K daryti kad isaugotume kultros paveld Lietuvos Respublikos

Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ forumas 2018 m. gegužės 30 d. Jūratė Markevičienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė APIE VISUOMENĖS TEISĘ Į PAVELDĄ IR VALSTYBĖS PAREIGĄ ŠIĄ TEISĘ UŽTIKRINTI

KAS ŠIANDIEN YRA PAVELDAS? „Paveldas – ne muziejus“. . . Teisingai, bet klaidinga išvada > saugokime mažiau ir siauriau Iš tiesų paveldas yra tautų ir bendruomenių tapatumo, tvermės ir tęstinumo pagrindas, kultūros šaknys. Ji saugoti reikia kur kas plačiau ir kitaip, negu tai daro oficialioji lietuviškoji paveldosauga Iki šiol nesukūrėme reikiamų teisinių ir politinių mechanizmų. Atrodo, dar nesirengiame jų kurti

KAS ŠIANDIEN YRA PAVELDAS? Plačiąja prasme – visa, kas atsirado, įvyko arba buvo sukurta praeityje ir dėl daugelio priežasčių egzistuoja dabarties kultūrose įvairiais materialiais ir nematerialiais pavidalais. Siauresne prasme – dabarties kartų pripažįstama, vertinama, specialiomis priemonėmis saugoma ir ateities kartoms perduodama praeities materialiosios ir nematerialiosios kūrinijos dalis. Nėra „daug paveldų“. Paveldas yra visuma: įvairialypė, visaapimanti dvasinių vertybių sistema, kurioje nedalomai susipynę nematerialusis ir materialusis paveldas.

ICOMOS FLORENCIJOS DEKLARACIJA DĖL PAVELDO IR KRAŠTOVAIZDŽIO KAIP ŽMOGAUS VERTYBIŲ (2014) Visi žmonės ir bendruomenės turi teisę į kultūros paveldo bei kraštovaizdžio teikiamą naudą, bet turi ir ne mažesnę pareigą išlaikyti jo autentiškumą ir kultūrų įvairovę kaip žmogaus teisę

VISUOMENĖS TEISĖS Į PAVELDĄ 1. 2. 3. 4. Teisė į kultūrinį tapatumą ir tęstinumą Teisė turėti paveldą Teisė žinoti apie paveldą ir poveikį jam Teisė ginti paveldą ir turėti balsą: • dalyvauti priimant sprendimus • teikti siūlymus • būti išgirstam • teisė ginčyti sprendimus 5. Visuomenės teises ir valstybės pareigas apibrėžia įstatymai

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA LIETUVIŲ TAUTOS pagrindas yra paveldas ir teisė jį turėti: – išsaugota dvasia, gimtoji kalba, raštas ir papročiai, – prigimtinė žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 1 straipsnis. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. 2 straipsnis. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. 3 straipsnis. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, konstitucinę santvarką. 4 straipsnis. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. 5 straipsnis. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė,

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 42 straipsnis Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. 46 straipsnis Valstybė: • remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą • reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei • gina vartotojo interesus

LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMAS • Nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (1 str. 2 d. ) • Nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos bei tarpusavio sąveikos būdų visuma (1 str. 3 d. ) • Nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, <. . . > kitos šiam tikslui valstybės įsteigtos institucijos (2 str. )

LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI NACIONALINIO SAUGUMO OBJEKTAI: – žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; – tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; – valstybės nepriklausomybė; – konstitucinė santvarka; – valstybės teritorijos vientisumas; – aplinka ir kultūros paveldas; – visuomenės sveikata. NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO SUBJEKTAI: – valstybė, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos;

LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI Paveldo išsaugojimo ir tęstinumo būtinybė ir svarba apibrėžiama preambulėje: – prieš daugelį amžių susikūrusi Lietuvos valstybė, besiremianti Tautos sukurtomis etninėmis kultūros vertybėmis bei Europą vienijančios krikščioniškosios kultūros pagrindais, yra neatskiriama Europos ir pasaulio tautų bendrijos dalis; – lietuvių tauta siekė ir tebesiekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti saugią ir laisvą raidą savo etninėje žemėje, puoselėti tautinį tapatumą ir savimonę, ugdyti prigimtines kūrybos galias ir prisidėti prie pasaulio pažangos.

LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI NACIONALINĮ SAUGUMĄ UŽTIKRINA: 1. Valstybė: – prognozuodama iššūkius, rizikos veiksnius, pavojus bei galinčias kilti grėsmes ir vykdydama juos mažinančią vidaus ir užsienio politiką; 2. Piliečiai: – saugodami tautines vertybes; – rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui; – plėtodami visuomenės institutus, piliečių susivienijimų ir draugijų veiklą.

Nustatytos valstybės pareigos konkrečiose srityse: TAUTINĖ POLITIKA – Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama Lietuvos etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą. KULTŪROS POLITIKA – Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą. – Valstybė sudaro ekonomines, technologines ir teisines sąlygas kultūros paveldo apsaugai, skatina savininkus investuoti į kultūros paveldo apsaugą, parengia priemones, užtikrinančias kultūros paveldo apsaugą ekstremalių situacijų atvejais. APLINKOS APSAUGOS POLITIKA

TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS: 1. JT EEK ORHUSO KONVENCIJA VISUOMENĖS TEISĖS: Konvencija pripažįsta žmonių teisė dalyvauti priimant pagrindinius jų gyvenimą veikiančius sprendimus dėl aplinkos, ir prievolė kiekvienam asmeniškai bei kartu su kitais saugoti aplinką ir gerinti jos būklę dėl šios ir būsimų kartų gerovės. Tuo tikslu Konvencija užtikrina tris pagrindinės visuomenės teisės: 1. gauti informaciją 2. veiksmingai dalyvauti rengiant bei priimant sprendimus 3. kreiptis į teismus Konvencijos sukurti teisiniai visuomenės dalyvavimo

TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS: 2. UNESCO PASAULIO PAVELDO APSAUGOS VALSTYBĖS PAREIGOS: 1. Pareiga užtikrinti valstybės teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo nustatymą, apsaugą, išsaugojimą, pristatymą ir perdavimą ateities kartoms visų pirma priklauso tai valstybei (4 str. ).

UNESCO PASAULIO PAVELDO APSAUGOS 2. Tuo tikslu Šalis: a) nustato bendrąją politiką, kuri suteiktų paveldui vaidmenį bendruomenės gyvenime ir integruotų jo apsaugą į visapusiško planavimo programas; b) įsteigia paveldo apsaugos, išsaugojimo ir pateikties tarnybų; c) plėtoja mokslines ir technines studijas bei tyrimus ir parengia veiklos metodus, kurie leistų valstybei pašalinti jos paveldui iškilusias grėsmes; d) imasi teisinių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, reikalingų šiam paveldui nustatyti, apsaugoti, išsaugoti, pateikti ir atgaivinti; e) kuria arba plėtoja nacionalinius ar regioninius centrus, kuriuose būtų mokoma paveldo apsaugos, išsaugojimo bei pateikties, ir remia šios srities mokslo tyrimus. (5 straipsnis)

TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS: EUROPOS TARYBOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA Kraštovaizdis: – padeda formuoti vietos kultūrą, yra viena iš pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo sudedamųjų dalių, prisidedančių prie žmonių gerovės ir įtvirtinančių Europos tapatybę; – yra svarbi gyvenimo kokybės dalis žmonėms visur. . . – vaidina visuomenei svarbų vaidmenį kultūros, ekologijos, aplinkos bei socialinėje srityse ir yra ekonominei veiklai palankus išteklius; – yra vienas iš svarbiausių asmens ir visuomenės individualios ir socialinės gerovės elementų.

TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS: EUROPOS TARYBOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA VALSTYBĖS PAREIGOS: • Įstatymais įteisinti kraštovaizdį kaip esminę žmonių aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų tapatumo pagrindą; • Nustatyti ir įgyvendinti kraštovaizdžio politiką; • Nustatyti plačiosios visuomenės, vietos ir regionų valdžios institucijų bei kitų dalyvių, suinteresuotų kraštovaizdžio politikos apibrėžimu ir įgyvendinimu, dalyvavimo tvarką; • Integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo regionų ir miestų planavimo politiką bei savo kultūros,

EUROPOS TARYBOS BENDROJI KONVENCIJA DĖL KULTŪROS PAVELDO VERTĖS VISUOMENEI (FARO KONVENCIJA) 1. Kultūros paveldas – grupė iš praeities paveldėtų išteklių, kuriuos, neatsižvelgiant į tai, kas yra jų savininkas, žmonės suvokia kaip jų nuolat kintančių verčių bei vertybių, tikėjimų bei įsitikinimų, žinių ir tradicijų atspindį ir išraišką. Jis apima visus aplinkos aspektus, laikui bėgant kylančius iš žmogaus ir vietų aplinkos sąveikos. 2. Kultūros paveldo išsaugojimo ir jo tvaraus naudojimo tikslas – žmogaus vystymasis ir gyvenimo kokybė. 3. Kultūros paveldui tenka vaidmuo kuriant taikią ir demokratinę visuomenę, taip pat tvaraus vystymosi ir kultūrų įvairovės skatinimo procesuose. 4. Su kultūros paveldu susijusios teisės yra neatskiriamos nuo teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime, kaip apibrėžta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. 5. Atsakomybė už kultūros paveldą yra tiek individuali, tiek

FARO KONVENCIJA 5 str. Šalys įsipareigoja: – pripažinti su kultūros paveldo elementais susijusį viešąjį interesą, atsižvelgdamos į jų svarbą visuomenei; – didinti kultūros paveldo vertę jį nustatant, tyrinėjant, aiškinant, apsaugant, išsaugant ir pateikiant; – įstatymuose įtvirtinti nuostatos visuomenei teisei į kultūros paveldą įgyvendinti; – puoselėti ekonominę ir socialinę terpę, palaikančią dalyvavimą kultūros paveldo veikloje; – skatinti kultūros paveldo apsaugą kaip pagrindinį

TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS – PRIEMONĖS: 1. PREVENCIJA: SVARBIAUSIA – NEPAKENKTI • Inventorinimas ir moksliniai tyrimai • Prevencinio konservavimo priemonės: jų kūrimas, įteisinimas, taikymas, mokymas taikyti visais lygmenimis, skatinimas ir švietimas • Stebėsena ir operatyvus išankstinis reagavimas • Visuomenės dalyvavimo užtikrinimas nuo pat pradžių

TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS: PRIEMONĖS 2. VISUOMENĖS DALYVAVIMAS PRIIMANT SPRENDIMUS Visuomenė turi teisę būti informuota ir gauti informaciją 1. Visuomenės dalyvavimas užtikrinamas pirminiame (o ne paskutiniame) planavimo etape, kol nepriimti jokie sprendimai. 2. Visuomenė turi teisę teikti nuomones ir pastabas atsakingai valdžios institucijai prieš priimant sprendimą 3. Valdžios institucija privalo atsižvelgti į šio konsultavimosi rezultatus 4. Skirtingiems etapams turi būti nustatyta pagrįsta trukmė ir suteikta pakankamai laiko visuomenei informuoti, pasirengti ir veiksmingai dalyvauti

TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS: PRIEMONĖS 2. VISUOMENĖS DALYVAVIMAS PRIIMANT SPRENDIMUS: 5. Priėmus sprendimą visuomenei turi būti pateikta: • leidimo veiklai (priimto sprendimo) kopija su visais reikalavimais ir visomis vėlesnėmis pataisomis; • išnagrinėti visuomenės siūlymai bei nuomonės, paaiškinti sprendimo pagrindai, įskaitant visuomenės dalyvavimo proceso informaciją 6. Visuomenė turi turėti teisę kreiptis į teismus gindama viešąjį interesą: • kreipiantis turi būti užtikrinta greita ir nebrangi procedūra

TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS: PRIEMONĖS 3. VISUOMENĖS DALYVAVIMO TEISĖS SRITYS: 1. Kultūros paveldo nustatymo, tyrinėjimo, aiškinimo, apsaugos, išsaugojimo ir pateikties procesai 2. Viešieji svarstymai ir diskusijos dėl su kultūros paveldu susijusių galimybių ir iššūkių 3. Atsižvelgimas į kiekvienos paveldo bendruomenės suteikiamą vertę kultūros paveldui, su kuriuo ji tapatinasi. 4. Savanoriškų organizacijų, kaip veiklos partnerių ir konstruktyvių kultūros paveldo politikos kritikių, vaidmens pripažinimas

KAIP VISUOMENEI TRUKDOMA ĮGYVENDINTI TEISES? 1. Teisė žinoti (gauti informaciją) atimama, kai: • Informacija pateikiama netinkamu laiku: – per vėlai: – ne pradiniame etape – labai lėtai • Informacija pateikiama fragmentiškai ir nekokybiškai • Nuomonės slepiamos – nuo visuomenės ir nuo sprendimus priimančios valdžios 2. Teisė dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus atimama, kai sukuriamos įvairios teisinės ir faktinės užkardos. . .

Kodėl valstybės pareigūnai nemėgsta skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo? Nes visuomenės dalyvavimas: – reikalauja jų laiko – paveikia jų sprendimus – menkina jų galias ir privilegijas

„Nišinės“ paveldo koncepcijos ir jų grėsmė Tai principiniai nesutikimai su tarptautine paveldo teise paveldui bei ja grindžiančia šiuolaikine paveldo saugos teorija. . Susijusios su tvirtų teorinių ir teisinių pagrindų nebuvimu, profesinio pasirengimo neturėjimu, vadovavimusi ne šiuolaikiniais tarptautiniu lygmeniu pripažintais teisiniais bei moksliniais (paveldo saugos teorijos) pagrindais, bet „žinių nepaliestu sveiku protu“. Lietuvoje, deja, populiarios ir neretai ima dominuoti. . .

„Nišinės“ paveldo koncepcijos ir jų grėsmė paveldui: Visuomenei jokių teisių: NKPAĮ • Nuo 1995 -02 -01 iki 2005 -04 -20 red. : „Visuomeninė reikšmė – visuomenės poreikis išsaugoti kultūrinę vertę turinčius statinius, jų priklausinius bei kompleksus, ansamblius ir vietoves, kaip tautos savastį ir tęstinumą“ • Nuo 2002 -07 -01 iki 2005 -04 -20 red. buvo nuostata dėl atkūrimo, kuriam reikia ir „visuomenės (gyventojų apklausos būdu) pritarimo“. Vėliau „gyventojų apklausa“ dingo nuo – iki šiol nėra jokios tvarkos visuomenės nuomonei dėl atkūrimo nustatyti. • Nuo 2005 -04 -20 iki 2015 -01 -01 red. galiojo nuostata: „visuomenė ir kultūros paveldo objekto valdytojai su sprendimo kultūros paveldo objektą paskelbti saugomu ir šio objekto teritorijos bei apsaugos zonos ribų nustatymo projektais supažindinimas (vykdytas Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymų

„Nišinės“ paveldo koncepcijos ir jų grėsmė paveldui: KM „Pertvarkos metmenys“ 1. Pasirinkimas yra ideologija. Išsaugojimas priklauso nuo mūsų ideologinių nuostatų. . 2. Autentiškumas yra tai, ką esame pasiryžę laikyti autentišku. Daikto dabartinė būklė yra autentiškiausia, o visos kitos yra „netikros“: spėjamos, rekonstruotos ar pritaikytos. 3. Užkonservuoti kultūros vertybę yra vienintelis teisingiausias metodas paveldosauginiu požiūriu. Tačiau konservavimas neatitinka kasdienybės realijos, kai daiktus norime pritaikyti nūdienos poreikiams. 4. Paveldo išsaugojimas turi būti adekvatus, t. y. jis turėtų sukelti kuo mažesnes neigiamas pasekmes tiek dabartinei, tiek ateities kartai, ir remiasi išsaugojimo per transformaciją principu.

„Nišinės“ paveldo koncepcijos ir jų grėsmė paveldui: KM „Pertvarkos metmenys“ 6. Paveldo bendruomenės samprata. • Faro konvencija: Paveldo bendruomenė – žmonės, vertinantys savitus kultūros paveldo (neatsižvelgiant į tai, kas yra jų savininkas) aspektus, kuriuos jie nori viešojo veikimo pagrindais išlaikyti ir perduoti ateities kartoms. • Kultūros ministerija: Paveldo bendruomenė turi teisę objektus pripažinti kultūros vertybėmis, pilnai prisiimant jos sutvarkymo kaštus bei valdytojų patiriamus nuostolius dėl taikomų veiklos apribojimų. Reikia apibrėžti ir bendruomenės baigties kriterijus.

SVARBIAUSIOS SĄLYGOS PAVELDUI IŠSAUGOTI: 1. PAŽINIMAS (įmanomas tik per istorinę atmintį, tradicijas ir mokslinius tyrimus) 2. GEBĖJIMAI IR ĮGŪDŽIAI (perteikiami per tradicijas arba profesinį mokymą) VISA KITA – IŠVESTINIAI DALYKAI. . .

Inventorinimo proces Pirminis Tąsa INVENTOR.

Kodėl iki šiol tapačiai nenustatytas Lietuvos kultūros paveldo karkasas?

Inventorius: sisteminis vaizdas Be inventoriaus: chaotinis vaizdas

ŠVIETIMAS, METODINĖ PAGALBA –JK ARCHITEKTŪROS KONSERVAVIMO PROFESINIO MOKYMO TARYBA (COTAC) http: //www. understandingconservation. o rg/

ŠVIETIMAS, METODINĖ PAGALBA – JAV NAC. PARKŲ TARNYBA: SAUGOJIMAS TRUMPAI https: //www. nps. gov/tps/how-topreserve/briefs. htm

KO REIKĖTŲ SKUBIAUSIAI? 1. Užtikrinti visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus 2. Užtikrinti visuomenės dalyvavimo pradiniame etape 3. Užtikrinti teisę gauti informaciją 4. Užtikrinti viešumą (visos nuomonės ir atsakymai viešai skelbiami, įtraukiami į sprendimų projektų paketus) 5. Padėti savininkams – patarimai, naštos mažinimas 6. Pradėti inventorinimą 7. Įteisinti poveikio paveldui nepriklausomą vertinimą 8. Užtikrinti mokslinių tyrimų atlikimą prieš, o ne eigoje (ardomieji tyrimai eigoje 9. Įteisinti tyrimų ekspertizes 10. Įteisinti projektų mokslinius vadovus 11. Įteisinti restauratoriaus profesiją architektūros,

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ ☺