Jonuas Radvila Kdaini r Peldnagi mokyklosdarelio Dobiliukas mokytoja
Jonušas Radvila Kėdainių r. Pelėdnagių mokyklosdarželio „Dobiliukas“ mokytoja metodininkė Laima Ilevičienė
XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iškilo Radvilų giminė. Turtinga ir įtakinga ji buvo ligi XVII a. antrosios pusės, savo vaidmens politiniame ir kultūriniame šalies gyvenime neprarado ir vėliau – ligi pat XVIII a. pabaigos.
Radvilos turėjo dideles žemių valdas, dvarus skaičiavo šimtais. Gausus turtas leido laikyti atskirą kariuomenę, pajėgesnę kartais už viso krašto. Iš giminės iškilo 37 vaivados, 22 ministrai (kancleriai, maršalkos, etmonai, iždininkai), 3 vyskupai, 1 kardinolas, 1 karalienė ir daugybė kitų žemesnių pareigūnų. Nuo 1547 Radvilos segėsi Romos imperijos kunigaikščių titulą. Radvilų giminė kilusi iš bajorų, kurių senoji tėvonija buvusi apie Kernavę.
RADVILŲ GIMINĖS GENEALOGIJA http: //www. šaltiniai. info/files/istorija /ID 00/Radvil%C 5%B 3_gimin%C 4%97 s _genealogija. ID 1800. pdf
Radvilų herbas
Jonušas Radvila kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų tautų respublikos politinis bei karinis veikėjas. Gimė - 1612 m. gruodžio 2 d. Papilio dvare prie Biržų Mirė - 1655 - m. gruodžio 31 d. Tikocino pilyje prie Balstogės, Lenkijoje Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje.
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmono Kristupo Radvilos ir Onos Kiškytės sūnus.
Kristupas Radvila Jaunasis
Jonušas Radvila mokėjo keturias kalbas, rūpinosi kultūriniais krašto reikalais.
Kėdainiai buvo J. Radvilo mylimiausias miestas. Čia jo rūpesčiu 1650 m. įsteigta spaustuvė. J. Radvila rėmė Kėdainių mokyklą. Jo iniciatyva Kėdainių evangelikų reformatų mokykla buvo reorganizuota į gimnaziją.
Jonušas Radvila pasikvietė į miestą spaustuvininką Joachimą Jurgį Rhetą, pedagogą J. A. Komenskį. Jo dvare dirbo matematikas, fortifikatorius ir gydytojas, olandų tapytojas Abraomas van Vesterfeldas, poetai Danielius Naborovskis, Zbignevas Morštinas. 1653 m. J. Radvila Kėdainiams suteikė plačias teises.
J. Radvila buvo Lietuvos (dalinai ir Lenkijos) evangelikų reformatų (kalvinų) globėjas. Jis pasirūpino, kad būtų užbaigti prieš jį pradėti Biržų rezidencijos bei Kėdainių kalvinistų bažnyčios statybos darbai.
Ona Marija Radvilaitė
Kristupas Radvila Mirė nesulaukęs pilnametystės.
Jonušo Radvilos pirmoji žmona Kotryna Potocka
Jonušo Radvilos antroji žmona Marija Lupul
1535 m. Kėdainių savininkas kunigaikštis Jonas Radvila
Nuo 1659 m. Kėdainius pradėjo valdyti Jonušo Radvilos pusbrolis ir žentas, Prūsijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila (1620 -1669 m. ).
XVIII a. pabaigoje Kėdainių miesto savininkas Dominykas Jeronimas Radvila (1786– 1813)
1667 m. Kėdainių dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai (su 534 valstiečių dūmais)
Radvilų dvaro rūmai Kėdainiuose
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia
Evangelikų reformatų bažnyčios interjeras
Sakykla
Varpinė
Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. Dėl unikalios akustikos bažnyčioje vyksta koncertai ir kiti renginiai. Šioje Bažnyčioje meldžiasi ir Kėdainiuose gyvenantys evangelikai reformatai.
Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių Radvilų sarkofagai.
Kunigaikščių Mikalojaus (1610 -1611), Jurgio (1616 -1617), Stepono (1624 -1624) ir Elžbietos (1622 -1626) Radvilų sarkofagai
Kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547 -1603), Jonušo (1612 -1655) Radvilų sarkofagai
Jonušo Radvilos Sarkofagas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje
Paminklas Jonušui Radvilai Kėdainiuose
- Slides: 31