K Donelaiio poemos Metai persona vardai ir pavards

K. Donelaičio poemos , , Metai” personažų vardai ir pavardės Austėja Jašiskytė, IV gimn. kl. , Gruzdžių gimnazija

Žmogaus vardas yra pirmoji ir neatimama nuosavybė, kurią jis gauna gyvenime. Žmogų apibūdinančius, įvardijančius tikrinius žodžius vadiname asmenvardžiais. Lietuvių asmenvardžių yra trys grupės: vardai, pavardės ir pravardės. Darbe apžvelgsiu XVIII a. kūrėjo, grožinės literatūros pradininko, poeto Kristijono Donelaičio poemos , , Metai” personažų vardus, pavardes, pravardes, jų kilmę ir reikšmę.

Poemos veikėjai Poemoje , , Metai“ pavaizduota apie keturiasdešimt vyrų ir apie dvidešimt moterų. Vyrai: Albas, Ansas, Enskys, Krizas, Kubas, Merčius, Obrys, Pričkus, Selmas, Slunkius, Vauškus, Pelėda, Bleberis, Durakas, Blėkius, Pakulūnas, Šlapjurgis. Moterys: Astė, Bergė, Gryta, Ilzbutė, Jekė, Magužė, Pimė, Selmykė, Susukatė, Tušė.

Vyrų vardų ir pavardžių kilmė • Pričkus – vyro vardas, padarytas iš vokiško vardo Fridrichas, Fricas. • Enskys - vyro vardas, padarytas iš vokiško vardo Hansas, Hansschen ir hebrajiško Johanas. • Albas – vyro vardas, padarytas iš vid. lotyniško vardo Albertas. • Ansas – vyro vardas, padarytas iš vokiško Hansas ir hebrajiško vardo Johanas. • Krizas – vyro vardas, padarytas iš sulotyninto graikiško vardo Christianus, Kristijonas.

• Kubas – vyro vardas, padarytas iš sulotyninto hebrajiško vardo Iacobus - , , seka paskui“, Jokūbas. • Merčius – vyro vardas, padarytas iš lotyniško Martius, Martynas. • Obrys – vyro vardas, padarytas iš sulotyninto hebrajiško Abraham, Abraomas. • Selmas – vyro vardas, padarytas iš sulotyninto hebrajiško vardo Salomon, Saliamonas.

• Pelėda – gyvūninės kilmės lietuviška pavardė, sudaryta iš paukščio pavadinimo. • Plaučiūnas – šios pavardės kilmės paaiškinimo neradau. • Dočys – šios pavardės kilmės paaiškinimo taip pat neradau.

Vyrų vardų ir pavardžių reikšmė • Pričkus –Fridu , , taika“ + richi , , galingas“ (valdovas). • Enskys- Hansas, trumpinys iš Johanas, , , Jahvės (dievo) išklausytas, palaimintas“. • Dočys-galiu spėti, kad ji taip pat poeto sugalvota. • Plaučiūnas - galiu tik spėti, kad šią pavardę sugalvojo K. Donelaitis, remdamasis žmogaus organu – plaučiais.

• Albas – Albertas, adal - , , kilmingas, kilnus“+ beraht , , garsus, žymus“. • Ansas – Hansas, trumpinys iš Johanas, , , Jahvės (dievo) išklausytas, palaimintas“. • Krizas – Kristijonas, christianus , , krikščionis“. • Kubas – Jokūbas – Iacobus - , , seka paskui, pasekėjas“.

• Merčius – lot. Mars, Marsas - , , romėnų karo dievas“. • Obrys – Abraomas, Abraham- , , žmonių tėvas“. • Selmas – Saliamonas, šalom- , , taika“.

Poemos moterys taip pat turi tikroviškus, įdomius vardus: Astė, Bergė, Gryta, Ilzbutė, Jekė, Magužė, Selmykė, Tušė, Pimė, Susukatė.

Moterų vardų kilmė • Astė – moters vardas, padarytas iš sulotyninto hebrajiško vardo Estera. • Bergė – moters vardas, padarytas iš sulotyninto airių Brigita/ Brigida. • Gryta – moters vardas, padarytas iš lotyniško , , Margarita“, skolinys iš graikų kalbos margarites. • Ilzbutė – moters vardas, padarytas sulotyninto hebrajiško Elisabeth, Elzbieta. • Jekė – moters vardas, padarytas iš sulotyninto hebrajiško Ioacimus, Jokimas, Jokimė.

• Magužė – moters vardas, padarytas iš sulotyninto hebrajiško Magdalena. • Selmykė – moters vardas, padarytas iš Selmo (Saliamono) vardo. • Tušė – moters vardas, padarytas iš sulotyninto graikiško Dorothea, Darata, dem. Daratužė. • Pimė – moters vardas, padarytas iš sulotyninto graikiško Euphemia, Eufemija.

Moterų vardų reikšmė • Astė – Estera, pers. setare , , žvaigždė“. • Bergė – Brigita, bri , , kalva, aukštuma“+ priesaga – it(a). • Gryta – Margarita, margarites , , perlas“. • Ilzbutė – Elzbieta, , , prisiekiu dievu“. • Jekė – Jokimė - , , Dievas ją kelia, išaukština“.

• Magužė – Magdalena- , , magdalietė“, Marija iš Magdalos (Magdala – miestas Palestinoje). • Selmykė –Selmo (Saliamono) duktė. • Tušė – Darata, Dorotėja, doron , , dovana+theos , , dievas“. • Pimė – Eufemija, euphemia , , geri žodžiai, šlovė“.

Netekėjusių moterų pavardės literatūrinėje kalboje sudaromos daugiausia tik su priesagomis: -aitė, -ytė, -(i)ūtė, -utė. Tarmėse mergaičių pavardžių darybai dar vartojamos priesagos: -aičia, -yčia, -ūčia, -ikė, -(i)ūkė, iotė, -alė, -ėlė, -očia, -okė, -ėčia ir kt. Galime daryti išvadą, kad Selmykė –Selmo (Saliamono) duktė, galbūt Rytų Prūsijoje galėjo būti vadinama ir su trumpąja priesaga –ikė, t. y. Selmikė.

Pravardės Atskirą asmenvardžių kategoriją sudaro pravardės. Tai neoficialūs, siauresnėse žmonių grupėse susiformavę asmenvardžiai, vartojami daugiausia tais atvejais, kai viename kolektyve, nedidelėje teritorijoje yra daugiau kaip vienas arba daug vienavardžių bei vienapavardžių asmenų. Pravardės atsiranda ir tuomet, kai vieną kurį žmogų aplinkiniai išskiria iš kitų pagal jo būdo bruožus, fizines ypatybes, išvaizdą, kalbėseną.

Grožinėje literatūroje pravardė gali būti vartojama kaip vienas veikėjų kūrimo būdų. Tiems veikėjams, kurie poemoje paminimi tik kartą kitą, poetas duoda charakterizuojančias pravardes: Slunkius, Vauškus, Blėkius, Bleberis, Durakas, Susukatė.

Pravardžių reikšmė • Slunkius – lėtas, tingus žmogus. • Blėkius – (blėka – kepsnys iš kapotų gyvulio žarnų), besiskundžiąs maisto trūkumu. • Bleberis - plepys ir niektauza. • Durakas - kvailys. • Vauškus – vaukšti – , , tinginiauti“. • Pakulūnas – menkas, niekingas žmogus. • Šlapjurgis – girtuoklis. • Susukatė - moters pravardė- susukti , , sumeluoti“.

Išvados 1. Vienus asmenvardžius poetas parinko tikroviškus, XVIII amžiuje Rytų Prūsijoje vartotus, kitais, savo sugalvotais (pravardėmis) charakterizavo epizodinius poemos veikėjus. 2. Pagal kilmę asmenvardžiai yra dvejopi: lietuviškos ir nelietuviškos kilmės. Poetas K. Donelaitis daugiausiai vartoja nelietuviškos kilmės asmenvardžių. 3. Poetas vartoja ir deminutyvines vardų formas: Selmykė, Magužė, Ilzbutė. 4. Daug asmenvardžių yra sutrumpinti, matyt, XVIII a. Mažosios Lietuvos žmonėms trumpinti vardus, kaip ir šiandien, buvo patogiau.

Naudota literatūra • Kristijonas Donelaitis. , , Metai“, Vilnius: Vaga, 1983 • Aleksandras Vanagas. Mūsų vardai ir pavardės, Vilnius: Mokslas, 1982 • Vardai ir žodžiai, Kaunas, 1971 • Vardai: nuo A iki Ž, Vilnius: Algarvė, 2007 • Jurgis Lebedys. Senoji lietuvių literatūra, Vilnius: Mokslas, 1977 • Leonas Gineitis. Kristijonas Donelaitis ir jo epocha, Vilnius: Vaga, 1990 • Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius, 2005