Jurgio Savickio krybos bruoai Darb atliko Sigita Pernavait

Jurgio Savickio kūrybos bruožai Darbą atliko Sigita Pernavaitė

Savickio kitoniškumą taikliai yra apibūdinęs Kazys Binkis: “Jurgis Savickis, Vakarų kultūros žmogus, atėjo į mūsų “pilkąjį” gyvenimą ir ėmė rodyti, koks jis yra įvairus, koks jisai margas. Pagaliau sulaukėm rašytojo, kurio raštus galės žmonės skaityti be patriotiško ar kitokio pasišventimo, be kurio ligi šiol, kas žino, ar buvo paskaityta bent viena lietuviška knyga. ”

Teigiama, kad rašytojas artimiausias ekspresionizmui, tačiau įžvelgiama ir impresionizmo, ir realizmo, ir absurdo teatro požymių. Kadangi nuomonės skiriasi, Savickį linkstama vadinti tiesiog modernistu.

Savickio kūrybai poveikį darė jo platus vakarietiškas akiratis, miestietiška gyvenimo patirtis ir, žinoma, kinas, teatras, dailė, visuotinė literatūra. Jis žavėjosi Knutu Hamsunu, Edgaru Alanu Po, Oskaru Vaildu, didelį įspūdį paliko Akselio Miuntės “Knyga apie San Mikelę. ”

Savickio išskirtinumas novelėse Gyvenimą vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį; Pasakotojas, išlaikydamas atstumą, kaitaliodamas pozicijas, skeptiškai stebi, kaip jaučiasi veikėjas; Vaizduojamas pasaulis gana žiaurus ir negailestingas; Novelių veikėjai dažniausiai kompleksuoti, pasidavę instinktams, tuščiagarbiai; Pasakotojas jų elgesį šaržuoja, nepraleidžia progos sarkastiškai pasišaipyti;

Novelėse tai, kas tragiška, vaizduojama komiškumo fone, švelnumas paverčiamas šiurkštumu, dvasinė kančia virsta fiziniu skausmu; Jose susipina džiaugsmas ir pagieža, atjauta ir abejingumas, nuoširdumas ir nepakantumas.

J. Savickio kalba moderni Pasakojimas skyla į fragmentus, atsisakoma sklandžių ir nuoseklių pastraipų; Ardomos netgi sintaksinės sakinių konstrukcijos, ritmika, kad dar labiau išryškėtų esminiai akcentai ar išvada; Kūrinių kalba prisodrinta tarptautiniu arba kitų kalbų žodžių, žargonybių; Gausu kultūrinių nuorodų; Būdingi staigūs kontrastai; Bandoma šokiruoti, nevengiama šiurkštumo, komiškumo.