Kaip galime pasiekti ugdymo proceso ir rezultat kokybs

Kaip galime pasiekti ugdymo proceso ir rezultatų kokybės? 2016 -07 -01 Vilnius doc. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Lietuvos edukologijos universitetas

Pamąstykime. . . • Kodėl pastaruoju metu dauguma Lietuvos ugdymo prioritetų nukreipta mokinių pasiekimų gerinimui? • Kiek viešos erdvės dėmesio skiriama ugdymui proceso kokybei, o kiek diagnostiniam vertinimui? • Ką ir kaip reikėtų daryti, kad padėtis keistųsi norima linkme?

Temos aktualumas (1) Lietuvos valstybinėje švietimo 2013 -2022 metų strategijoje numatomi pagrindiniai tikslai: pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro reflektuojantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai. Įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą.

Temos aktualumas (2) • Nors išsilavinimo lygis pakilo, didelė dalis moksleivių neturi pakankamų pagrindinių gebėjimų. Turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą mokymo kokybę – tai itin svarbu sprendžiant prastų mokymosi rezultatų ir švietimo sistemos trūkumų problemą. Pagal Europos Tarybos rekomendaciją dėl 2016 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Lietuvos stabilumo programos. COM(2016) 335 final. Briuselis, 2016 -05 -18, p. 4.

• Ką vadiname ugdymo kokybe? • Ar pakankamai Lietuvoje galvojame apie veiksnius, nuo kurių priklauso kokybė?

Ugdymo kokybės esmė – visų ugdymo dalyvių gebėjimas reflektuoti (tiek procesą, tiek rezultatą). Tai įmanoma pasiekti tik išsiugdžius metakognityvinius gebėjimus, kurie padeda optimizuoti ir gerinti ugdymo kokybę bei besimokančiųjų pasiekimus. (pagal A. L. Brown, A. S. Palinscar (1982), S. Borkowski et al. (1990), S. G. Paris, P. Winograd (1990), P. Bourdieu (2001), Ch. Sagnier (2013), P. Stalder (2016)

• Gilius refleksijos gebėjimus Šveicarijos mokslininkai (P. Stalder (2016), A. Gohard. Radenkovic (2016), G. Zarate (2016) įvardija kaip esminę pedagogo kompetenciją. Nuolatinis mąstymas prieš veiklą, veiklos metu ir po jos sudaro prielaidas kokybiško rezultato siekimui. Pedagogo gebėjimas taikyti reikiamas mokymosi strategijas, pagalbos mokiniui ar jų grupei teikimas reikiamu metu, tinkamu tempu; sudaro sąlygas kokybiškų rezultatų siekimui.

Jokios problemos neišspręsime neturėdami gilių refleksijos gebėjimų. Kad galėtume diskutuoti bet kokiu klausimu, turime iš esmės būti sau atsakę, kas šioje srityje yra gerai, ką ir kaip aš galiu padaryti kitaip, kad situacija keistųsi.

Mokytojas. Kas jis? • • • Tautos ir visuomenės vedlys. Idealų nešėjas. Tarpininkas tarp pasaulio, tautos, kultūros ir mokinio. Aktyvus švietimo sistemos ugdymo turinio kūrėjas. Bendrininkas, mokinių gyvenimo ir darbo organizatorius, vadovas, pramanytojas, pagalbininkas. • Priešybė tironams, egoistams, rėksniams, valdininkams, pamokslininkams, sausiems dalyko žinovams, amatininkams. • Ir. . . Tyrėjas – ugdytojas. Pagal J. Laužiką, 1933

Kokios didaktinės prieigos gerina kokybę? (1)

Kokios didaktinės prieigos gerina kokybę? (2) Ugdymo didaktika turėtų sudėlioti veiksmus ir sprendimus apimant metodologiją, programas, tikslus ir konkretų turinį konstruojant mokinių mokymo/mokymosi procesą bet kokioje srityje. Galutinis tikslas, kurio tikimasi iš pažangaus ugdytojo – tai kasdienė ugdymo praktika, persmelkta permąstymo požiūrio, paremto teoriniais pagrindais, ir metodinių – strateginių pasirinkčių ugdytiniui sudarymu mokantis.

Visas ugdymo permąstymas/reflektavimas turėtų remtis trimis esminiais konceptais: Dalykinio turinio dizaino Mokymosi dizaino Šių sričių pasirinkti dizainai priklauso nuo daugelio veiksnių (kitaip sakant, prielaidų), kurie ir lems pasirinkimą tam tikrų pedagoginių prieigų bei veiksmų.

Didaktinės koncepcijos schema (pagal Ch. Sagnier (2013)

Į ką būtina atsižvelgti? (1) • Atliekant mokymosi situacijos (arba ugdymo situacijos) analizę visose srityse, būtina atsižvelgti į įvairius ir labai sudėtingus veiksnius, nepamirštant žmogiškųjų, dalykinių, kontekstinių ir aplinkos išteklių, esančių pastovioje dinamikoje.

Į ką būtina atsižvelgti? (2) • Kad būtų lengviau apmąstyti visas sistemas, pedagogai gali kurti įvairius tikrovės modelius, nepamiršdami, jog svarbiausia – padėti ugdytiniams „kurti žinojimą“, paremtą tarpusavyje susijusiu, duomenimis pagrįstu, deriniu tikslas(-ai) ir uždavinys (ai) – turinys – rezultatas. Šis derinys vadinamas VISUMA.

VISUMA integraliai apima visus tris ugdymo situacijos komponentus: • mokymosi tikslą (tikslus) ir uždavinį (uždavinius), • turinį, • rezultatus (kuriuos reprezentuoja besimokantieji). Pabrėžtina tai, kad visi šie komponentai tarpusavyje labai susiję, priklausomi nuo daugelio veiksnių!

Kaip galima to pasiekti? Ugdymas paremtas: • Mokslu. Ugdymo turinį sudaro mokslu pagrįstas žinojimas. • Reguliarumu/sistemingumu. Susitariama, kaip mokomasi, kokiomis taisyklėmis (darbo drauge) vadovaujamasi. • Kūrybingumu. Veiklos atliekamos nevaržant kūrybinės laisvės. • Produktyvumu. Orientuojamasi į produktyvaus žinojimo kūrimą. • Savarankiškumu ir atsakomybe. Kiekvienoje veikloje prisiimama atsakomybė ir įsipareigojimas žinojimo kūrime.

Didaktinės užduotys reikalauja išankstinės analizės trijose srityse: • Kalbos sudėtingumas (struktūra, žodynas ir kt. ). • Kognityvinis sudėtingumas (užduoties tipas, žanras, atlikimo pobūdis ir kt. ). • Realizavimo sąlygos (pasiruošimo laikas ir vykdymas, trukmė, forma (IKT technologijomis ar be jų). (pagal P. Skehan, 1998) Pagal šiuos aspektus rekomenduojama apmąstyti ir jau atliktas užduotis/veiklas.

Mokymosi užduoties valdymo principų schema (pagal Ch. Sagnier, 2010) Mokymosi užduoties valdymo principai Metakognicijos lygmuo įtvirtintas praktikoje Tikslų apsibrėžimas, pasiruošimas, reikiamų priemonių pasirengimas Metakognicijos lygmuo Žinojimo aktyvinimas, užduoties / veiklos veiksmų planavimas Duomenų atsirinkimas ir kūrimas Kontekstualizuota praktika Supratimas ir produkavimas Su pagalba turinį suvokti vizualiai ir procedūriškai Veiklos aptarimas (grupėse ar individualiai) Užduočių (sukurtų darbų) vertinimas grįžtant prie sudėtingiausių aspektų Stebėjimas ir analizė

Kaip atlikti kasdienės veiklos refleksiją? • Trumpai apmąstykite kiekvieno besimokančiojo pasiekimus: analizuokite kritiškai, atlikdami išsamią mokinių atliktų mokymosi užduočių (veiklos lapų) KOKYBINĘ ANALIZĘ. Toks darbas leis adekvačiai įvertinti esamą klasės situaciją, aiškiau numatyti ugdymo turinį bei pagalbos veiksmus, kurie padėtų kiekvienam mokiniui siekti geresnės ugdymo kokybės. Tokiam darbui atlikti reikalingi edukologinio tyrimo gebėjimai (prilygstantys magistro laipsniui).

Galimi pedagogo veiklos refleksijos klausimai Veiklos analizės tinklelis: Kokį taikėte dalyko turinio dizainą? Koks buvo Jūsų vaidmuo (kaip mokėte)? Kaip mokėsi mokiniai, kokie požymiai Jums rodė, kad jiems sekasi? Kokiu metodu/metodais teikėte grįžtamąjį ryšį? Kokios mokinių veiklos dominavo? Metodikos/mokymosi stiprybės ir tobulintini aspektai (problemų įvardijimas) Privalumai ir pozityvūs momentai Tobulintini ir negatyvūs momentai Sintezė ir apibendrinti pastebėjimai

Kodėl tokie svarbūs metakognityviniai gebėjimai? (1) Ryšys tarp metakognicijos ir mokymosi gebėjimų valdymo yra centrinis. Metakognityviniai gebėjimai leidžia apsvarstyti didaktines priemones, kurios taikytos mokymosi procese, apimant pažintinius, emocinius ir socialinius aspektus. (pagal A. L. Brown ir R. A. Palinscar, 1982; S. G. Paris, P. Winograd, 1990; A. L. Brown ir J. C. Campione, 1996; Ch. Sagnier, 2013)

Kodėl tokie svarbūs metakognityviniai gebėjimai? (1) Kokybiškame ugdyme dominuoja didaktiniai veiklos organizavimo ir reagavimo būdai, paremti metakognicija, padedančia optimizuoti vaikų mokymąsi. Apmąstymas remiamas kognityvumu (apimančiu konstatuojamąsias ir procedūrines žinias; problemų sprendimą; mąstymą apie pasirinktas ir taikytas strategijas mokymosi procese).

Kiekviena ugdomoji veikla pasiteisina tik tada, jeigu ji duoda teigiamų rezultatų! Visi ugdymo metodai, priemonės pateisinami tiek, kiek jie sudaro prielaidas išmokti to mokslo, kurio mokomasi. O juos galime pamatyti tik įvertinę visus prieš tai aptartus komponentus. Vadinasi, ugdymo kokybei būtina gili ugdomosios veiklos refleksija!

Klausimas diskusijai: Kas svarbu siekiant kokybės? • Nacionaliniu lygmeniu politikai, praktikai ir mokslui susitarti dėl ilgalaikės (10 -15 metų) strategijos ir jos įgyvendinimo būdų (veiksmų plano), dėmesį kreipiant ir į ugdymo procesą, ir į rezultatą. • Drįsčiau teigti, kad ilgalaikių susitarimų turime Ką reikėtų daryti, kad situacija keistųsi? per mažai.

Tai irgi būtina apgalvoti. . . • Apgalvoti, kiek turime žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių, kad norimą situaciją būtų galima sukurti, t. y. rezultatas turėtų būti adekvatus turimiems resursams. . . • KOKYBĖ KAINUOJA. Formulė nesudėtinga: FINANSAI + ŽMOGIŠKIEJI RESURSAI + LAIKAS, SKIRTAS IDĖJOS/UGDYMO METODIKOS REALIZAVIMUI

Dėkoju už dėmesį! • Ilgalaikė ugdymo kokybė neįmanoma be visos švietimo bendruomenės ir visuomenės susitelkimo, vieningo požiūrio į kokybės sampratą, susitarimų įgyvendinimo. • Dokumentai išties pažangūs, ką reikia daryti, kad jie „gyventų“? • Linkiu sėkmės tariantis ir susitariant, ko norime ir kaip sieksime, o susitarimus turėtų lydėti konkretūs veiksmai. . .