ø Nesiklauso todėl, kad tiesiog. . . nemoka klausyti. Ø Turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu, kuri trukdo susikaupti, kelia norą replikuoti. Ø Linkęs viską vertinti. 21

Kodėl mes nesiklausome? 1. Informacijos perteklius 2. Susirūpinimas 3. Greitas galvojimas 4. Pastangos 5. Išorinis triukšmas 6. Girdėjimo problemos 7. Klaidingos išvados 8. Aiškiai matomų pranašumų nebuvimas 9. Įgudimo trūkumas 22

Geras klausytojas (M. Burkley-Alen) Ø Stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos. Ø Įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo , , nuosprendžių skelbimo“ savo pašnekovams. Ø Stengiasi atskirti emocijas nuo faktų. Ø Labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis, negu atskirais faktais. Ø Sąmoningai stebi kalbančiojo neverbalinį elgesį – gestus, mimiką ir t. t. 23

Nereflektyvus klausymasis – kai nesikišame į pašnekovo kalbą, tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis – , , Taip“, , , Suprantu“, , , Gal galite smulkiau“. Tokia forma tinka: Ø Ø Ø Jei klausytojas yra aukštesnio statuso, negu kalbantysis; Kai pašnekovas išgyvena gilius jausmus ir yra susijaudinęs; Kai pašnekovas užsidegęs noru išdėstyti savo požiūrį; Kai pašnekovas nori išsikalbėti, aptarti opius asmeninius dalykus; Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis, kai jis mikčioja ir t. t. 24

Reflektyvus klausymasis Reflektyiai klausydamiesi mes parodome, kad domimės savo pašnekovu. Ø Mes kartėmis: Pasitiksliname, ar teisingai suprantame kalbantįjį – , , Gal galėtumėte patikslinti, kaip suprantate. . . “ Ø Perfrazuojame (performuluojame). Ø Atspindime kalbančiojo jausmus – , , Man pasirodė, kad tokiais atvejais įsiunti“, , , Jei teisingai supratau, Tu jauti. . . “ Ø Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas – , , Taigi problemos esmė yra. . . “ 25

Kas pagerina klausymąsi? Trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: Ø Tiesumas, falšo nebuvimas - klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai, natūraliai, be vaidybos. Ø Akceptacija - bendraujama be išankstinių sąlygų. Kalbantysis priimamas toks, koks yra. Ø Empatiškumas – klausytojas jaučia, ką kalbantysis išgyvena, atsako į jo jausmus. 26

, , Jeigu mes būtume sukurti kalbėti daugiau nei klausyti, mes turėtume dvi burnas ir vieną ausį“. Markas Tvenas 27

Informatyvus klausymasis Patarimai naudojant tokį klausymąsi: 1. Mažiau kalbėk. 2. Išsilaisvink nuo trukdymų. 3. Nespręsk ir nevertink prieš laiką. 4. Ieškok pagrindinių idėjų. 5. Klausk. 6. Performuluok. 28

Informatyvus klausymasis Kodėl mes nenorime klausti? a) nenorime pasirodyti, kad nežinome paprastų dalykų; b) galvojame, kad supratome kalbantįjį. Geriausias būdas paslėpti nuo savęs tiesą - manyti, kad Tu ją žinai. 29

PRASMĖ SLYPI ŽMONĖSE, O NE ŽODŽIUOSE !!! Performulavimas – kalbėtojo pasakytos minties pakartojimas savais žodžiais. 30

Žodinis bendravimas Pranešimo samprata Pranešimų tipai 31

Pranešimo samprata Siuntėjas – bendravimo metu informaciją perduodantis asmuo. Priėmėjas – bendravimo metu informaciją priimantis asmuo. Pranešimas – perduodama ir priimama informacija. 32

Pranešimai Norimą pasakyti mintį galime užkoduoti įvairiais būdais. Būdami siuntėjais visada renkamės tarp alternatyvių, o kartais panašių būdų, kurie lemia pranešimo niuansus. n n Priėmėjui pranešimus iškoduoti (rasti tinkamą kodą, atrasti užkoduotą prasmę) padeda: Situacija: Tai, kas buvo pasakyta anksčiau. Tai, kas buvo pasakyta vėliau. Sunkiausia iškoduoti pranešimą, jei siuntėjas pasirinko neadekvatų pasakymą tam, ką jis norėjo perduoti. 33

Žodžio komponentai Kalba (kiekvienas žodis) slepia savyje tris komponentus: 1. Referentinis komponentas: atspindi žodžio reikšmę, pragmatinį kalbos aspektą (pavasaris – metų laikas, einantis po žiemos). 2. Asociacinis komponentas: visuma asociacijų, susijusių su žodžiu, nors ir neturi jokio ryšio su pranešime esančio žodžio interpretacija siaurąja prasme (pavasaris – tirpstantis sniegas, plikledis ir t. t. ). 3. Emocinis komponentas – žodžio sukelti jausmai arba emocijos. Tas pats žodis gali sukelti skirtingas emocijas. Skirtingi žodžiai gali sukelti panašias emocijas. 34

Žodiniai , , valdžios instrumentai“ Siuntėjas gali įgyvendinti galimybę daryti įtaką priėmėjui bendravimo metu. n Žodžių ir sakinių pasirinkimas: vieniems karas - kova už laisvę, kitiems - agresija. n Naujų žodžių ir posakių sukūrimas, neteisingas žodžių naudojimas, , , tuščių žodžių naudojimas“ – vienintelė efektyvi dieta, nekaltas smurtas, geroji prievarta ir t. t. n Gramatinės formos pasirinkimas – Žalgiris nugalėjo Real klubą; Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio (aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas lemia ne tik priežastinių ryšių suvokimą, bet gali ir sukeisti situacijos akcentus). 35

Žodiniai , , valdžios instrumentai“ n Nuoseklumo pasirinkimas- galima daryti įtaką besiformuojančiam įspūdžiui: Protingas, stropus, darbštus, impulsyvus, kritiškas, pavydus. Pavydus, stropus, darbštus, impulsyvus, kritiškas, protingas. n Akcentavimas ir intonacija – akcentuojant to paties sakinio vis kitą žodį, situacija bus suvokta kitaip: Jis man pamelavo. n Slaptų ar numanomų prielaidų parinkimas – naudojamas siekiant , , prastumti“ informaciją, kurios nenorima laikyti išeities tašku: Senas žmogus yra neturtingas. Žmogus yra senas ir neturtingas. Pasirenkamos žodinės formuluotės gali sukurti tokį kontekstą, kokio mes norime. 36

Kaip išvengti nesusipratimų kalbant su kitais? 1. Atskirkite faktus nuo išvadų. Mes galime sakyti teiginius apie dalykus, kuriuos matome ir apie dalykus, kurių nematome, pvz. : Jis išėjo iš kambario. Ji supyko. ARGUMENTAI DAŽNAI YRA IŠVADŲ PRISKYRIMO FAKTAMS REZULTATAS. 37

Kaip išvengti nesusipratimų kalbant su kitais? 2. Paaiškinkite santykinius žodžius. Santykiniai žodžiai įgauna prasmę, kai ką nors lyginame s kuo nors kitu. 3. Vartokite eufemizmus nuosaikiai. Eufemizmas – švelnesnis, neutralesnis žodis, pavartotas vietoj šiurkštaus. Tai padeda sušvelninti informacijos nemalonų poveikį, bet dažnai iškraipo pranešimo tikslumą. 4. Atsargiai naudokite emotyvinę kalbą. Ši kalba išreiškia kalbėtojo nuostatą tam tikro reiškinio atžvilgiu. Ši kalba yra nuomonės, o ne fakto pasekmė. 38

Kaip išvengti nesusipratimų kalbant su kitais? Priklausomai nuo to, ar kas nors patinka ar ne, pasakysite Jei patinka Jei nepatinka Trisdešimt litų Pigu Tradiciškas Pasenęs Ekstravertas Pliauškalius Atsargus Bailus Progresyvus Radikalus Informacija Propaganda Karinė pergalė Skerdynės Ekscentriškas Beprotiškas, kvailas 39

Kaip išvengti nesusipratimų kalbant su kitais? 5. Venkite dviprasmiškos kalbos Nesusipratimai atsiranda tada, kai naudojame žodžius, kurie gali turėti kelias reikšmes, prasmes. Kai naudojate tokius žodžius, patikslinkite jų reikšmę. 6. Įsisąmoninkite statišką vertinimą Teiginiai, kuriuose yra ar slypi žodis “Yra”, veda prie neteisingos išvados, kad žmonės nesikeičia. Pasakymas “Aš drovus”, “Jis drovus” reiškia, kad ta savybė nesikeičia. 7. Pasirinkite tinkamą apibendrinimo lygį Apibendrinimas yra patogus būdas apibūdinti žmonių, reiškinių panašumus, bet: n Susidaro stereotipai, susidūrus su vienu negatyviu reiškiniu, daromi apibendrinimai apie žmonių grupę; n Tokie apibendrinimai verčia mus galvoti bendrybėmis ignoruojant unikalumą; n Tokie apibendrinimai gali supainioti kitus žmones. 40

Kaip išvengti nesusipratimų kalbant su kitais? Abstraktu Tu menkysta. ↓ ↑ Tu esi tinginys. ↓ ↑ Tu nepadedi tvarkyti namų. ↓ ↑ Tu nesutvarkai darbo vietos po to, kai baigi darbą. Specifiška Tu paprastai palieki paltą, knygas, pirkinių krepšį prie durų, o ne ten, kur tai turi būti. 41