JUSTINAS MARCINKEVIIUS TURINYS Eilrai rinkiniai Apysaka Dramin trilogija

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS

TURINYS Eilėraščių rinkiniai Apysaka Draminė trilogija Poetinė drama „Mindaugas“ Poetinė drama „Mažvydas“ Poetinė drama „Katedra“ Esė knygos Kalbos, kuriomis išleista J. Marcinkevičiaus kūryba Kūrybos motyvai Kūrybos bruožai Lyrikos temos Vertimai Nuopelnai Ypatingi skaičiai

„Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais“. Justinas Marcinkevičius. Dienoraštis be datų. 1981

Justinas Marcinkevičius (1930) poetas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys. Daugelio knygų autorius.

EILĖRAŠČIŲ RINKINIAI • • • , , Duoną raikančios rankos“ (1963). , , Mediniai tiltai“ (1966). , , Liepsnojantis krūmas“ (1968). , , Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“ (1978). , , Būk ir palaimink“ (1980). , , Vienintelė žemė“ (1984). , , Už gyvus ir mirusius“ (1988). , , Prie rugių ir prie ugnies“ (1993). „Carmina minora“ (2000). „Dienos drobulė“ (2002).

APYSAKA , , Pušis, kuri juokėsi“

DRAMINĖ TRILOGIJA Lietuvos ir kitų šalių teatruose apie porą dešimtmečių buvo vaidinama visa draminė trilogija arba jos dalys: „Mindaugas“ (1968), „Mažvydas“ (1977), „Katedra“ (1971).

POETINĖ DRAMA „MINDAUGAS“ Dramoje „Mindaugas“ nusikeliame į XIII amžių, į Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės formavimosi laikus. „Mindaugas“, kaip ir kiekvienas dramos veikalas, turi konkrečius veiksmo rėmus, kuriuose rutuliojasi veikiančių asmenų likimas ir tarpusavio santykiai. Tuos rėmus sudaro valstybės kūrimas ir vienijimas, kunigaikščio valdžios įtvirtinimo žygiai.

Poetinė drama „Mažvydas“ Veiksmas vyksta XVI a. , kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas, kurį autorius įprasmina kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją. Knyga išleista pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – 450 metų sukakčiai paminėti. J. Marcinkevičiaus knygos viršelis

POETINĖ DRAMA „KATEDRA“ „Katedroje“ vaizduojama XVIII a. pabaiga – Žečpospolitos žlugimo laikotarpis. Šioje dramoje bandoma tiesiogiai parodyti patį dvasinių žmogaus idealų kūrimo procesą, atskleisti jo dramatišką prieštaringumą, analizuoti ir poetiškai apibendrinti dideliam kultūros žygiui pakilusios asmenybės vidinius išgyvenimus.

Esė knygos „Dienoraštis be datų“ (1981) „Tekančios upės vienybė“ (1994).

KALBOS, KURIOMIS IŠLEISTA J. MARCINKEVIČIAUS KŪRYBA • • • Vokiečių, rusų, anglų, bulgarų, vengrų, norvegų, estų, rumunų, serbų, latvių, slovakų, • • • armėnų, čekų, uzbekų, gruzinų, moldavų, kirgizų, ukrainiečių italų, prancūzų, ispanų, suomių.

KŪRYBOS MOTYVAI Pagrindinė kūrybos tema – Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta ir kultūra, žmogus tėvynėje ir pasaulyje, jo egzistencinė problema, laimė, pareiga, kančia, baimė, ištikimybė, dora, gerumas. . .

KŪRYBOS BRUOŽAI • Keli žodžiai – žemė, duona, namai, vanduo, ugnis – atidaro duris į J. Marcinkevičiaus lyrikos pasaulį. • Išlaiko nesugriaunamą tikėjimą pozityviomis vertybėmis. • Nepasakytų reikšmių eilėraštyje lieka daugiau nei pasakytų, tačiau nepasakytosios nesunkiai nuspėjamos iš prasminių teksto akcentų. • Pauzėmis, nutylėjimais, užuominomis ir prasminiais akcentais pasakoma tai, ko atvirai pasakyti negalima.

LYRIKOS TEMOS Žmogaus ir tėvynės ryšys Gimtosios kalbos likimas Žodžio prasmė ir jėga Žemdirbiškos kultūros pasaulėvoka Gyvenimo grožio laikinumas

VERTIMAI J. Marcinkevičius vertė į lietuvių kalbą A. Puškino, M. Lermontovo, S. Jesenino, A. Mickevičiaus ir kt. autorių kūrybą, taip pat suomių tautos epą „Kalevala“.

NUOPELNAI Rašytojas už kūrybinę veiklą du kartus apdovanotas Lietuvos valstybine premija(1957, 1968), Nacionaline premija (2001), Tarptautinės J. G. Herderio (1998) ir Baltijos Asamblėjos (2001) premijomis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio (1992) ir I laipsnio (1997) ordinais. Už visuomeninę veiklą jam įteikta Lietuvos Santarvės premija (1994).

YPATINGI SKAIČIAI Gimimo metai 1930=1+9+3+0=13=1+3=4 „Mediniai tiltai“ 1966=1+9+6+6=22=2+2=4 „Vienintelė žemė“ 1984=1+9+8+4=22=2+2=4 „Prie rugių ir prie ugnies“ 1993=1+9+9+3=22=2+2=4

YPATINGI SKAIČIAI Justino Marcinkevičiaus gyvenime vyrauja skaičius 4. Tai žemiškos tvarkos simbolis, nes atitinka keturis metų laikus, keturias pasaulio šalis. Vaizduojamas iš keturių dalių sudarytomis formomis. Šis skaičius reiškia pilnatvę, stabilumą. Todėl ne veltui jis toks dažnas poeto gyvenime. Juk J. Marcinkevičius – žymus poetas, mūsų tautos šviesuolis.

YPATINGI SKAIČIAI „Liepsnojantis krūmas“ ir „Mindaugas“ 1968=1+9+6+8=24=2+4=6 „Mažvydas“ 1977=1+9+7+7=24=2+4=6

YPATINGI SKAIČIAI Neretai poeto kelyje pasikartoja skaičius 6. Tai pusiausvyros, žmogaus sielos, meilės ir sveikatos, sėkmės simbolis. Krikščionybėje siejamas su išbandymu ir pastangomis. Pasak žydų kabalistikos mokslo, šeši – neužbaigtos tobulybės skaičius. Išties J. M gyvenimui šis skaitmuo turi didelę reikšmę. Juk rašytoją labai myli skaitytojai, jis yra bendro žmonių buvimo poetas. Ir net sulaukęs 74 metų, jis vis dar kuria, dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Darbą atliko 10 a kl. mokinės E. Balevičiūtė ir S. Vitukynaitė.