JUSTINAS MARCINKEVIIUS 1930 03 10 2011 O 2

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS 1930. 03. 10 – 2011. O 2. 16

Ir meilė duonoj, ir gėlė balse: kiek atiduodi – tiek tavęs ir lieka. Tai kas gi tu esi – ar kūnas, ar dvasia, Gyvenime, saldžioji mūsų liepa? Ir štai: laukų spalvotam čiulbesy suspaudžia širdį vasaros didumas/ Lyg jau buvai. Ar būsi. Bet esi Į žemę – pelenas, į dangų – dūmas. Justinas Marcinkevičius 1978

PROZA - baisu būtų, Lietuva, pametus tave iš akių – kaip vaikystėje turgaus aikštėj ar per atlaidus Prienų bažnyčios šventoriuj baltą motinos galvą perkeline skarele. - būtų baisu sumaišyti tave su kitom, apsirikti, paimti už rankos ne ją. O, kaip gaudžia vargonai, ir varpų skambesys, ir minia plaukdama tave neša – bet vaikiška tavo ranka, tartum paukštis lizde, amžinoj, nesibaigiančioj meilės ir rūpesčio rankoj. Ji veda, sulaiko beklumpantį, ir žmonių spūstyje – o, laimė! – pasilenkusi ima ir kelia tave virš visų: banguoja liūliuoja margaspalvis gyvenimas, o turgaus aikštėj už prekystalio sėdi istorija ir prekiauja mikliai idėjom, tautom, likimu -baisu būtų, Lietuva, išleidus tave iš akių, tavo ranką pametusiam būtų baisu: žiūrėti – ir nematyti, klausyti – ir negirdėti. Justinas Marcinkevičius, 1982

Prie tėviškės vartų.

Režisierius H. Vancevičius, aktorius L. Noreika ir poetas Justinas Marcinkevičius

Tarp savo knygų. (O. Pajėdaitės nuotrauka)

Ar įmanoma dar žemiau nulenkt galvą, kad grumste, šviežiam žemės grumste žvaigždžių kapinynai kaip danguje taip ir žemėje sužibėtų: mirusiais šviečiam visatoje, jų atspindžiais degam Justinas Marcinkevičius

2008 m. Justinas Marcinkevičius apdovanotas Nacionalinė kultūros pažangos premija.

Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. Justinas Marcinkevičius

Poetas Justinas Marcinkevičius buvo aktyvus Sąjūdžio kūrėjas

Su SANTARVĖS premijos laureatais

Prezidentas Valdas Adamkus ir poetas Justinas Marcinkevičius

Manau, kad Lietuva neteko vieno iš didžiausių XX amžiaus rašytojų, poetų, kurio kūryba neatskiriama nuo tautos lūkesčių, nepriklausomybės vilčių, istorijos, kalbos. Reta dermė, kai aukšto lygio kūryba dera su įsipareigojimais savo visuomenei, bendruomenei. Jis ir sovietmečiu prisidėjo prie to, kad tauta nepamirštų turinti savo istoriją, kalbą, gamtą, galėtų jausti garbės ir orumo vertais žmonėmis. Išskirtinis jo veiklos etapas - Sąjūdis. Nepamirškime, kad jis buvo aktyvus Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, moralinis autoritetas, sakęs svarbiausias kalbas, kuriose pirmą kartą buvo išreiškiama dvasinė programa. Paskutinis jo gyvenimo ir kūrybos laikotarpis buvo minoriškesnis, bet ir jį poetas sugebėjo išnaudoti vaisingai - tvarkė savo kūrinius, atstatinėjo cenzūros išbraukytas vietas, rašė eilėraščius. Iš tiesų paskutinį laikotarpį geriausiai apibūdina „Carmina Minora“ (Just. Marcinkevičiaus knyga, „carmina minora“ - mažosios eilės - red. ). Suma yra įspūdinga - ir herojinė, ir minorinė. Profesorė Viktorija Daujotytė

Brandi lietuvių literatūra buvo sukurta sovietmečiu. Paradoksas, bet tai kilo iš tautos valios. O Justinas Marcinkevičius buvo viena iš šios literatūros aukštumų. Jis derino kūrėjo talentą su tautos valios išreiškimu, todėl jam buvo skirtas ypatingas vaidmuo. Sunku įsivaizduoti sovietmečio literatūrą be jo, o tuo pačiu pervertinti jo reikšmę tautos atgimimui. Jeigu išimtume Just. Marcinkevičių, žiojėtų tokia tuštuma. Mes jo niekaip niekuomet neapeisime, jis buvo literatūros kelrodis. Jo kūryba ypatinga tuo, kad suderino valstietišką kultūrą, gamtos žmogaus pasaulėjautą, kaimo poetizavimą ir vaizdavimą sakralioje šviesoje su europietiškomis humanistinėmis idėjomis, subtiliai ir jautriai rašė apie žmogaus jausmus, todėl labai svarbi ir jo meilės, intymioji lyrika. Kitaip sakant, jis aprėpė liaudies kūrybą ir europietiškąją individualiąją lyriką. Just. Marcinkevičius buvo jungiantis, integruojantis poetas. Nors mes dažnai nepastebime jo lyrikos modernizmo, o iškeliame tautos valios išraišką, tačiau tautiškumo problema neturėtų užgožti menininko. Jis buvo gilaus žmogiškumo poetas. LLiteratūrologas Regimantas Tamošaitis

Aktorius Laimonas Noreika ir poetas Justinas Marcinkevičius.

Justinas Marcinkevičius su žmona Genute.

Nacionalinio diktanto finalas. Išrinktas gražiausias lietuviškas žodis AČIŪ. Justinas Marcinkevičius priduria: “Ačiū, Lietuva”.

Prezidentė D. Grybauskaitė sveikina Poetą aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga.

“Didžio kūrėjo talentas, atsiskleidęs įvairiose meninės ir visuomeninės veiklos sferose, mums ir ateities kartoms bylos apie žmogų - asmenybę, jo meilės, dvasingumo ir kūrybingumo triumfą prieš gyvenimo smulkmenas, apie nuolatinį žmogaus siekį mylėti be kompromisų ir išlygų, jausti ir kurti tik aukščiausiais sąžiningumo kriterijais remiantis, niekuomet neišduoti savo idealų ir meilės Tėvynei išaukštinimo. Justino Marcinkevičiaus žodis, kylantis iš pačių giliausių tautos kultūros gelmių, vienodai artimas ir suprantamas visiems tautos sluoksniams, nes labai tiksliai išreiškia tai, ką mes jaučiame, bet neturime tokio didžio talento išreikšti. Susitapatiname su juo, tarsi tai būtų mūsų pačių pasakyta. Tai patvirtina ir liaudies dainomis virtę poeto tekstai, ir neblėstantis domėjimasis jo kūryba. Justinas Marcinkevičius visiems laikams išliks mums pavyzdžiu žmogaus ir piliečio, kokiu mes siekiame tapti, o jo kūryba ugdys ir taurins mus ir kitas kartas. Reiškiu gilią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams, Lietuvos žmonėms ir visiems jo talento gerbėjams”, - sakoma Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės užuojautoje.

Šiandien skaudi netektis palietė visą Lietuvą. Negandos šešėlis užgulė jau pačią nelaimės dieną, kai baisi žinia, jog Justinas Marcinkevičius miršta, persmelkė širdį ir nebepaleido, nors kai kada dar blykstelėdavo vilties liepsnelė. Šiandien ir ji užgeso", - BNS trečiadienį kalbėjo V. Landsbergis. Jis sakė, kad ši diena dėl netekties yra labai sudėtinga, ir teigė nenorintis dabar plačiau analizuoti poeto vaidmens Lietuvos gyvenime. "Justinas jau kitur. Jis mūsų širdyse, mūsų atmintyje ir tose erdvėse, iš kurių ir toliau rūpinasi Lietuvos likimu. Vytautas Landsbergis

ašara dievo aky Lietuva ką tu veiki nieko tavęs neprašau tik nenutildoma šauk volunge šauk ąžuole akmeniu kelio gale Justinas Marcinkevičius