Kaip atpainti smurt santykiose Neleisk savs menkinti Klaipdos

  • Slides: 22
Download presentation
Kaip atpažinti smurtą santykiose? Neleisk savęs menkinti. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos psichologė KLAIPĖDA

Kaip atpažinti smurtą santykiose? Neleisk savęs menkinti. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos psichologė KLAIPĖDA 2015

Kur riba tarp eilinio ginčo bei smurtautojo ir aukos santykių pradžios, skirtumas tarp normalu

Kur riba tarp eilinio ginčo bei smurtautojo ir aukos santykių pradžios, skirtumas tarp normalu ir nenormalu? • Riba yra gana slidi. Konfliktas bendraujant, pyktis nebūtinai reiškia emocinį smurtą. Pykčio išraiškos formos, konflikto sprendimo būdai gali būti konstruktyvūs, o gali būti labai destruktyvūs, griaunantys. Pavyzdžiui, „nekalbadieniai", kai artimas žmogus baudžiamas nebendravimu, arba „tyla ragelyje", kai neatsiliepiama galvojant: „Na, tegu pasikankina, tegu paskambinėja, " - taip pat priskiriami prie emocinio smurto apraiškų, tačiau kažin, ar kartą taip pasielgusį žmogų jau galėtume pavadinti smurtautoju. • Nagrinėjant konkrečius emocinio smurto atvejus labai svarbūs klausimai yra: „Kaip dažnai? Kaip ilgai? Kaip smarkiai? ". • Kartais apsižodžiuojame kiekvienas, tačiau kai tampa sistemingu žeminimu, grasinimais, bandymu emociškai paveikti, tada jau galima susimąstyti apie psichologinį smurtą.

 • Stokholmo sindromas. • Toks psichologinis fenomenas pasireiškia tada, kai auka, ilgesnį laiką

• Stokholmo sindromas. • Toks psichologinis fenomenas pasireiškia tada, kai auka, ilgesnį laiką būdama su smurtautoju, pradeda jausti jam prieraišumą, pagarbą bei švelnius jausmus, netgi jo ilgisi, gina bei vykdo jo nurodymus.

 • Toks elgesys labai naudingas smurtautojui: naudodamasis aukai kylančiais jausmais, jis gali manipuliuoti

• Toks elgesys labai naudingas smurtautojui: naudodamasis aukai kylančiais jausmais, jis gali manipuliuoti ja taip, kaip tik nori, neretai įtikina ją net beprotiškiausiais dalykais, o ji, aklai vedama savo pakrikusios psichikos, vis labiau ir labiau įsipainioja į manipuliatoriaus pinkles, kol galų gale tampa visiškai nuo jo priklausoma ir sužlugdyta, panašiai kaip narkomanas tampa priklausomas nuo narkotikų: supranta, kad gyvenimas nebepakenčiamas, tačiau jėgų atsispirti jiems neturi.

 • Tai tarsi koks apsėdimas, obsesija, manija. Smurto aukos prisiriša prie savo kankintojų,

• Tai tarsi koks apsėdimas, obsesija, manija. Smurto aukos prisiriša prie savo kankintojų, jaučia nuolatinę baimę dėl ateities, iškreiptai mato santykius, nekreipia dėmesio į sukeliamą skausmą arba jį sumenkina: „bet juk jis taip mane myli“, „mums taip būna gera kartu“.

 • Aukos ir budelio vaidmenys kyla iš vaikystėje patirtų traumų, skaudžių bendravimo patirčių.

• Aukos ir budelio vaidmenys kyla iš vaikystėje patirtų traumų, skaudžių bendravimo patirčių. Destruktyvūs santykiai užmezgami kaip atkartojimas tokių santykių su reikšmingais vaikui žmonėmis. • Traumos pasekmė – pasąmonintas noras atkartoti tą situaciją ir kažką joje pakeisti.

 • Taigi, žmogus užmezga panašius santykius, tik gali pasikeisti jo vaidmuo, pavyzdžiui, jis

• Taigi, žmogus užmezga panašius santykius, tik gali pasikeisti jo vaidmuo, pavyzdžiui, jis pats gali būti skriaudėjas, kankintojas, kuris elgiasi su savo partneriu (-e) taip, kaip vaikystėje su juo elgėsi negailestingi tėvai: toks asmuo „gina“ savo vaikystėje sužeistą orumą skaudindamas kitą – žemina, grasina, žlugdo, kontroliuoja ir baudžia – baimė atsidurti nuskriaustojo arba aukos (kuria, jis taip ilgai jautėsi vaikystėje) pozicijoje, skatina jį vėl ir vėl prisiimti tirono vaidmenį.

 • Žmonių, kurie dažniausiai atsiduria aukos pozicijoje, orumas vaikystėje buvo sužlugdytas taip, kad

• Žmonių, kurie dažniausiai atsiduria aukos pozicijoje, orumas vaikystėje buvo sužlugdytas taip, kad bet koks pasipriešinimas jiems reiškia gyvybiškai būtinos jiems meilės praradimą. Aukos nesugeba apsibrėžti savo ribų, nes bijo būti apleistos, paliktos ir vienišos. • Filmukas apie smurtą.

Stereotipiškai galvojama, kad šeimoje ar palaikydami santykius daugiau smurtauja vyrai. Ar tai tiesa? •

Stereotipiškai galvojama, kad šeimoje ar palaikydami santykius daugiau smurtauja vyrai. Ar tai tiesa? • Svarbu ne smurtautojo lytis, o santykis. • Emocinį smurtą dažnai lydi ir fizinis. Statistiškai fizinio ir seksualinio smurto vyrai naudoja daugiau, nes jie fiziškai stipresni nei moterys. • Tačiau smurtauti gali ir moterys - turėdamos mažiau fizinės jėgos, agresijai išlieti jos dažniau renkasi žodžius. Vaikus šeimose skriaudžia toli gražu ne vien vyrai. Dar vienas stereotipas: smurtas yra tik asocialių asmenų problema. Tikrovėje ne tik emocinė, bet ir fizinė, seksualinė prievarta vyksta ir gerose šeimose.

Ar yra tam tikros savybės, kurios rodo, kad žmogus potenciali auka, ar ja gali

Ar yra tam tikros savybės, kurios rodo, kad žmogus potenciali auka, ar ja gali tapti bet kas? • Tikriausiai kiekvienas turi ir aukos, ir agresoriaus savybių, tačiau normaliomis aplinkybėmis iki galo nesusitapatinama nė su vienu iš šių vaidmenų, išlaikoma tam tikra sveika pusiausvyra. • Patekus į nenormalias aplinkybes (karo belaisviai, koncentracijos stovyklos, teroro aktai, išžaginimas, užpuolimas) kuriam laikui galima tapti ne tik aukomis, bet ir agresoriais.

 • Garsus amerikiečių psichologas Philipas Zimbardo ne taip seniai išleido knygą, kuri vadinasi

• Garsus amerikiečių psichologas Philipas Zimbardo ne taip seniai išleido knygą, kuri vadinasi „Liuciferio efektas“ (2007). Jis ten aprašinėja ir savo garsųjį Stanfordo universiteto kalėjimo eksperimentą, kur normalūs, sveiki, jauni studentai buvo padalinti į nusikaltėlius ir kalėjimo prižiūrėtojus. • Apie tai buvo sukurtas ir meninis filmas, ir dokumentinis filmas. • Eksperimentą teko nutraukti, nes „prižiūrėtojai" pradėjo elgtis pernelyg žiauriai, o „kaliniai“ pernelyg pasyviai.

 • Nei auka, nei agresoriumi negimstama. • Kuo žmogus turi psichologiškai geresnes sąlygas

• Nei auka, nei agresoriumi negimstama. • Kuo žmogus turi psichologiškai geresnes sąlygas augti ir skleistis kaip asmenybė, kuo didesnis jo pasitikėjimas savimi, kuo geriau jis išmoksta pažinti savo jausmus ir konstruktyviai juos išreikšti, tuo didesnė tikimybė, kad jis sugebės gerbti tiek kitų žmonių psichologinę erdvę ir laisvę, tiek nustatyti ir saugoti savo paties ribas.

Kaip atpažinti potencialų smurtautoją? • Ankstyvi ženklai - perdėtas partnerio pavydas, kontrolė, abejingumas kito

Kaip atpažinti potencialų smurtautoją? • Ankstyvi ženklai - perdėtas partnerio pavydas, kontrolė, abejingumas kito jausmams, žiaurumas ar nepakantumas silpnesniesiems (gyvūnams, vaikams), daiktų svaidymas, impulsyvūs pykčio protrūkiai staigiai besikaitaliojantys su lipšnumu, atsiprašymais. Visa tai signalizuoja, kad reikia b ūti atsargiam. • Galvoje turėtų įsijungti tam tikras pavojaus signalas. Santykių pradžioje pavydas ir kontrolė gali atrodyti kaip begalinis rūpestis ar labai didelės meilės išraiška: pavyduliauja, nori viską apie tave žinoti, reikalauja pranešinėti, kur esi ir ką veiki, skatina rengtis taip, kaip jam atrodo gražu, demonstruoja, kaip jam skaudu arba koks yra nelaimingas, jeigu nepaklūsti jo norams.

 • Mėgindami sudaryti smurtautojo paveikslą, psichologai pastebi tam tikrą jo dvilypumą: viešumoje jis

• Mėgindami sudaryti smurtautojo paveikslą, psichologai pastebi tam tikrą jo dvilypumą: viešumoje jis gali būti linksmas, švelnus, žavus, geras, o palaikydamas artimus santykius - žiaurus, piktas, agresyvus. Ir su auka jis čia pat gali būti lipšnus, meilus, čia pat pulti tampyti už plaukų. Kitas žmogus jam tėra objektas, daiktas. • Su partneriu elgiasi kaip mažas vaikas su žaisliuku - myli, glosto, bet apsisukęs gali tuoj nutraukti koją ar „išoperuoti“. Tai nėra lygiaverčiai dviejų žmonių santykiai.

Kaip elgtis psichologinio smurto situacijoje: jei susilauki priekaištų bangos, geriau tylėti ar aktyviai gintis?

Kaip elgtis psichologinio smurto situacijoje: jei susilauki priekaištų bangos, geriau tylėti ar aktyviai gintis? • Universalaus recepto visiems atvejams nėra. • Esant agresoriaus ir aukos santykiams, agresijos kiekis turi tendenciją augti, didėti. Agresorius „truputį“ pabando ir nesutikęs kliūčių tokį elgesį tęsia, smurto daugėja. Atlaidumas, nuolankumas, paklusnumas smurto paprastai nesustabdo.

 • Jei problemos nėra įsisenėjusios, jei žmogus dar nėra emocinio smurto auka, o

• Jei problemos nėra įsisenėjusios, jei žmogus dar nėra emocinio smurto auka, o tik susiduria su užgauliojimu, įžeidinėjimu, jis turėtų išreikšti savo nuomonę, pasakyti: „Liaukis. Stop. Neįžeidinėk manęs. Aš neleisiu, kad taip su manim elgtumeisi. Čia yra mano riba, jos peržengti negali. “ • Jei yra pilamos pamazgos, nereikia jų pilti atgal. Tačiau kuo smarkiau smurto ratas yra įsisukęs, tuo sunkiau tampa pasipriešinti. • Labai dažnai smurtui sustabdyti prireikia kitų žmonių (artimųjų, psichologų, visuomeninių tarnybų) įsikišimo.

 • Psichologinio smurto problema egzistuoja ne tik Lietuvoje. • Sekant užsienio pavyzdžiu steigiami

• Psichologinio smurto problema egzistuoja ne tik Lietuvoje. • Sekant užsienio pavyzdžiu steigiami krizių centrai, kuriuose dirba savanoriai, pasirengę suteikti smurtą patiriantiems žmonėms visą pagalbą. Virtualioje interneto erdvėje taip pat galima gauti ir profesionalų, ir savanorių, ir panašaus likimo žmonių pagalbos. Svarbiausia - ryžtis jos ieškoti.

Dažnai smurtautojai turi gilių psichologinių problemų. Kaip tokiam žmogui padėti? • Kaip ir aukos

Dažnai smurtautojai turi gilių psichologinių problemų. Kaip tokiam žmogui padėti? • Kaip ir aukos atveju. Jeigu smurtautojas suvokia ir pripažįsta savo problemas, tai jau atlikta pusė darbo. Tada galimi ir pokyčiai. Didžiausia bėda yra ta, kad agresoriai nesijaučia kalti ar neteisūs, ar turintys problemų: „Auka to nusipelnė, pati išprovokavo, ji kalta. “ • Užsienyje yra steigiami specialūs pagalbos centrai smurtautojams, į kuriuos jie kreipiasi savanoriškai ar yra siunčiami privalomos psichoterapijos. • Ten irgi labai didelis dėmesys skiriamas tam, kad smurtautojai įsisąmonintų savo veiksmus, poelgius, suvoktų, jog tai jo problema. Lietuvoje taip pat yra veikiančių krizių centrų vyrams.

Patarimai: • Kaip, nutraukus santykius su smurtautoju, grįžti į normalų gyvenimą? • Pirmiausia turėtum

Patarimai: • Kaip, nutraukus santykius su smurtautoju, grįžti į normalų gyvenimą? • Pirmiausia turėtum kuo greičiau kreiptis į psichologą, kad bent jau gautum palaikymą ir sveiką atspindį apie esamą situaciją. • Žodžiai „meilė“ ir „terorizavimas“ nedera tarpusavyje. • Geriausia būtų, kad pradėtum psichoterapiją, kurios tikslas būtų išsigydyti traumą, leidusią tau atsidurti tokiuose aukos ir budelio santykiuose.

 • Kitas patarimas – visiškai nutraukti bet kokį bendravimą su buvusiu partneriu. •

• Kitas patarimas – visiškai nutraukti bet kokį bendravimą su buvusiu partneriu. • Dabar tau gali atrodyti, kad tai tiesiog neįmanoma ir ne tavo jėgoms, juk visą laiką galvoji tik apie jį. • Visgi tau svarbu suvokti, kad bet koks tolimesnis kontaktas su šiuo žmogumi, kuris tave šitaip įskaudino, gali tik dar labiau pabloginti ir taip sunkią tavo emocinę būseną.

 • Skirti daug dėmesio sau, kad ir kaip tai būtų neįprasta ar nelengva.

• Skirti daug dėmesio sau, kad ir kaip tai būtų neįprasta ar nelengva. • Remtis į artimuosius, draugus. Atgauti saugumo ir ramybės jausmą, skirti laiko savo sielos žaizdoms užgydyti, savajam „aš“ atrasti ir pažinti, ugdyti pasitikėjimą savimi. Imtis atsakomybės, kad istorija „auka ir agresorius“ nepasikartotų. Ir pradėti kurti kitokį, laimingesnį savo gyvenimą.

Ačiū už dėmesį!

Ačiū už dėmesį!