Jei igonas tai btinai nusikaltlis Tyrimo tikslas Nuo

Jei čigonas, tai būtinai nusikaltėlis?

Tyrimo tikslas Nuo seniausių laikų visuomenėje egzistuoja stereotipas: čigonas – nusikaltėlis. Taigi šiuo tyrimu bandome išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į juos bei apžvelgti jų nusikalstamumo priežastis.

n n n n Čigonai (populiarus savivardis – romai) – tautinė mažuma, kitaip vadinama klajoklių tauta, gyvenanti Europoje, Vakarų Azijoje, Amerikoje ir Australijoje. Jų tėvynė yra šiaurės vakarų Indija, iš kurios jie iškeliavo maždaug prieš 1000 metų. Romai, senovėje emigravę iš Indijos, viduramžiais pasirodė Europoje. Nuo savo netikėto pasirodymo Europoje prieš devynis šimtmečius čigonai atsisakė paklusti sėslaus ir nusistovėjusio gyvenimo normoms. Manoma, kad pasaulyje čigonų yra apie 8– 10 mln. Lietuvoje gyvena apie 3000 čigonų, kartais lankosi čigonai iš kitų valstybių. Didžiausias nuolat Lietuvoje gyvenančių čigonų taboras yra prie Vilniaus.

Tyrimo metu naudoti metodai Ø Apklausa: anketavimas Interviu q Dokumentų analizė q Ø

Anketavimas 3. Anketos buvo pateikiamos: internetiniame puslapyje www. anketa. lt ; gatvėje; pažįstamiems ir aplinkiniams. n Apklausti 247 respondentai. n 1. 2.

n n n n n n 1. Jūsų lytis: Vyras Moteris 2. Amžiaus grupė: 18 – 30 m. 31 – 43 m. 44 – 56 m. 57 – 69 m. 70 m. ir daugiau 3. Išsilavinimas: Pradinis (4 klasių) Pagrindinis (10 klasių) Vidurinis (12 klasių) Specialusis vidurinis Aukštesnysis (technikumas) Nebaigtas aukštasis Aukštasis 4. Žodis „čigonas“ Jums kelia: Geras emocijas Blogas emocijas Nei taip, nei taip (esu neutralus) n n n n n 5. Ar dažnai pastebite romus? Dažnai Retai Niekada 6. Ar įtariai žiūrite į šalia jūsų esantį romą? Taip Ne Taip pat, kaip į eilinį asmenį 7. Ar norėtumėte, jog Jūsų atžala mokytųsi vienoje klasėje su šios tautybės vaiku? Taip Ne Neturi reikšmės 8. Ar esate nukentėjęs nuo romų tautybės asmens? Taip Ne 9. Jei į 8 klausimą atsakėte „taip“, kokio pobūdžio žala Jums buvo padaryta? (pvz. : turtinė, moralinė, fizinė ir pan. ) (įrašykite savo variantą)

n n n n n 10. Ar esate pranešę apie Jums romų padarytą nusikaltimą teisėsaugos n institucijoms? n Taip n Ne Jei Jūsų atsakymas „ne“, tai kodėl n nusprendėte nepranešti? 11. Jūsų nuomone, kokio pobūdžio nusikaltimus daro romai? Sukčiauja Vagiliauja Platina narkotikus Kita: 12. Ar Jūs pagelbėtumėte romui, jei jį ištiktų nelaimė? Taip Ne Nežinau 13. Jei buvote patekęs į situaciją, minėtą 12 klausime, kokia buvo Jūsų reakcija? Padėjau Nepadėjau Nekreipiau dėmesio n n n n n 14. Ar Jums yra kada pagelbėjęs romas, kai jus ištiko nelaimė? Taip Ne Nebuvo tokios situacijos, kad turėtų galimybę padėti 15. Ar manote, jog mūsų visuomenėje romai yra diskriminuojami? Taip Ne Neturiu nuomonės 16. Kodėl į romus žiūrima nepalankiai? (pvz. Valdžios institucijų kaltė, visuomenės kaltė, patys romai dėl to kalti ir pan. ) (įrašykite savo nuomonę). . . . . . 17. Kaip manote, dėl kokių priežasčių romai yra diskriminuojami? (pvz. : dėl jų gebėjimo apkerėti, dėl daromų nusikalstamų veikų, dėl kultūros, dėl aprangos ir pan. ) (įrašykite savo nuomonę). . . . . .

Apklausti 247 respondentai Anketavimo duomenys

Apklausti 247 respondentai Pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Apklausti 247 respondentai Pasiskirstymas pagal amžių

I Hipotezė Dabartinės Lietuvos visuomenės požiūris į romus yra labiau neigiamas, nei teigiamas.

Apklausti 247 respondentai Pateikiame apklausos duomenis:

Apklausti 247 respondentai Kokio pobūdžio žala Jums buvo padaryta? (atsakymų skaičius) Turtinė 25 Moralinė 14 Fizinė 4 Apgaulė 1 Psichologinis spaudimas 1

Ribinė atrankos paklaida Iš viso yra 247 apklausti asmenys. 17 % iš jų yra nukentėję nuo romų tautybės asmenų. Ribinės atrankos paklaidos formulė: m-2√(m(100%-m)/n)<M>m+2√(m(100%-m)/n) 17 -2 √(17 (100 -17)/247)<M>17+2√(17(100%-17)/247) 17 -4, 78<M>17+4, 78 Gauname, kad ribinė atrankos paklaida yra 4, 78

Skaičiavimų lentelė Apklausti asmenys 247 Nukentėjusiųjų nuo romų tautybės asmenų procentas 17% Ribinė atrankos paklaida (%) 4, 78 % Ribinė atrankos paklaida, + -, 11. 8 Ribinė atrankos paklaida, t. y. intervalas 30, 2 - 53, 8

Apklausti 247 respondentai

Respondentams taip pat buvo užduotas klausimas, dėl ko jų nuomone, jie žiūri į romą nepalankiai? Vienas iš dominuojančių atsakymų buvo dėl jų nusikalstamų veikų.

Apklausti 247 respondentai Kodėl nepalankiai vertinate romus?

Skaičiavimų lentelė Nepakantumo romams priežastys Respondentų skaičiaus procentais Ribinė atrankos paklaida (%) Ribinė atrankos paklaida, + -, Ribinė atrankos paklaida, t. y. intervalas Dėl daromų nusikalstamų veikų (158) 64% 6, 1 15, 1 142, 9 – 173, 1 Dėl jų gyvenimo būdo (32) 13% 4, 28 10, 5 21, 5 – 42, 5 Jie kitokie nei mes (25) 10% 3, 81 9, 4 15, 6 – 34, 4 Papročiai (20) 8% 3, 45 8. 5 11, 5 – 28, 5 Išvaizda (12) 5% 2, 77 6, 8 5, 2 – 18, 8 (247 respondentai)

Iš 247 apklaustųjų, 42 asmenys atsakė, jog yra nukentėję nuo romų, tačiau iš jų tik nedidelė dalis (7 proc. ) pranešė apie padarytą nusikaltimą teisėsaugos institucijoms.

Apklausti 247 respondentai Į klausimą, kodėl nesikreipė į teisėsaugos institucijas, dauguma respondentų atsakė, jog tai lėmė romų padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas.

V. Jonikovos straipsnyje “Čigonai Lietuvoje” (www. sociumas. lt) rašoma: n 1994 -1999 m. Lietuvos periodikos publikacijų čigonų tematika analizė atskleidė, kad daug dėmesio skiriama čigonų nusikalstamumui, ypač jų tarpe paplitusiam narkotikų verslui (šia tema aptikta 41 % publikacijų). Lietuvos periodikos publikacijos čigonų tematika

Elektroninis žurnalas „Sociumas“ šia tema apklausė interneto vartotojus, kurie, kaip rodo tyrimai, dažniausiai yra gana jauni ir išsilavinę žmonės taigi ta gyventojų grupė, kuri turėtų atstovauti pažangioms visuomenės idėjoms

Išvada Iškelta hipotezė pasitvirtino: Lietuvos visuomenė nepalankiai žiūri į romus, tokį neigiamą požiūrį ypač lemia šios tautinės mažumos daromi nusikaltimai.

II Hipotezė Romų ir lietuvių kultūriniai skirtumai lemia visuomeninius konfliktus ir romų nusikalstamumą.

Romų kultūros ypatybės n Uždarumas: - sava visuomeninė struktūra “savi vadai – baronai, sava “policija ir teismai”, laikomasi savų taisyklių. - stiprūs šeimos ryšiai hierarchija, patriarchatas - bendruomeninis gyvenimas “Čigonas be savo šeimos, tautiečių yra niekas. ”

Romų kultūros ypatybės n - Savitas gyvenimo būdas klajokliškumas Nors dauguma romų šiais laikais gyvena sėsliai, tačiau tautinis mentalitetas išlikęs - nededa pastangų susikurti patogią buitį, susirasti darbą, laikytis visuotinai priimtinų normų ir siekia išlaikyti savo tautinį identitetą. papročiai ankstyvos santuokos ir tai lemia žemą išsilavinimą, iš to seka, jog dauguma (38 proc. ) romų nemoka lietuvių kalbos, taip tampa sunkiau susirasti darbą, t. y. legaliai siekti tikslų. -

Romų kultūros ypatybės n - - Asmeninės “įgimtos” čigoniškos savybės: antgamtiniai sugebėjimai Būrimo menas dažnai panaudojamas darant nusikaltimus, išviliojant iš patiklių žmonių turtus, taip pat, tai skatina visuomenę į romus žvelgti, kaip į “kitokius” žmones, didina visuomeninę atskirtį. psichologiniai sugebėjimai sugeba greitai perprasti žmones, pastebėti reikalingą informaciją, deja, tai dažnai panaudoja savanaudiškiems tikslams.

Vienas žymiausių kriminalistų Hansas Grosas 1908 m. savo knygoje (Руководство для судебных следователей как система криминалистики) čigonus apibūdina taip: Jie nė kiek nėra protiškai atsilikę nuo kitų žmonių, tiesiog kultūringas žmogus savo protines jėgas panaudoja siekdamas aukštų žmonijos idealų, o čigonai tik ir mąsto, kaip gauti naudos iš kito žmogaus triūso. Svarbiausias jų noras - gyventi laisvai, nevaržomai, daryti, ką nori; jiems valdžios nereikia ir nemėgsta paklusti kitų valdžiai. Be to, jie išvystę ypatingą sugebėjimą tarsi gyvūnas orientuotis bet kur; viską pastebėti (ypač šios savybės padeda jiems padaryti nusikalstamas veikas pvz. : vagystę).

Interviu su romų šeima n n Griežtai atskyrė save nuo taboro čigonų, nusikalstamumą priskyrė taboro gyventojams; Gyvenamoji aplinka praktiškai nesiskiria nuo vietinių gyventojų; Dauguma dirba įprastus darbus, tačiau susiduria ir su diskriminacija; Jaučiasi visiškai integravęsi į visuomenę.

Išvados II n Hipotezė pasitvirtino: vienas didžiausių romų nusikalstamumą lemiančių veiksnių yra romų ir lietuvių kultūrų skirtumai. Integravęsi į mūsų visuomenę, romai pripažįsta tas pačias vertybes bei priemones tiems tikslams pasiekti, kaip ir didžioji visuomenės dalis.

Apibendrinimas n n Atliktas tyrimas parodė, jog dažniausiai visuomenė neigiamai žiūri į romus. Viena svarbiausių to priežasčių – jų nusikalstamumas. Romų tautinis mentalitetas (savos taisyklės), tradicinis gyvenimo būdas ir nuolatinio užsiėmimo neturėjimas prieštarauja kiekvienos organizuotos visuomenės dėsniams ir taip kelia priešiškumą tarp romų ir “įprastinės” visuomenės.

Pasiūlymai n n Didinti romų integraciją į visuomenę: * skatinant romus siekti mokslo, suteikiant jiems specialias stipendijas už gerą lankomumą bei mokymąsi; * suteikiant lengvatinėmis sąlygomis socialinį būstą romų šeimoms ir taip išskaidant taboro gyventojus į mažesnes grupes, kas apsunkintų vertimąsi nusikalstama veikla (ypač narkotikų platinimu). Likusios visuomenės švietimas: * supažindinimas su romų kultūra, papročiais, bandant pakeisti neigiamą stereotipinį požiūrį į šią tautą; * pusiausvyros palaikymas žiniasklaidoje kalbant apie pozityvias ir negatyvias romų kultūros savybes.

Tyrimą parengė n n n n Rimgailė Baliūnaitė Indrė Gaubaitė Sandra Jurgutytė Rūta Liekytė Vilma Maluškaitė Lina Riepšaitė Agnė Trapšytė Mantas Vaitkūnas

Literatūros sąrašas: 1. 2. 3. 4. 5. 1. 2. A. Kiškio paskaitų medžiaga: http: //www 3. mruni. lt/~akiskis/paskaitos/kriminologijospaskaitos. html Hansas Grosas „Руководство для судебных следователей как система криминалистики“, Лекс. Эст, Москва 2002. Kriminologija. Ats. red. J. Bluvšteinas, 1994 m. , 132 -137 psl. “Čigonai”. http: //lt. wikipedia. org/wiki/%C 4%8 Cigonai (2008 10 24) V. Jonikova. „Čigonai Lietuvoje“. www. sociumas. lt (2008 11 24) N. Medutytė. „Čigoniškas gyvenimas iš pirmų lūpų. . . “ Čigoniškas gyvenimas iš pirmų lūpų. . . , publikacija žurnale „Nuo. . . iki…“, 2008 rugsėjo mėn. numeris Babachinaitė G. , Čepas A. , Dapšys A. ir kt. Nusikalstamumas ir jo prognozės Lietuvoje (kriminologinis vertinimas). – TI, LTA, Vilnius, 2000.