KAIMO PLTROS INOVACIJOS IR POKYI VADYBA Juozas Kirstukas
KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS IR POKYČIŲ VADYBA Juozas Kirstukas, ASU tel. 8680 45158 Mokymų paslaugos teikėjas: VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 1
Aktualumas: • 2007 -2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės ir kaimo bendruomenės gauna svarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), inovatyvių ir kaimo pokyčius inicijuojančių projektų įgyvendinimui • • Lietuvos pozicija dėl vietos politikos po 2013 m. labai priklauso nuo to, – kiek šalies gyventojai pasirengę organizuoti savo ekonominį ir socialinį gyvenimą pagal žinių visuomenės reikalavimus, – kiek Lietuvai tebėra aktualūs senosios vietovės politikos modelio akcentuojami siekiai. 2
MOKYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas – VVG ir kaimo bendruomenių atstovams suteikti žinių apie šiuolaikines kaimo plėtros teorines koncepcijas, aptarti pokyčius ir inovacijas bei jų valdymo aktualijas. Uždaviniai: • aptarti naujausias kaimo plėtros ir vystymosi teorines paradigmas bei jų raišką; • pagilinti žinias apie inovacijas kaimo plėtroje; • susipažinti su inovatyviais kaimo plėtros projektais; • identifikuoti kaimo plėtros pokyčių veiksnius ir perspektyvas, aptarti svarbiausius pokyčių valdymo metodus ir priemones. 3
KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS IR POKYČIŲ VADYBA Valandos 9. 00 – 9. 20 – 9. 50 Temos pavadinimas Mokymų programos pristatymas, tikslų ir aktualijų aptarimas 1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos 9. 50 2. Nauji kaimo plėtros problemų sprendimų būdai 9. 50 – 10. 10 2. 1. Socialinės inovacijos, jų reikšmė, tikslai ir uždaviniai 10. 10 – 10. 30 2. 2. Kaimo bendruomenių inovacijos potencialas Praktinis užsiėmimas. Inovacijų kaimo plėtros projektuose identifikavimas. Diskusijos 10. 30 – 11. 00 – 11. 10 – 11. 30 KAVA ARBATA 2. 3. Inovacinė kultūra ir jos puoselėjimas kaime Praktinis užsiėmimas. Inovacinės kultūros dimensijų ir praktinių pavyzdžių kaimo bendruomenėse 11. 30 – 11. 45 aptarimas 11. 45 – 12. 15 2. 4. Naujų idėjų įgyvendinimas ir problemos Praktinis užsiėmimas. Susipažinimas su Lietuvos ir užsienio šalių kaimo plėtros inovacinėmis idėjomis. 12. 15 – 12. 40 Diskusijos 12. 40 – 13. 25 PIETŲ PERTRAUKA 13. 25 – 17. 00 3. Pokyčiai kaimo plėtroje ir jų vadyba 3. 1. Pokyčiai, jų būtinumas ir įgyvendinimo procesas 13. 25 – 13. 45 3. 2. Pokyčių vadyba ir pagrindinės jos kryptys 13. 45 – 14. 15 Praktinis užsiėmimas- diskusija. Pokyčiai kaimo plėtroje: naujos sąlygos, prisitaikymas prie jų, kaimo 14. 15 – 14. 55 lyderių aktyvumo skatinimas, parengtų ir įgyvendintų projektų gyvybingumas 14. 55 – 15. 05 – 15. 35 KAVA ARBATA 3. 3. Bendruomenių lyderiams reikalingi pokyčių valdymo įgūdžiai 15. 35 – 15. 50 Praktinis užsiėmimas- diskusija. Vadovų ugdymo metodų ir priemonių aptarimas 3. 4. Pasipriešinimas pokyčiams ir jo valdymas Praktinis užsiėmimas- diskusija. Galimi pasipriešinimo pokyčiams valdymo metodai ir priemonės kaimo 16. 20– 16. 45 bendruomenėse ir VVG 4 16. 45 – 17. 00 Seminaro apibendrinimas. 15. 50 – 16. 20
1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos Vietos gyventojų dalyvavimas ir socialinė sanglauda Pagrindiniai klausimai kaimui Klasikinė koncepcija Naujos tendencijos Integruota, vietos lygmeniu plėtojama koncepcija Laikinų institucijų ir struktūrų kūrimas Palankios bendradarbiavimui Plėtros strategijos parengimas Institucinė koncepcija “Iš viršaus į atmosferos kūrimas institucinėje apačią” sferoje Sektorinė koncepcija Partnerystės tarp viešojo ir privataus Sektorinių ir nediferencijuotų sektoriaus kūrimas institucijų kūrimas Bendros plėtros strategijos parengimo Akcentuojami trūkumai ir kliūtys įgalinimas Nediferencijuota strategija Specifinės analizės įgyvendinimas, atsižvelgiant į vietos kontekstą Mobilizuojančios priemonės, siekiant, paskatintigyventojų dalyvavimą ir išaiškinti naujas idėjas ir projektus 5 EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA
1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos Kaimo įvaizdis Pagrindiniai klausimai kaimui Klasikinė koncepcija Naujos tendencijos Modernaus kaimo vaizdo Sekimas miestietišku modeliu perteikimas naudojant Dažnai atgyvenusio kaimo įvaizdžio komunikacinę techniką Kaimo įvaizdis reprodukavimas Kraštovaizdžio panaudojimas Nepakankamai atsižvelgiama į gyventojų sutelkimui ir dalyvavimui institucijų ir infrastruktūros Kaimų atnaujinimas ir renovacija, estetiką siekiant sukelti naują Architektūrinio paveldo plėtra ir bendruomenės plėtrą pasikeitimas be aiškaus Pakartotinis vietos identiteto įsivaizdavimo apie padarinius ir simbolių naudojimas bendrą įspūdį Senų įstaigų ir įrengimų panaudojimas naujiems tikslams EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA 6
1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos Vietovės identitetas Pagrindiniai klausimai kaimui Klasikinė koncepcija Naujos tendencijos Vietos kultūros ir vietos gebėjimų panaudojimas laikant juos plėtros Tradicinė kultūra ir gaminiai pakeista į nediferencijuotus masinės gamybos produktus Vietos identitetas ir kultūros ypatumai Grynai „modernistinė“ vizija Dažnai tik „folklorinė“ užuomina į praeitį pranašumais Regioninio identiteto kaip argumentacijos marketingui panaudojimas Mažumų kalbos kaip plėtros koncepcijos panaudojimas Naujo kaimiško gyvenimo suvokimo plėtra Gyventojų įtraukimas rengiant vietos plėtros Veikimo būdai ir gyventojų mentalitetas Laukiama viešos intervencijos Nepakankamai įvertinami kaimo projektų rengėjų iniciatyvos ir iniciatyvumo gebėjimai Į išorę orientuoti lūkesčiai („visa, kas gera, gali ateiti tik iš šalies“) strategiją Idėjų mainai, siekiant sustiprinti pasitikėjimą savimi ir skatinti dialogą tarp gyventojų ir politikos atstovų Msocialinės sanglaudos skatinimas gerinant regioninį planavimą Centrų, skirtų vietos kultūrai stiprinti ir skleisti, kūrimas EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA 7
Vietovės vystymo politikos ir novatoriškos vadybos aktualumas • Nuo 2003 m. ES palaipsniui pereina prie naujojo požiūrio. • Vykstančios diskusijos rodo, kad po 2013 m. ES politikoje gali atsirasti dar daugiau naujovių, nes visuomenė reikalauja iš esmės peržiūrėti paramos teikimo principus ir pagrįsti, už kokių vertybių sukūrimą remiami žemdirbiai ir vietos gyventojai. 8
Vietovės vystymo politikos ir novatoriškos vadybos aktualumas • Derybose dėl ES kaimo politikos po 2013 m. Lietuva turi būti pasirengusi argumentuoti, kuo mūsų nacionalinių problemų sprendimas bus naudingas kitoms ES šalims, nes ketinama paramą sutelkti tik tiems dalykams, kurie svarbūs visai ES ar kelias valstybes apimančiam regionui. • Tuo tarpu vietos problemų sprendimą siūloma finansuoti iš nacionalinio biudžeto. 9
Šiuolaikiškų koncepcijų pridėtinė vertė • KŪRYBIŠKUMAS +NOVATORIŠKUMAS + KONTEKSTAS = PRIDĖTINĖ VERTĖ 10
Pridėtinės vertės potencialo vystymas: subalansuotumas • Vietovės išteklių ir gebėjimų vystymas priklauso: – nuo konkurencinių pranašumų išlaikymo; – nuo vietovės vystymo veikėjų sugebėjimo pasiimti tą pridėtinę vertę, kuri yra užsidirbama iš jos išteklių ir gebėjimų. • Ištekliais besiremiančio požiūrio į konkurencinius pranašumus esmė susitelkia į šias išteklių ir gebėjimų charakteristikas: – – ilgaamžiškumas, suprantamumas, pakeičiamumas, pakartojamumas. 11
Pridėtinė inovacijų vertė 12
2. NAUJI KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI 2. 1. Socialinės inovacijos, jų reikšmė, tikslai ir uždaviniai • Inovacija • pritaikyta, įgyvendinta kūrybiška idėja; • atnaujinimas, pertvarkymas; • organizacijos siūlomų produktų ir paslaugų atnaujinimas, jų kūrimo ir paskirstymo tobulinimas; • naujų derinių, kombinacijų įgyvendinimas; • gimsta spontaniškame kūrybiniame procese panaudojant įvairių formų žinias ir reaguojant į rinkoje susiformavusius ir potencialius poreikius. 13
Inovacijų samprata • “Plačiuoju požiūriu inovacija reiškia sėkmingą ir veiksmingą bet kokių naujovių taikymą ir panaudojimą ekonomikos ir socialinei sritims. • Inovacija siūlo naują problemos sprendimą ir šitaip patenkina tiek individo, tiek visuomenės realų poreikį. “ (Europos žalioji inovacijų knyga, 1995) • „Inovacijos – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus. “ • (Lietuvos Inovacijų versle programa, 2000) 14
Inovacijų sistema Mokslo ir verslo partnerystė/tinklaveika Tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklaveika Inovacijų kultūra ir inovaciniai gebėjimai Inovacijų paramos infrastruktūra Inovacijų sistema Sąlygos verslumui ir inovacijom s Inovacijų paklausa Konkurencinga ekonomika Inovacijų eksportas Kūrybinga visuomenė Produktyvumas ir PV = kaip ir ES Inovacijų pasiūla Del dizaino Paramos instrumentai Finansiniai paramos instrumentai Koordinavimas ir kontrolė 15
Sąlygos atsirasti inovacijoms 1. Kurti inovacijas reiškia sunkiai, sutelkus dėmesį, kantriai dirbti. Jei šių savybių trūksta, talento, proto ir žinių neužteks. 2. Sėkmingos inovacijos turi būti paremtos Jūsų stipriosiomis pusėmis. Inovacija turi būti svarbi inovatoriui. 3. Inovacija turi būti sukurta rinkos poreikiu, skirta rinkai ir kontroliuojama rinkos. 16
Svarbiausi veiksniai, įtakojantys sėkmingą inovacijų diegimą • Tinkami ir pakankami žmogiškieji ištekliai; • Verslumo ir inovacijų kultūra; • Prieinamas, pakankamas, įvairių šaltinių finansavimas; • Efektyvus mokslo-verslo, verslo-verslo vietinis ir tarptautinis bendradarbiavimas; • Efektyvus valdymas ir paramos infrastruktūra; • Palanki teisinė, administracinė aplinka. 17
• Pastaruoju metu Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje labai daug dėmesio skiriama socialinėms inovacijoms, • kurios suprantamos kaip naujų elementų įvedimas į esamą piliečių gerovės užtikrinimo sistemą, keliant socialinių poreikių tenkinimo kokybę bei optimizuojant turimus resursus. • Tai atsispindi ir ES 2020 strategijoje, kurioje Europos piliečių gerovės gerinimas keliamas kaip vienas iš prioritetinių tikslų. 18
• Socialinių inovacijų įgyvendinimas padeda surasti – naujus politinius sprendimus; – žymiai efektyvesnes, veiksmingesnes, labiau atitinkančias gyventojų poreikius praktines priemones. • Socialines inovacijos siekia rasti būdų, kaip kompleksiškai su nauja idėja imtis spręsti įsisenėjusias problemas, kurių nepavyksta sutvarkyti verslui net ir su valstybės parama 19
Koncepcija socialinių inovacijų diegimui visose gyvenimo sferose • Ši koncepcija Lietuvos mastu sudarytų prielaidas socialinių inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui, nuolat tobulinant nacionalinę piliečių gerovės užtikrinimo sistemą. • Socialinių inovacijų sukūrimui ir įgyvendinimui siūlomi socialiniai klasteriai, kurie apibūdinami kaip nacionalinės gerovės plėtros instrumentai. • Socialinis klasteris - tai tarpusavyje susijusių valstybės ir savivaldybės organizacijų, socialinių mokslų, verslo struktūrų bei nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių viešus interesus jungtis, orientuota į socialinių inovacijų sukūrimą ir įgyvendinimą. 20
Socialinių inovacijų vystymo alternatyvos: • · Išoriniai veikėjai kuria ir diegia socialines inovacijas (perspektyva iš viršaus į apačią); • · Vietos bendruomenės kuria ir diegia socialines inovacijas (perspektyva iš apačios į viršų); • · Išoriniai agentai padeda vietos bendruomenėms kurti ir diegti inovacijas. 21
Atviri inovacijų klausimai • • • kuo būtų galima prisidėti prie to, kad kaimiškos vietovės savo specifinę inovacijų jėgą galėtų dar labiau išplėtoti? Kokį multiplikatoriaus efektą duoda inovacijos integruotai plėtrai? Kaip inovacijos gali prisidėti prie galimo konkurencingumo gerinimo, socialinės harmonijos stiprinimo? Kaip gali būti pailiustruotas socialinis inovacijų poreikis? Kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai įtakoja inovacijų perdavimo procesą? 22
2. 2. Kaimo bendruomenių inovacijos potencialas Inovacijos - pagrindinė LEADER koncepcija • Inovacijos yra pagrindinė Bendrijos iniciatyvos LEADER koncepcija, nukreipta skatinti „novatoriškoms, pavyzdinėms, perduodamoms priemonėms, galinčioms praskinti naujus kaimo plėtros kelius. • Aplamai kaimiškoms vietovėms bendrame kontekste galimos dvi alternatyvos: • • arba jos stengiasi panaudoti naujas plėtros galimybes, kurios ne visada yra paprasta išsiaiškinti, tačiau kurios skatina vietos lygmeniu ryžtingumą, kūrybiškumą ir koncentravimąsi. • • arba nereaguoja į naujai atsiradusias problemas. Tai iš naujo sukelia grandininę reakciją: pablogėjęs vietovės identitetas, jos gyventojų struktūra, paslaugų pasiūla ir t. t. 23
Novatoriškumas pagal LEADER • Veikla, kurios tikslas padidinti vietos išteklių (būdingų specifinei vietos aplinkai, įskaitant ir kultūros bei aplinkos aspektus, turizmą ir vietos identitetą, vietos gyventojų kompetencijos imtis iniciatyvos didinimą) vertę; • veikla, kuri nebuvo įtraukta į kitas vystymosi strategijos priemones (kitas ES ar nacionalinių programų remiamas priemones); • veikla, kuri siūlo naujus vietovių silpnybių ir grėsmių (didėjanti bedarbystė žemės ūkio srityje, išsilavinusių žmonių išvykimas, didėjanti izoliacija dėl tam tikrų verslo ir privačių paslaugų išnykimo, aplinkos kokybės blogėjimas ir t. t. ) pašalinimo sprendimus; • veikla, kuri atitinka įprastą inovacijos apibrėžimą, ypač technologijos ir patirtis (knowhow): naujas produktas, naujas procesas, nauja organizacijos forma ar nauja rinka; tarp jų ir naujų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas vietovėse. 24
2007– 2013 METŲ KPP PRIEMONĖ “KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA” Priemonės įgyvendinimo būdai: LEADER METODU 1. Pareiškėjai teikia paraiškas vietos veiklos grupei (VVG); 2. Sprendimą dėl paramos skyrimo projektui priima VVG; 3. kada teikti paraiškas skelbia VVG. PLANAVIMO BŪDU 1. Parama skiriama tik savivaldybėms; 2. Skirtingų savivaldybių projektai nekonkuruoja: 3. Projektinių pasiūlymų pateikimo periodas iki 2010 m. Pabaigos. 25
KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA • priemonė skatina: – gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, – ekonominės veiklos gyvybingumą, – turistų pritraukimą. • priemonė svarbi: – kaimo identitetui išsaugoti – migracijai mažinti • priemonė yra investicinio pobūdžio 26
PRIEMONĖS , , KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA” TIKSLAI Bendrasis tikslas: kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse Specialieji tikslai padidinti kaimų gyvenamosios aplinkos patrauklumą sumažinti gyventojų mažėjimą kaimo vietovėse Veiklos tikslai rekonstruoti (atnaujinti) pastatus atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etninės kultūros, architektūrinę vertę turinčius kaimo paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą išsaugoti kultūrinį paveldą įkuriant ir plėtojant tradicinių amatų centrus puoselėti tradicinių amatų technologijas sudaryti sąlygas tradiciniams amatams pristatyti ir prekiauti amatininkų gaminiais 27
Veiksniai lemiantys inovacinį potencialą • Kaimo plėtros lyderių polinkis į naujas sprendimo priemones; • Turimas inovacinis potencialas (gebėjimas generuoti inovacijas); • Vietovės institucijų ir darbuotojų kompetencija; • Vietovės institucijų inovacijų (vidaus veikla ir jos administravimas) lygmuo. 28
. . kaimo bendruomenės inovacija Socialinių inovacijų bankas 29
2. 3. Inovacinė kultūra ir jos puoselėjimas kaime • KULTŪRA - tai: • • Įsitikinimai, vertybės, gyvenimo “taisyklės” Išmoktas elgesys, gyvenimo būdas Tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą Problemų sprendimo būdas, prisitaikant prie aplinkos ir gyvenant kartu • Vertybių sistema, kuri atskiria “teisingus” jausmus, mintis ir elgesį nuo “neteisingų” • . . . 30
Organizacijų kultūra ir sėkmingų inovatyvių organizacijų kultūros bruožai Ar šie kultūros elementai/ samprata tinka įmonėms ir organizacijoms? Organizacijoje egzistuojančios vertybės, veiklos “taisyklės” Išmoktos/ priimtos elgesio organizacijoje normos Organizacijos tradicijos, perduodamos iš darbuotojų kartos į kartą Organizacijoje įprastas problemų sprendimo būdas Organizacijos vertybių sistema, kuri atskiria “teisingus” jausmus, mintis ir elgesį nuo “neteisingų” –. . . – – – Sėkmingų inovatyvių organizacijų bruožai – Sisteminis visų impulsų, kurie gali sąlygoti inovacijas, fiksavimas – Darbuotojų kūrybiškumas – Geras komandos darbas – Inovacijų vadyba – Sukurta inovacinė kultūra 31
INOVACIJŲ KULTŪRA - tai • RIZIKOS, NEAPIBRĖŽTUMŲ IR POKYČIŲ TOLERAVIMAS • ORIENTACIJA Į MOKYMĄSI • ORIENTACIJA Į TINKLAVEIKĄ • ORIENTACIJA Į LANKSTUMĄ IR MOBILUMĄ 32
Inovacijų kultūra DIMENSIJOS Praktiniai pavyzdžiai Toleruojama neaiški, nestruktūrizuota situacija Toleruojamos rizikingos iniciatyvos naujose srityse Sutinkama dėl nukrypimų nuo standartinių normų Palaikomos naujos idėjos Palaikoma veiklų ir kultūrų įvairovė Rizikos, neapibrėžtumų ir pokyčių toleravimas Priimamas individualus požiūris (net jei tai neatitinka visuotinai priimtos nuomonės) Pokyčiai yra paprasčiausiai toleruojami Individualus kūrybiškumas būtų skatinamas Laipsniški pokyčiai priimtini, radikaliems - priešinamasi Toleruojama nedidelė ir kruopščiai įvertinta rizika 33
Inovacijų kultūra DIMENSIJOS Orientacija į mokymąsi Praktiniai pavyzdžiai Skatinamas mokymasis ir tobulėjimas Skatinama pozityviai reaguoti tiek į sėkmę, tiek ir į nesėkmę Pasikliaujam asmenine nuomone (prigimtimi) Orientacija į tinklaveiką Žmonės tiesiog tiki, pasitiki kitais žmonėmis Verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybės yra vertinamos teigiamai 34
Inovacijų kultūra DIMENSIJOS Praktiniai pavyzdžiai Neprieštaraujama, kai vadovas priima sprendimus nepasikonsultavęs su darbuotojais Didelės darbuotojų vidinio socialinio mobilumo galimybės (karjera, darbuotojo kompetencijų augimas. . . ) Orientacija į lankstumą ir mobilumą Didelės darbuotojų išorinio socialinio mobilumo galimybės (mokymasis, darbo pakeitimas) 35
2. 4. Naujų idėjų įgyvendinimas ir problemos Norint sėkmingai „parduoti” savo idėją reikia žengti tokius žingsnius • Išdėstyti idėją ir priežastis, dėl kurių verta į ją gilintis; • Nurodyti jos stipriąsias ir silpnąsias puses; • Papasakoti, kaip idėją priima kiti; • Paprašyti, kad pašnekovas pareikštų savo nuomonę ir išsakytų abejones. Viską išklausyti, parodant, jog supranti jo poziciją; • Paprašyti paramos įveikiant galimus neigiamus idėjos įgyvendinimo padarinius; • Sutarti dėl tolesnių idėjos įgyvendinimo žingsnių. 36
• ASOCIACIJA „. . . VIETOS VEIKLOS GRUPĖ“ kviečia teikti vietos projektų paraiškas pagal. . . • IV. GALIMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI • V. NETINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI • VI. VIETOS PROJEKTO TINKAMUMO REIKALAVIMAI • VII. TINKAMOS IR NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS IR JŲ NUSTATYMO TVARKA • VIII. LĖŠŲ VIETOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA • . . . • X. VIETOS PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS KRITERIJAI • . . . 37
Šiaulių r. VVG nustatyti vietos projektų naudos ir privalumų vertinimo kriterijai ir jiems suteikti didžiausi balai Kriterijai Vietos bendruomenės įtraukimas į Didžiausi balai 30 projekto rengimą Vietos projekto parengimo kokybė 20 Partnerystė ir bendradarbiavimas 10 Vietos projekto tęstinumas 30 Vietos projekto naujoviškumas 10 38
Ar inovacijų diegimas - misija neįmanoma? Bandomųjų integruotų VVG strategijų pasiskirstymas pagal tematiką Bandomoji integruota strategija Pasirinko Skirtas finansavimas Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas 20 6 Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas, 6 3 1 1 įskaitant ES buveinių, atrinktų pagal NATURA 2000 programą, vertės didinimą Vietinės produkcijos vertės didinimas bendromis kaimo gyventojų pastangomis, lengvinant smulkių gamybos vienetų išėjimą į rinką Techninių ir mokslinių žinių bei naujų technologijų nepasirinko panaudojimas, kad kaimo vietovių produkcija ir paslaugos taptų konkurencingesnės 39
. PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI • • • Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai Noras mokytis ir lavinti įgūdžius Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje Erika Ribašauskienė Modifikuota pagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; Mc. Dowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 40 2007
3. POKYČIAI KAIMO PLĖTROJE IR JŲ VADYBA 3. 1. Pokyčiai, jų būtinumas ir įgyvendinimo procesas • Pokyčiai – tai pakeitimai, kurie vykdomi siekiant tobulinti ar net iš esmės keisti vienus ar kitos organizacijos gyvensenos elementus. Šie pakeitimai yra sąlygojami pasikeitimų organizacijos išorės aplinkoje arba jos viduje vykstančių kaitos procesų. (pokyčių pasekmė - Quinn, Magnusen, Garnall ir kt. ) • Pokyčiai – tai organizacijos aplinkos ir vidaus pasikeitimai, vykstantys objektyviai ir visiškai nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio, rezultatų, vadybos bei kitų aspektų. Jų neįmanoma pakeisti, pakreipti kita linkme ar kaip nors veikti. (Sąmoningai vykdomi, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir plėtoti vietoves - J. Clemmer, Kurst, Johnson, Morgan ir kt. ) 41
Pokyčių (permainų) rūšys • Radikalios permainos. Tai dideli, reikšmingi, staigūs ir dažniausiai netikėti pasikeitimai. Tokių permainų atveju svarbiausia yra reakcija į pasikeitimus. Nuo reagavimo lankstumo, konstruktyvumo, savalaikiškumo priklauso tolesnių įvykių sėkmė. • Laipsniškos permainos. Tai nedideli, priklausomi nuo situacijos pakeitimai, kuriuos atlikus įvyksta kitos permainos. Šie nuosekliai atliekami pakeitimai gali peraugti į labai didelius pakeitimus. • Inicijuotos permainos. Jų priežastis yra ne pasikeitusi aplinka, bet pats žmogus. Tokių permainų pagrindinis veiksmas yra akcija. Čia svarbiausia, kokia ji - ar parengta, ar ryžtinga, ar išbaigta. 42
Permainų grupės (1) • Planuotas pokytis. Jo tikslas – parengti visą organizaciją ar pagrindinę jos dalį prisitaikyti prie didelių organizacijos tikslų ir krypčių pasikeitimų. Tiksliai planuotas pokytis apibrėžiamas kaip apgalvotas struktūrinių inovacijų, naujos politikos ar tikslo sukūrimas ir įdiegimas arba kaip veikimo filosofijos, klimato ar stiliaus pokytis. 43
Permainų grupės (2) • Neplanuotas pokytis. Kai pokyčiai įmonėse vyksta spontaniškai, t. y. iš anksto nepasirengus, didelė tikimybė, kad įgyvendinti jie neduos tokio rezultato, kokio tikėtasi. Neplanuotos permainos neišvengiamos. Dažnai jos veikia krizinių situacijų atsiradimą. Tačiau to nereikia bijoti, nes krizinė situacija - pokyčių šaltinis. 44
Išorinės pokyčius sąlygojančios prielaidos • nauji mokslo atradimai • globaliniai pasikeitimai visuomeniniuose pasaulio vystymosi procesuose • neprognozuojami kitų organizacijų ekonominės ir vadybinės veiklos veiksmai • ekonomikos globalizavimo ir internacionalizavimo procesai 45
Vidinės pokyčius sąlygojančios prielaidos • Organizacijos personalo kokybinis augimas, sąlygotas naujų žinių įsisavinimo, bendrojo visuomenės išsivystymo lygio didėjimo, socialinių, politinių ir kultūrinių pasikeitimų ir pan. • Organizacijos kiekybinis plėtimasis, sąlygotas objektyvaus gaminamų produktų ar paslaugų paklausos didėjimo, naujų realizavimo rinkų atsiradimo. • Organizacijos išsigimimas (revitalizacija), sąlygotas organizacijos technologinių, organizacinių, vadybinių, motyvacinių sistemų stagnacijos, jų objektyvaus keitimosi būtinumo. 46
Būtinos pokyčių organizacijoje sąlygos (Obrazcovas, 2008) 1. Nepasitenkinimas esama situacija. Būtinybė –išradimų motina (problema, tikslai, struktūra, pasiūla, paslaugos, veikla, personalas). 2. Teisingumas sau ir kitiems. Neturėtųbūti melo ir veidmainystės. Pripažinkime sau: „Mano veiksmai neduoda teigiamų rezultatų. ” 3. Atvirumas. Noras įgyti žinių. 4. Noras daryti, veikti, atsisakyti to, kas neduoda rezultatų, ir imtis kitos veiklos. 5. Pasitikėjimas savo veiksmais. 6. Drąsa vadovauti. Reikalingas žmogus, kuris pasakytų: „Karalius nuogas. ”Reikia atsisakyti senų vadovavimo metodų, struktūrų, personalo ir t. t. 47
Pokyčių klasifikacija (1) Turinio požiūriu : • Techniniai technologiniai pokyčiai, charakterizuojantys medžiagų, žaliavų, įrengimų, aparatūros, technologinių procesų ir pan. pakeitimus. • Ekonominiai pokyčiai, charakterizuojantys finansinių išteklių įsigijimo, paskirstymo ir panaudojimo pakeitimus. • Organizaciniai vadybiniai pokyčiai, charakterizuojantys valdymo organizavimo sferos pakeitimus. 48
Pokyčių klasifikacija (2) Vyksmo laike ir vykstančio proceso pobūdžio požiūriu: • Evoliuciniai pokyčiai, vykstantys pamažu, tolygiai keičiantys vienus ar kitus organizacijos parametrus. • Revoliuciniai pokyčiai, vykstantys staigiai ir iš esmės pakeičiantys vienus ar kitus organizacijos parametrus. 49
Pokyčių klasifikacija (3) Apimties masto požiūriu: • Mikropokyčiai, kai įvyksta (įvykdomi) nedideli, profilaktiniai pakeitimai. • Makropokyčiai, kai įvyksta (įvykdomi) esminiai, fundamentalūs pakeitimai. 50
Pokyčių klasifikacija (4) Pokyčių priežasčių susiformavimo vietos ir jų įgyvendinimo iniciatyvos požiūriu: • Pokyčiai, inicijuojami „iš apačios", kai pokyčių reikalauja ir galimus jų variantus siūlo žemutinės organizacijos darbuotojų grandys. • Pokyčiai, inicijuojami „iš viršaus", kai pokyčius projektuoja ir įgyvendina organizacijos vadovybė. 51
Pokyčių klasifikacija (5) Kompleksiškumo požiūriu: • Daliniai (lokaliniai) pokyčiai, vykstantys tik viename ar keliuose organizacijos, kaip sistemos, elementuose. • Sisteminiai pokyčiai, vienu ar kitu aspektu paliečiantys visus organizacijos elementus ir keičiantys jos, kaip sistemos, pagrindinius parametrus. 52
Pokyčių proceso stadijos • Pirmoji - inicijavimas. Tai procesas, kai nusprendžiama pradėti pokyčius • Antroji stadija - įgyvendinimas. Tai praktinis reformos vykdymas • Trečioji stadija - reformos institucionalizavimas. Jis rodo, ar naujovės įdiegtos į kasdienę praktiką • Papildoma ir svarbi yra rezultatų stadija. Ji apima visos organizacijos struktūros pasiektus rezultatus, bet daugiausia dėmesio kreipiama į patobulinimo laipsnį, jo duotą naudą, analizuojami barai, kurie nedavė norimo efekto. 53
Organizacijų transformavimo būdai • Restruktūrizavimas - organizacinės struktūros pertvarkymas, padalinių jungimas, išskyrimas, funkcijų perdalijimas, ryšių kanalų optimizavimas ir pan. • Reorganizavimas - vadybinio veikimo būdų ir metodų keitimas • Rekonceptualizavimas - organizacijos veiklos, o kartu ir vadybos organizavimo, koncepcijos permąstymas ir keitimas 54
Pokyčių įgyvendinimo procesas Veiklos tobulinimas Pokyčiai Darbų sutvarkymas Strateginiai pokyčiai Nuolatiniai tobulinimai Darbuotojų teisių išplėtimas Biurokratinių barjerų šalinimas Restruktūrizavimas Laikas 55
Inovacijos prielaidos • Restruktūrizavimo, reorganizavimo ir rekonceptualizavimo vienovė yra sisteminės kaitos fundamentali sąlyga • Sisteminėje kaitoje vyksta vienokie ar kitokie pakeitimai visose organizacijos sandaros dalyse • Kokybiškesnius elementus, kurie pakeičia funkcionavusius elementus, priimta vadinti inovacijomis, šiam terminui suteikiant tiek funkcinę ir morfologinę (pokyčių turinio), tiek ir procesualinę (įdiegimo organizavimo) prasmę 56
3. 2. Pokyčių vadyba ir pagrindinės jos kryptys • Nėra gyvenimo be pokyčių, nėra galimybių be problemų • Kuo daugiau keiti, tuo daugiau problemų. . . ir galimybių!!! • Galimybės ? • Sulėtinti pokytį. . . . arba. . . ignoruoti problemą. . . . arba. . . VALDYTI JAS GERIAU ! 57
58
59
Administravimo doktrinos funkcijos • Planavimas – valdymo funkcija apibrėžti veiklos tikslus, išteklius ir būdus veiksmingiausiai tikslams pasiekti. • Organizavimas – organizacijos struktūros suformavimas ir jos struktūrinių dalių aprūpinimas ištekliais garantuojančiais organizacijos funkcionavimą. • Motyvavimas – darbuotojų aktyvinimas siekti bendrų tikslų ir rodyti kūrybinį potencialą, juos moraliai ir materialiai skatinant. • Kontrolė – darbo rezultatų apskaita ir kiekybinis bei kokybinis įvertinimas, pagal tai koreguojant planus ir sprendimus. • Koordinavimas – visų sistemos grandžių darbo suderinimas nustatant veiksmingus jų savitarpio ryšius. 60
Žmogiškųjų santykių mokyklos valdymo teorijos • X teorija - žmogus iš prigimties yra tingus, todėl jį reikia raginti, grasinti jam, bausti jį. Autokratinis požiūris. • Y teorija - žmogus yra kūrybingas ir aktyvus, todėl reikia sudaryti draugišką, pasitikėjimo atmosferą. Demokratinis požiūris. • Z teorija - valdymas grindžiamas grupinės sąveikos ir komandinio darbo plėtojimo principais. 61
62
Inovacijų vadybos priemonių kūrybiškumo ugdymui principai – draudžiamas išankstinis vertinimas ir negatyvus idėjų filtravimas – dažnai naudojamas tarpininkas – analogijų ir metaforų kūrimas simbolių pagalba – įsivaizduojamų ir idealių sprendimų kūrimas – susiejami dalykai ir idėjos, kurios prieš tai nebuvo susijusios – pasiūloma daug problemos sprendimo būdų 63
3. 3. Bendruomenių lyderiams reikalingi pokyčių valdymo įgūdžiai • • • Techniniai įgūdžiai - skirti konceptualioms ir praktinėms komandos narių žinioms. Administraciniai įgūdžiai – nurodymų formulavimas ir įvykdymo priežiūra. Tarpasmeniniai įgūdžiai - bendradarbiavimo organizavimas ir konfliktų valdymas. Sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžiai. Gebėjimo dirbti komandoje įgūdžiai 64
Veiklinės (į rezultatą orientuotos) komandos modelis Veiklos rezultatai Problemos sprendimo/ Bendra/ Nedaugelio/ Techniniai Individuali. Funkciniai Tarpasmeniniai ĮGŪDŽIAI Kolektyvinio darbo produktas Konkretiems tikslams. Bendram požiūriui. Prasmingas paskirčiai. ATSAKOMYBĖ Asmeninis augimas ĮSIPAREIGOJIMAS 65
VADOVO SAVYBIŲ UGDYMO METODŲ PASISKIRSTYMAS, PROCENTAIS Įmonėse Naudoti vadovo savybių ugdymo metodai Bendruomenėse naudingi nenaudingi Demonstravimas 11, 7 3, 9 Seminarai, kursai 33, 8 3, 9 Studijos aukštojoje mokykloje 10, 4 1, 3 Diskusija 2, 6 6, 5 Paskaita 3, 9 14, 3 Ekskursijos 1, 3 Konkursai 1, 3 0, 0 Imitaciniai žaidimai 5, 2 6, 5 Grupinis darbas 7, 8 3, 9 Videotreniruotės Ugdymas neatsitraukiant nuo pagrindinės veiklos 1, 3 2, 6 Mokymasis darbo vietoje 14, 3 2, 6 Praktinė patirtis 3, 9 0, 0 Savarankiškas mokymasis 9, 1 3, 9 Vadovo duoti patarimai 2, 6 0, 0 Mokomasis pokalbis 3, 9 10, 4 Vietiniai susirinkimai 0, 0 1, 3 naudingi nenaudingi Informacijos pateikimo metodai Modeliavimo metodai Kita (įrašykite) 66
3. 4. Pasipriešinimas pokyčiams ir jo valdymas INOVACIJŲ DIEGIMO ETAPAI Aiškus pagrindinių sąlygų suvokimas ir galimybių atpažinimas Nuo inovatyvios idėjos atsiradimo iki laipsniško ir visuotinio jos įsisavinimo TRIKDŽIAI Lėtumas, nepslankumas Nėra pionierių, lyderių Nėra poreikio ja pasidalinti, palyginti su kitais požiūriais, išbandyti, praturtinti, sustiprinti ir suteikti formą. Neinicijuojamas kolektyvinis mąstymo procesas Nuo inovatyvios idėjos prie projekto Neatsiranda projekto rengimo iniciatorius Menki gebėjimai Mažas suinteresuotų asmenų ir institucijų ratas Nuo projekto prie įgyvendinimo Nėra tinkamų įgyvendinimo prielaidų Neieškoma tokių ar kitokių prielaidų Didelė rizika Gyvybingi pokyčiai Paklausa? Finansavimas? Tęstinumas? Inovatyvaus proceso sėkmės ir nesėkmės Nepakankama sėkmių ir ypač nesėkmių analizė Priešiškumo įveikimas, siekiant sukurti reikiamą Nesukuriamas tinkamų kontaktų tinklas sinergiją Menkas vykdytojų autoritetas 67
Priešiškumo įveikimas, siekiant sukurti reikiamą sinergiją • Pagrindinė priežastis slypi nesugebėjime sukurti reikiamų kontaktų tinklą. • Inovatyvi veikla dėl įvairių priežasčių gali susilaukti opozicijos kritikos: inovacija daugiau ar mažiau laužo “egzistuojančias taisykles” ir kultūrines elgsenos būdus. Nuo proceso eigos pradžios atsiranda netikėtų priešininkų kurie subtiliai naudodami galią ar įtaką bando vienytis kovai prieš suplanuotas veiklas. Galiausiai inovacijų proceso sėkmė dažnai priklauso nuo to, kaip į šią opoziciją yra reaguojama. Sugebėti “apeiti” opoziciją ar su ja susitarti yra didelis menas, kurio išmokstama dažniausiai per praktinius įgūdžius. • • • Tačiau ar vietos veikėjai negali įvaldyti panašaus pobūdžio priemonių gilindami proceso suvokimą ir sistemiškai nagrinėdami problemą? Kaip per trumpą laiką įgyti reikiamus socialinius gebėjimus, per daug dažnai nepatiriant nesėkmių? “Jautrus” ir sėkmingas bendravimas su priešiškai nusiteikusiais reikalauja išmanyti priežastis, skatinančias opoziciją ir sąjungas nuolat persigrupuoti. Tai taip pat reiškia, kad turi būti žinomi pagrindiniai socialiniai procesai, kuriais yra paremta inovacija. 68
VKV principai 1. Komandinis darbas, kai visi dalyvauja kokybės gerinimo procese; 2. Bendros integruotos sistemos sukūrimas, kai ji jungia į visumą visus padalinius; 3. Kokybės nustatymas, kai kokybė aiškiai apibūdinama kiekvienam objektui, padaliniui. 4. Nepaliaujamas kokybės gerinimas, kai išsiaiškinamos esamos priežastys ir organizuojamas nenutrūkstamas ir nesibaigiantis kokybės gerinimo procesas. 5. Veiksmingumo nuolatinė kontrolė. 69
Pasipriešinimo visuotinei kokybės vadybai veiksniai ar galima analogija bendruomenių plėtros vadyboje? Varomoji jėga Klientų reikalavimai; Konkurencija; Įmonės tikslai; Standartai; Ekonominė situacija VKV Kintami pasipriešinimo veiksniai Sąnaudų augimas; Nepakankama kompetencija, suvokimas; Personalo kvalifikacija; Investicijų augimas Pastovūs pasipriešinimo veiksniai Darbuotojų tingumas; Inertiškumas; Nepakankamas įžvalgumas; Nepasitikėjimas koncepcija Pasiektas lygis 70
Prielaidos konfliktams Konfliktas (lot. conflictus – susidūrimas) – priešingų pažiūrų, interesų, elgesio motyvų, siekių priešstata dėl ribotų išteklių paskirstymo, tikslų, vertybių ir pan. Skiriamos sekančios konfliktų kilimo prielaidos: • Riboti ištekliai; • Darbų sąsajos; • Skirtingi tikslai; • Vertybinės nuostatos; • Išsilavinimas ir kultūra; • Netiksli informacija; 71
Konflikto modelis Valdymo situacija Konflikto šaltiniai Galimybė konfliktams kilti Konflikto valdymas Konfliktas įvyko Reakcija į situaciją Konfliktas neįvyko Konflikto padariniai 72
Konfliktų tipai Konfliktai gali būti dviejų tipų: • Funkcinis arba konstruktyvus – didina organizacijos veiksmingumą; • Disfunkcinis arba destruktyvus – mažina organizacijos veiksmingumą. Praktikoje grynai funkcinio ar disfunkcinio konflikto tipo nebūna. Vyrauja daugiau ar mažiau vienas ar kitas, tai reiškia, kad konfliktinėje situacijoje visada pasireiškia abiejų tipų požymiai. 73
Konfliktų rūšys • Vidinis konfliktas – pasireiškia tada, kai darbui keliami prieštaringi reikalavimai, gamybos reikalavimų nesuderinamumas su asmeniniais interesais; • Asmeninis konfliktas - pasireiškia tada, kai nesutampa asmeniniai darbuotojų požiūriai, ar atskirų padalinių veiklos interesai; • Asmens konfliktas su grupe - pasireiškia tada, kai vienos grupės narys užima skirtingą nei grupės poziciją ar nesilaiko grupės priimtų sutarimų ar elgesio normų; • Tarpgrupinis konfliktas - pasireiškia tada, kai nesiseka suderinti pagrindinius organizacijos tikslus, požiūrius ir pan. , tarp vadovų ir štabų. 74
Konfliktų valdymas Konfliktai valdomi derybų procesu siekiant sutarimo. Todėl konfliktų valdymas – tai sprendimų priėmimo visuma, koordinuojant derinimo būdus, technikas ir metodus kompromisui ar sutarimui pasiekti. Skiriami struktūriniai ir asmeniniai konfliktų valdymo būdai 75
Struktūriniai konfliktų valdymo būdai • • Reikalavimų darbui išaiškinimas; Koordinavimas ir integravimas; Bendrų tikslų nurodymas, nustatymas; Skatinimo sistemos panaudojimas. 76
Asmeniniai konfliktų valdymo būdai • • • Vengimas – nepatekimas į konfliktinę situaciją; Švelninimas – problemos užtušavimas, solidarumas; Spaudimas – prievarta laikytis kurio nors vieno požiūrio; Kompromisas – pritarimas požiūriui su išlygomis; Problemos sprendimas – problema sprendžiama išaiškinant tikslus, o ne sprendimų priėmimu. 77
Derybos Konfliktų valdymo strategija – derybos. Derybos – tai komunikacinių įgūdžių panaudojimas ir derinimas, siekiant valdyti konfliktą ir pasiekti abi puses tenkinantį rezultatą. Derybos siejamos su sprendimų priėmimo procesu. 78
Derybų metodai • Skirstomasis derėjimasis – derimasi dėl to, kokią dalį gaus viena ir kita pusė; • Integruojamasis derėjimasis – daroma prielaida, kad egzistuoja daugiau nei vienas sutarimo variantas, sudarantis sąlygas, kai abi pusės laimi. 79
Derinimo ryšių dimensijos • Horizontalus derinimas – leidžiantis šalims prisistatyti, pareikšti savo ketinimus ir galutinėje stadijoje įforminti sutarimus; • Vidinis derinimas – vykdomas komandos (šalies) viduje, pažymi komandos narių derinimo dimensijas (sąlygas); • Vertikalus derinimas – vyksta tarp derybinės komandos ir savo organizacijos hierarchinės struktūros; • Išorinis derinimas – tarp derybinės komandos ir suinteresuotų derybomis kitų išorės šalių. 80
Derinimo stadijos • Pirma – atidarymo, tai pareiškimų ir ketinimų pateikimas; • Antra – lankstaus pasiruošimo stadija, tai galimybių numatymas; • Trečia – specifinių detalių pateikimo stadija. 81
Derybų sėkmę rezultuojančios procedūros • Tikslus klausimų formulavimas ir pateikimas; • Kitos šalies pareiškimų tikslinimas ir atpasakojimas; • Geresnis ir tikslesnis derinimo faktų įsidėmėjimas nei kita šalis; • Dažnas derinimo faktų reziumavimas; • Derinimo klausimų perinterpretavimas savais žodžiais. 82
Derybų sėkmę apsprendžiančios sąlygos • Šalių atvirumas, dalijimasis informacija ir rūpesčiais; • Šalių pasitikėjimas viena kita; • Abi šalys privalo demonstruoti lankstumą. 83
Literatūra ir informacija • Kaimo plėtra ir inovacijos. Stebėjimo institucijos leidinys Nr. 2 -1997, Europos LEADER observatorija, Briuselis • ATKOČIŪNIENĖ V. Kaimo pokyčių vadyba, ASU, 2011 • ALEKSANDRAVIČIUS A. , ATKOČIŪNIENĖ V. , BRAZIENĖ R. , BARTKUTĖ D. , LAMANAUSKAS A. , SENKUTĖ L. , PETKEVIČIŪTĖ V. , SEŠKOVAS A. Kaimo bendruomenių plėtra. Kolektyvinė monografija. Kaunas: Akademija, 2004 • Socialinės inovacijos kaimo plėtrai. Ats. red. A. Poviliūnas. Vilnius, 2008 • Kaimo plėtra ir inovacijos : [mokymo metodinė priemonė / mokslinė redaktorė ir įvado autorė R. Petlickaitė]. Akademija (Kauno raj. ) : [Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras], 2007. • Šiaulių VVG strategija • Informacija internete 84
- Slides: 84
