KAIP PADTI VAIKUI VEIKTI KALBOS KALBJIMO IR KOMUNIKACIJOS

KAIP PADĖTI VAIKUI ĮVEIKTI KALBOS, KALBĖJIMO IR KOMUNIKACIJOS SUTRIKIMUS? PRANEŠIMĄ PARENGĖ VAŠKŲ VIDURINĖS MOKYKLOS LOGOPEDĖ METODININKĖ KRISTINA PRAKOPIENĖ 2010

Kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimai • kalbėjimo sutrikimai – įvairūs fonetiniai trūkumai ( tam tikrų garsų netaisyklingas tarimas arba jų netarimas, ). • kalbėjimo tempo sutrikimai (greitakalbystė, lėtakalbystė). • balso sutrikimai ( balso silpnumas, dalinis balso sutrikimas)

• kalbos sutrikimas (kalbos neišsivystymas, fonologiniai sutrikimai, sulėtėjęs kalbos vystymasis) • rašymo ir skaitymo sutrikimai • įvairūs komunikacijos sutrikimai (mikčiojimas, mutizmas, autizmas)

Kalbėjimo, kalbos ir kai kurie komunikacijos sutrikimai gali sukelti rimtesnių mokymosi sunkumų. Pedagogas, išmanydamas pagrindinius šiuos sutrikimus, gali bent iš dalies padėti vaikams. Labiausiai pastebimi vaikų tarimo trūkumai, kuriuos kartais nėra sudėtinga pašalinti.

Mokant tarti garsus siekiama išmokyti vaiką suteikti savo kalbos organams tam garsui būdingą padėtį. Pradžioje gali būti pratinama atlikti atskirus mokomajam garsui tarti reikalingus judesius, o vėliau jie sujungiami į garso artikuliaciją.

Kartais pradinukas yra pasirengęs taisyklingai ištarti garsą. Tuomet mokytojui užtenka atkreipti dėmesį į vaiko tarimo trūkumus, pamokyti bei paskatinti tarti taisyklingiau pamėgdžiojant mokytoją.

Dar labiau mokytojas gali padėti, jei vaikas taisyklingai ištaria garsus, bet kalboje juos supainioja. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai vaikas pats išmoksta tarti garsą ir kai yra specialiai to išmokomas logopediniame kabinete. Tokiu atveju tiek tėvai, tiek pedagogai turėtų kontroliuoti ir nepraleisti negirdomis netinkamai ištarto garso. Būtina prašyti pakartoti taisyklingai.

Fonologinių kalbos sutrikimų atvejais lavinama foneminė klausa ir mokoma garsų analizės, nes tai - ne tik garsų tarimo mokymo, bet ir skaitymo bei rašymo sutrikimų šalinimo pagrindas. Mokiniai nepajėgia kartu su kitais išmokti atlikti žodžio garsų analizės (nustatyti garsų skaičiaus, sekos žodžiuose, skirti vienas fonemas nuo kitų ir pan. ).

Mokytojui ir/ar logopedui, tėvams tenka papildomai pratybose ir pateikiant individualias užduotis pamokose sistemingai ir nuosekliai mokyti išgirsti įvairius kalbos garsus (ypač netinkamai tariamus) žodžiuose; nustatyti, ar žodžio pradžioje, ar viduryje, ar gale yra aptariamas garsas; suprasti, kuo (reikšme ir garsine sudėtimi) skiriasi panašūs žodžiai; suvokti ir ištarti, kaip skambės žodis, jei vieną garsą pakeistume kitu; išvardyti, suskaičiuoti vis ilgesnių fonetinės rašybos žodžių garsus.

Išmokę skirti skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius, mokiniai daro e ir ė, ie, ilgųjų ir trumpųjų balsių, minkštųjų ir kietųjų priebalsių painiojimo klaidų. Disgrafijų, susijusių su foneminės klausos neišlavėjimu, šalinimo uždaviniai yra tokie: - išmokyti pažinti, išskirti, diferencijuoti remiantis klausa žodžio elementus (garsus, skiemenis), - nustatyti jų seką žodžiuose, taisyklingai skaityti ir rašyti. Garsų analizės ir sintezės mokoma pasitelkiant suvokimą rega ir regimąją atmintį.

Kadangi rašymo trūkumų turintys mokiniai itin dažnai praleidžia, prirašo nereikalingų ir sukeičia vietomis raides ar net skiemenis, atliekama daug nuoseklių žodžio garsų analizės užduočių. Skaidant žodžius skiemenimis vaikams siūloma kas skiemuo ploti, žingsniuoti ir pan. Žodžiai sunkinami atsargiai: dviejų atvirų skiemenų, dviskiemenių su vienu uždaru skiemeniu, dviejų uždarų skiemenų, su priebalsių junginiais ir t. t.

Naudinga sugalvoti žodžių, turinčių nevienodą skaičių garsų ar atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimai iš tiek garsų (pvz. : 4 garsai- teta, katė, pelė); - sudėlioti juos pagal garsų skaičių (2 garsai- tu, 3 - tas, 4 - lapė, 5 - namas ir t. t. ); - sugalvoti žodžių, atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose, pvz. , garsas a būtų trečias (stalas, krantas, planeta, . . . ); - iš pasakyto sakinio išrinkti 4 raidžių žodžius ir užrašyti (Mama sode skina slyvas. );

- sudėti pasakytus žodžius iš raidžių (lapas, ranka, . . . ); - parašyti visus galimus žodžius iš pateiktųjų raidžių, skiemenų (p, l, ė, e, k; ma, na, sa); - atspėti žodžio raides (ma_ina, kati_as); - spręsti kryžiažodžius, atlikinėti panašias žaidybinio pobūdžio užduotis iš vaikiškų žurnalų (“Penki”, “Žirniukas”, “Naminukas”) ir kt.

Mokiniams, sunkiau įsimenantiems, painiojantiems panašias raides, verta pasiūlyti pažinti 3 matmenų raides, rašyti jas ore, smėlyje, ant savo kūno, išskaidyti į dalis ir vėl sudėlioti, atpažinti tarp kitų, sieti su kokiais nors įvaizdžiais, nurašinėti, rašyti diktuojamas raides, skiemenis. Mokoma atpažinti neužbaigtas rašyti raides, žodžius, atgaminti parodytų raidžių, žodžių eiles. Naudinga pratinti įsiminti raidžių ir žodžio dalių rašymo judesius. Raidės ir žodžiai apvedžiojami, sukuriamos raidžių žodinės charakteristikos (l turi ilgą kilpą, e - trumpą ir pan. ).

Nežymiai neišplėtotos kalbos vaikams būtinos sistemingos ir nuolatinės kalbos ugdymo pratybos, kadangi atsilikimą pašalinti gana problemiška. Mokoma ištarti garsus ir ilgesnius sudėtingesnės struktūros žodžius. Intensyviai turtinamas ir tikslinamas žodynas žodžiais, kuriuos jau žino kiti vaikai, ir įvairių dalykų naujomis sąvokomis, kurias šie vaikai įsimena sunkiau. Be to, reikia atkreipti dėmesį į panašaus skambesio, artimos reikšmės žodžius, kad jie nebūtų painiojami.

Patikslinamos jau vartojamų žodžių reikšmės, garsų sudėtis, ištarimas. Naudinga lyginti žodžius, besiskiriančius priešdėliais, priesagomis, atlikti įvairias žodžių darybos užduotis. Kadangi vaikai neretai suklysta pavartodami kurią nors gramatinę formą, reikėtų užpildyti žodžių kaitymo, derinimo, valdymo spragas. Pamokoma vartoti vėliau vaikų įsimenamas formas. Reikalingos sakinių išplėtimo, tikslinimo pratybos. Daug laiko skiriama pasakojimams. Neišplėtotos kalbos vaikams taip pat sunkiau išmokti skaityti ir rašyti.

Kaip šalinti vaiko kalbos problemas priešmokykliniame amžiuje? Kūrybinių žaidimų metu, modeliuodamas situacijas, bendraudamas su vaikais, remdamasis prieinamumo principu, kai kiekvienam vaikui keliami individualūs reikalavimai, pedagogas gali padėti vaikui, turinčiam kalbos sutrikimų. Sakytinės ir rašytinės kalbos glaudžiai susijusios, todėl priešmokyklinio amžiaus grupėje lavintinos drauge. Žodžių tarimo, derinimo ir kitas klaidas derėtų taisyti atsargiai, be pastabų, nepažeidžiant vaiko pasitikėjimo.

Mokslininkai teigia, kad smulkiosios motorikos išlavėjimas turi reikšmės kalbos vystymuisi, nes rankų plaštakų ir kalbinės motorikos projekcijos galvos smegenų žievėje yra greta. Tad priešmokyklinio amžiaus grupėje pedagogai, lavindami vaikų smulkiąją motoriką, padės jiems susikaupti, išlaikyti dėmesį, parengs jų rankas rašyti mokykloje, skatins jų sakytinę kalbą.

Kaip ugdyti vaiką mokykloje? • Kur tik galima, pvz. , pasaulio pažinimo , matematikos pamokose, informaciją kaupti ir reikšti vaizdais, ne tik žodžiais. • Tegul vaikas nuolat komentuoja žodžiais, ką daro, kaip daro, iš ko daro, kur buvo, ką veikė. Taip lavės ir tikslės jo šnekamoji kalba. • Tekstus iliustruoti paveikslėliais, skatinti, kad pats vaikas kurtų iliustracijas.

• Įpratinti vaiką nuolat klausti nesuprantamų žodžių, juos aiškinti. Taip plėsis vaiko žodynas, tikslės žodžių prasmių suvokimas. • Skatinti kasdien į asmeninį žodynėlį įsirašyti maždaug po dešimt žodžių. Skatinti vaiką juos išmokti tarti, skaityti, rašyti. • Žaisti daug žodžių žaidimų. • Dėlioti raides, žodžius prie paveikslėlių.

• Būtinos nuolatinės garsų, kurių neskiria, pratybos. • Būtinos žodinės pratybos, kuriant sakinius arba skaidant savo ir kitų perskaitytą tekstą į prasminius vienetus. • Mokantis rašyti sakinius, pirmąją — didžiąją — raidę siūlyti rašyti spalvotai, dėti spalvotus taškus sakinio gale.

• Pratimai vaikams parenkami su elementaria kalbine medžiaga — nesudėtingi, dažnai vartojami žodžiai, paprasti tekstai. Darbo turi būti apie 2 kartus mažiau nei kitiems vaikams. • Užduotis, kurias reikia atlikti, būtina aptarti žodžiu, pavardyti pavyzdžius. • Sudaryti vartojamų kalbos terminų žodynėlį, juos nuolat kartoti ir grįsti pavyzdžiais.

• Naudoti taisyklių korteles. • Vaikui galima pasiūlyti tekstą sudėlioti iš žodžių, sakinių kortelių. Paskui pasitikrinti, ar viskas gerai. Tik tada nurašyti į sąsiuvinį. Tekstas tuomet nebus subraukytas, vaikas patirs sėkmės jausmą. • Mokantis raidžių, sugalvoti vaizdinių orientyrų. • Būtinos individualios pratybos su pedagogu mokantis užduoties atlikimo būdų. • Svarbu, kad 4 -5 kartus pakartotų tai, ko mokėsi. Galima išmokyti vaiką, kad jis tai darytų pats, savo iniciatyva.

Šiais laikais nebeapsieinama be kompiuterio. . .

Specialistai teigia, kad televizorius ir kompiuteris atima iš vaikų laiką, kurį galima skirti žaidimams, bendravimui ir judėjimui. Jie primena, jog technikos bei mokslo pasiekimais reiktų naudotis protingai, kad kuo mažiau patirtume neigiamą jų poveikį. Pediatrų tyrimų duomenimis, daugiau nei dvitris valandas prie televizoriaus ar kompiuterio praleidžiantys vaikai yra dirglesni, agresyvesni. Pradinukui prie kompiuterio patariama praleisti ne daugiau kaip 40 -50 minučių per dieną. Na, bet jei jau prisėdome prie jo, tai tebūnie su tikslu, ką nors sužinoti , išmokti.

• • REKOMENDUOJAMOS NAUDINGOS INTERNETINĖS SVETAINĖS PRADINUKAMS: http: //www. pradinukas. ku. lt/ABC. htm http: //www. klaidutis. lt/ http: //vaikams. lrt. lt/gustavas http: //ejournal. emokykla. lt/snekutis/ http: //ikariam. lt/index. php www. kalbosnamai. lt http: //mokinukai. lt/ http: //www. vaikam. lt/ • www. kitokspasaulis. lt

Taigi pradinių klasių pedagogai, dirbantys su vaikais turėtų: - laiku pastebėti kalbėjimo, kalbos ar kitos komunikacijos sutrikimus; - tartis su logopedu, kuris dirba mokykloje, aptarti vaiko problemas specialiojo ugdymo komisijoje; - stebėti vaiko kalbos ar komunikacijos pokyčius ugdymo procese; - palaikyti ryšį su vaiko tėvais, aptarti, kokių mokymosi sunkumų gali sukelti kalbos ar komunikacijos sutrikimai;

- stengtis padėti vaikams papildomu darbu ar dėmesiu; - analizuoti ugdomąją veiklą taip, kad vaikas galėtų įgytus kalbinius gebėjimus pritaikyti praktiškai; - kurti specialias, apgalvotas situacijas, skatinančias vaiką bendrauti; - nuolat skatinti vaiką pasitikėti savimi; - supažindinti klasės draugus su jų bendraamžio problemomis, aiškinti, kaip reikėtų su juo elgtis.

Darnus mokyklos pedagogų, tėvelių ir logopedo darbas padeda išvengti mokymosi sunkumų ar juos sušvelnina.

Naudota literatūra: • • E. Kaminskienė, Specialiosios pedagogikos pagrindai; Garšvienė A. , Ivoškuvienė R. Logopedija; Čepaitienė G. Lietuvių kalbos garsų klasifikacijos pagrindai. Internetinės svetainės