JEZU UFAM TOBIE JZAU PASITIKIU TAVIMI iandien dvasioje

JEZU, UFAM TOBIE JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI

Šiandien dvasioje buvau danguje ir regėjau tas neapsakomas grožybes ir laimę, kuri mūsų laukia po mirties. Mačiau, kaip visi kūriniai nepaliaujamai garbina ir šlovina Dievą; regėjau, kokia didžiulė laimė yra Dieve, kuri išsilieja visai kūrinijai, padarydama ją laimingą, ir grįžta į Šaltinį visa garbė ir šlovė dėl tos laimės, ir įeina į Dievo gelmes.

Labai sunku įsivaizduoti patį nudėmės ydingumą. Mes turėtumėm prisiminti, įžeidimo dydį dažnai lemia nuskriaustosios pusės svarba, jos socialinė padėtis, jos savybės. Tačiau nuodėme žmogus įžeidžia Dievą, kūrinys išsižada savo Kūrėjo.

Angelo nuvesta šiandien buvau į pragaro gelmes. Tai didžiulės bausmės vieta, koks baisingai didelis yra jo plotas. Kančių rūšys, kokias regėjau: 1. Dievo praradimas; 2. nuolatiniai sąžinės priekaištai; 3. šis likimas jau niekada nepasikeis; 4. ugnis, kuri persmelks sielą, bet jos nesunaikins; 5. nuolatinė tamsa, baisi dusinanti smarvė; 6. nuolatinė šėtonų draugija; 7. baisi neviltis, piktžodžiavimai, keiksmai, šventvagystės.

Išvydau Angelą Sargą, kuris man liepė įeiti į Skaistyklą. Vieną akimirką atsidūriau ūkanotoje vietoje, pilnoje ugnies, o joje visa daugybė kenčiančių sielų. Tos sielos labai karštai meldžiasi, tačiau neturi iš to jokios naudos, tik mes galime joms padėti. Didžiausia jų kančia yra Dievo ilgesys.

Dangus laimės Šaltinis yra nekintantis iš esmės, bet visada naujas, spinduliuojantis visos kūrinijos laime. Šv. Paulius pasakė: «Nei akis regėjo, nei ausis girdėjo, nei žmogaus širdis patyrė tai, ką Dievas parengė tiems, kurie Jį myli» .

1935 m. GAILESTINGOJO JĖZAUS PAVEIKSLAS BUVO IŠKELTAS AUŠROS VARTŲ GAILESTINGUMO MOTINOS KOPLYČIOJE

DIEVO GAILESTINGUMO ŠVENTOVĖ VILNIUS, Dominikonų g. 12

ŠIOJE KATEDROJE FAUSTINA GAVO PAŠAUKIMĄ

2000 -04 -30 ROMOJE JONAS PAULIUS II FAUSTINĄ PASKELBĖ ŠVENTĄJA

TROKŠTU, KAD ŠIS PAVEIKSLAS BŪTŲ VIEŠAI GERBIAMAS

PAŽADU, KAD ŽMOGUS, KURIS GERBIA ŠĮ PAVEIKSLĄ, NEŽUS.

APGINSIU MIESTUS IR NAMUS, KURIUOSE BUS GERBIAMAS MANO PAVEIKSLAS

Viešpatie, būk mums gailestingas ir išmokink būti gailestingais: prašome, kad mūsų akys būtų gailestingos, kad niekada neteistume žmogaus pagal išorę, bet įžvelgtume tai, kas artimo sieloje yra gražu, ir skubėtume jiems į pagalbą.

Padėk mums, kad mūsų klausa būtų gailestinga, kad pasilenktume prie artimo poreikių, kad mūsų ausys nebūtų abejingos artimo kančioms ir aimanoms.

Padėk mums, Viešpatie, kad mūsų liežuvis būtų gailestingas, kad niekada neigiamai nekalbėtume apie artimus, bet kiekvienam turėtume paguodos ir atleidimo žodį.

Padėk, mums, Viešpatie, kad mūsų rankos būtų gailestingos ir pilnos gerų darbų, kad mokėtume daryti artimui vien gera, o patys nedrebėtume ir prisiimtume sunkesnius, labiau varginančius darbus.

Padėk mums , Viešpatie, kad mūsų kojos būtų gailestingos, kad visuomet skubėtų jos į pagalbą artimui, nugalėdamos savo nuovargį ir išsekimą.

Tebūna mano poilsis paslaugumas artimui.

Padėk mums, Viešpatie, kad mūsų širdis būtų gailestinga, kad būtų ji jautri artimo kančioms.

Niekam neužversime širdies. Nuoširdžiai bendrausime net su tais, apie kuriuos žinome, jog jie gali naudotis mūsų gerumu. Jėgų ir ryžto semsimės iš Tavo Gailestingos širdies.