Kai varsom auksinm em puotis ima Varpas visus

Kai varsom auksinėm žemė puoštis ima, Varpas visus šaukia į prisikėlimą. Sklinda žvakių kvapas, ir vargonai gaudžia. Pajunti, kaip rankos

Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas… Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. (Jn. 1: 1 – 3)

. . . idant tavo vaikai, kuriuos, VIEŠPATIE, tu mylėjai, žinotų, kad ne derliaus įvairovė maitina žmoniją, bet tavo žodis išlaiko tuos, kurie tavimi pasitiki! (16: 26)

Juk išmintis niekad neis į piktavalę sielą nei gyvens nuodėmės pavergtame kūne. (1: 4)

Jeigu turtai yra tai, ko gyvenime trokštame, tai koks turtas gali būti didesnis už išmintį, kuri visa tai padaro? (8: 5)

Juk ne ilgas gyvenimas teikia garbingą senatvę, ji negali būti matuojama metais. Žmogaus išmintis yra jo žili plaukai ir gyvenimas be dėmės yra tikra senatvė. (4: 8 -9)

Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas. (Jobo 1: 20 – 21)

… mano Žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš į mane tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas. Taip! Kupina džiaugsmo širdimi išeisite ir būsite lydimi ramybėje į namus. Kalnai ir kalvos giedos jūsų akivaizdoje, girių ir laukų medžiai plos rankomis. (Izaijo 55: 11 – 12)

Juk Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus, padarė jį savo amžinybės paveikslu. Bet per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį, ir jo bičiuliai draugėje tai patiria. (2: 23 -24)

Tu žinai mane, kai aš sėdžiu ir kai aš keliuos, tu supranti mano mintis iš tolo. . . Kur aš eisiu tolyn nuo tavo dvasios? Jei gyvenčiau jūros gale, ir tenai tavo dešinė ranka ves mane ir laikys ( t. y. dėka dvasios). ( Ps 139: 2, 7, 9, 10)

Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų. Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius. Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės. (Jobo 34: 10 – 12)

Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti, ir už skurdžių teises. Atverk burną! Tark teisų nuosprendį, gink vargšus ir beturčius! (31: 8 -9)

Jeigu buvai toks kvailas, kad įžūliai elgeisi, ar esi buvęs pinklių spendėjas, stabtelk ir pagalvok! Juk kaip grietinę mušant susisuka sviestas ir kaip duodant į nosį išsilieja kraujas, taip žadinant pyktį kyla vaidas. (30: 32 -33)

Žmonės yra tik rūkas, mirtingieji – tik regimybė. Visi sudėti ant svarstyklių, jie tesvertų mažiau už rūką. (62: 10)

Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių? ! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių. (7: 15 -20)

Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę. (19: 24)

Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis. (6: 19 -21)

Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. (6: 5 -7)

„… mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas. (Izaijo 55: 11) Mintys iš BIBLIJA. Naujasis Testamentas.

Tegu prisikėlimo džiaugsmas prikelia mus iš vienatvės ir silpnumo, ir nevilties, į stiprybę ir grožį, ir laimę. (Floyd W. Tomkins)