Integruotos logopedins pratybos ir pasaulio painimo pamoka 4

Integruotos logopedinės pratybos ir pasaulio pažinimo pamoka 4 klasėje netradicinėje aplinkoje Anykščių r. Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija Raimonda Kirvėlienė, Rita Palskienė 2020 -09 -21

Tema: Kas ropoja aštuoniomis kojomis? Uždavinys: dirbdami grupėse, naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, įtvirtins gamtos pažinimo, skaitymo ir rašymo įgūdžius, atsakys į pateiktus 4 -6 klausimus apie voragyvius.

Susipažinkite

Vorai ir erkės • Vorai ir erkės priklauso nariuotakojų tipui, voragyvių klasei.

Kas sudaro voragyvį? Voragyvių kūnas sudarytas kes ir šienpjovius, kurių kūnas yra vientisas). • Priekinė dalis vadinama galvakrūtinė (Cephalothorax, arba Prosoma ), kuri sudaryta iš susiliejusių galvos ir krūtinės segmentų. Prie galvakrūtinės prisitvirtinusios visos galūnės: 4 kojų poros, 1 pedipalpų pora, 1 chelicerų pora bei išsidėsčiusios akys. Akių skaičius nevienodas: nuo nulio (kai kurių erkių rūšių) iki 12 (kai kurių skorpionų rūšių. Tačiau vorų regėjimas nėra gerai išvystytas. Dauguma voragyvių ant galūnių turi specialius jutiminius plaukelius (setae), kuriais jaučia grobį. • Pilvelis (Abdomen, arba Opisthosoma) skorpionų aiškiai nariuotas, šienpjovių – nežymiai nariuotas, o vorų ir erkių iš viso nenariuotas.

GALVAKRŪTINĘ SUDARO SUAUGĘ GALVOS IR KRŪTINĖS SEGMENTAI. IŠ VIRŠAUS JĄ DENGIA CHITININIS NUGAROS SKYDAS, VAD. KARAPAKSU, KURIO UŽPAKALINIAME KRAŠTE YRA NEDIDELĖ MEDIALINĖ DUOBUTĖ (FOVEA MEDIA), NUO JOS NUSITĘSIA NEGILIOS VAGUTĖS. PIRMA ŠIŲ VAGUČIŲ PORA ATSKIRIA GALVĄ NUO KRŪTINĖS. GALVOS DALYJE YRA AKYS IR CHELICEROS. priekinėje galvos dalyje tarp akių ir chelicerų yra skydelis (clypeus), kuris daugumos vorų vertikalus, kai kurių rūšių - horizantalus. skydelis atskiria akis nuo chelicerų.

Vorai nuo vabzdžių skiriasi keliais požymiais • Jie turi aštuonias kojas vietoj šešių. • Jie turi du kūno segmentus vietoj trijų. • Jie turi aštuonias paprastas akis vietoj dviejų sudėtinių. • Jie neturi antenų. • Jie niekada neturi sparnų. • Jie niekada nėra žolėdžiai.

Voragyvių klasei priklauso 4 Europoje paplitusios šeimos: pseudoskorpionai (Pseudoscorpiones), erkės (Acari), šienpjoviai (Opiliones) ir vorai (Araneae)

Gaudomasis tinklas

Siūlus išskiria voratinklinės liaukos, esančios pilvelio gale

Apvaisinta patelė po kelių savaičių pina specialų kokoną į kurį padeda nuo kelių šimtų kiaušinėlių

VORIUKAI PASILIPĘ AUKŠČIAU PRADEDA LEISTI VORATINKLINĮ SIŪLĄ Kurį pagauna vėjo srovė, trūkteli aukštyn ir kartu su voriuku nuneša tolyn

Jaunikliai kurį laiką būna su motina, neriasi, auga kol pagaliau ryžtasi savarankiškam gyvenimui

Atėjus , , Bobų vasarai” iš kokonų pabyra jauni voriukai, ruošdamiesi savo pirmai ir vieninteliam skrydžiui

Vorai labai ėdrūs ir plėšrūs, tačiau esant reikalui gali ilgokai badauti

Sugautą vabzdį apvyniojąs voratinklio gijomis plėšrūnas laukia, kol ištirps aukos vidaus audiniai Įkliuvusiai aukai voras prakanda kūno dangą, suleisdamas tam tikrą kiekį nuodų ir virškinamųjų sulčių.

Voras susiurbia apvirškintą vabzdžio kūną, palikdamas tuščią chitininę dangą

Vorams būdingas išorinis virškinimas

Atėjus poravimosi metui patinai nebemezga gaudomojo voratinklio, o tikrina svetimus, ieškodami patelių

Orams atšalus voras nusipina specialų maišelį, kuriama žiemoja

iki šiol žinoma apie 400 rūšių vorų

Ką sužinojai apie. . • kūno sandara. . • kiek turi kojų. . . . • kur gyvena. . • kuo pavojingos žmogui. . .

• Pamokos medžiaga paruošta naudojantis https: //www. google. com/search? source=univ&tbm=isch& q=voragyviai+4+klase+peliukai&sa=X&ved=2 ah. UKEwi. P sob. Ch 4 rs. Ah. Wilos. KHe. HSA_UQj. Jk. Eeg. QICh. AB&biw=15 36&bih=706#imgrc=Xc. ODVpnnp 7 jhy. M