JUSTINUI MARCINKEVIIUI ATMINTI JUSTINAS MARCINKEVIIUS 1930 03 10

JUSTINUI MARCINKEVIČIUI ATMINTI

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS (1930 -03 -10 – 2011 -02 -16) Lietuva neteko Justino Marcinkevičiaus – vieno garsiausių poetų, laikomo dvasiniu tautos vadu.

Jam teko kurti sudėtingomis sovietinio režimo sąlygomis. Kūrėjas gynė tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, tęsė neoromantikų lyrikos tradiciją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Pagrindinė poeto tema – Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta ir kultūra, žmogus tėvynėje ir pasaulyje, jo egzistencinė problematika laimė, pareiga, kančia, baimė, ištikimybė, dora, gerumas.

KALBA – TAUTOS PAGRINDAS Man asmeniškai didžiausia vertybė yra lietuvių kalba, kuri, nepaisant šitiekos kliūčių, išgyveno iki mūsų laikų. Kaip sakė M. Daukša: "Ne žemės derlingumu, ne drabužių puošnumu, ne miestų ir pilių stiprumu gyvuoja tautos, o daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savąją kalbą". Manau, tai aktualu ir šiandien.

Poetas, išmokęs mus tarti LIETUVOS vardą. Justinas Marcinkevičius – lietuvių tautos, lietuvių kalbos poetas. „Į kiekvieną krūtinę po žodį įdėsiu: tai dainuos vyrų širdys, kai per Lietuvą eis“

J. Marcinkevičius pabrėžia lietuvių kalbos reikšmę ir svarbą, spausdinto žodžio svorį: "Kada nors knygos atėjimas bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui - nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. “

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikino poetą Justiną Marcinkevičių aštuoniasdešimtojo jubiliejaus proga (2010 m. ) Pasak prezidentės, poeto kūryba jau seniai virto liaudies dainomis, tuo patvirtindama, kad poetas į tautą prabyla žodžiais, kurie glūdi mumyse, o jo gyvenimo principai, pagrįsti pareiga, kantrybe, tolerancija, lietuviškumu ir išreikšti poeto kūriniuose, mus visus skatina sutarti, mylėti ir būti geresniais.

Iš Prezidentės kalbos 2011 m. vasario 16 -osios minėjime: “Netekome išskirtinės Lietuvai asmenybės iškilaus piliečio, tautos poeto, dramaturgo, tikrojo Lietuvos mokslų akademijos nario, publicisto, įvairių premijų laureato, žmogaus, tituluoto Lietuvos sąžine, visos tautos mylimo ir gerbiamo Justino Marcinkevičiaus. ”

KŪRYBA Svarbiausiais poezijos rinkiniais laikomi „Liepsnojantis krūmas” (1968 m. ), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas” (1978 m. ). Lietuvos ir kitų šalių teatruose apie porą dešimtmečių buvo vaidinama visa draminė trilogija arba jos dalys „Mindaugas“, „Mažvydas“ (1977 m. ), „Katedra“ (1971 m. ).

POETAS APIE SAVO KŪRYBĄ „Mano eilėraštis kyla iš dviejų šaltinių: žmogaus, įvairių jo išgyvenimų, dvasios patirčių bei virpesių, ir tautos. Jos istorijos ir dabarties. Man svarbiausi du dalykai: žmogus ir tauta. Kitais žodžiais: žmogus tautoje. “

APDOVANOJIMAI Poeto kūryba du kartus apdovanota Lietuvos valstybine premija, visuomeninė veikla Lietuvos Santarvės premija (1994). J. Marcinkevičius - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio bei Vytauto Didžiojo ordinų kavalierius. Už kūrybą J. Marcinkevičius apdovanotas Lietuvos TSR valstybine premija (1957 ir 1968 m. ), Nacionaline premija (2001 m. ), tarptautinėmis J. G. Herderio (1998 m. ) ir Baltijos Asamblėjos (2001 m. ) premijomis.

ašara dievo aky Lietuva ką tu veiki nieko tavęs neprašau tik nenutildoma šauk volunge šauk ąžuole akmeniu kelio gale.

Ar be gyvenimo ko nors daugiau – aukščiau, giliau, toliau, šviesiau – nebus? gal jį kaip sieną – perlipt ar išgriaut, išeit, nustebt – ir atsibust!

Justinas Marcinkevičius skaito savo eiles iš rinkinio "Naktį užkluptas žaibo". Įrašas iš "Poezija ir balsas" ("Poezijos pavasaris", 2009 m. ). Vaizdai ieškant Justinas Marcinkevičius

„Tėvyne dainų ir artojų“ (G. Tautkus/J. Marcinkevičius/LRT) DELFI Žinios : straipsnis “Mirė poetas J. Marcinkevičius” – straipsnio apačioje yra šios dainos įrašas.

TAUTA, PILIEČIAI, VALSTYBĖ Justino Marcinkevičiaus pranešimas, perskaitytas 2010 m. lapkričio 23 d. Visuomeniniame diskusijų forume „Tauta, piliečiai, valstybė‘‘, Mokslų Akademijos salėje Vilniuje.