Integruota biologijos ir geografijos viktorina skirta pasaulinms ems

Integruota biologijos ir geografijos viktorina, skirta pasaulinėms Žemės ir Vandens dienoms paminėti

1. Kada Jungtinės Tautos oficialiai įteisino kovo 20 -ąją kaip pasaulinę Žemės dieną? A 1969 m. B 1971 m. C 1983 m. D 1992 m.

ATSAKYMAS B • 1971 m. Jungtinės Tautos oficialiai įteisino kovo 20 -ąją kaip Pasaulinę Žemės dieną. Žemės dienai buvo pasirinktas - pavasario lygiadienio laikas.

2. Kada Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba oficialiai įteisino Žemės dieną Lietuvoje? A 1992 m. B 1995 m. C 2000 m. D 2005 m.

ATSAKYMAS A • Lietuva nuo 1992 m. kovo 20 d. oficialiai mini žemės dieną. • Lietuvoje organizuojamos šventės, eisenos, žmonės sveikina sugrįžtantį pavasarį.

3. Ką tiria ekologijos mokslas? A Iškastines organizmų liekanas, jų suakmenėjusius atspaudus. B Organizmų tarpusavio santykius, jų ryšius su negyvąja aplinka. C Organizmų vystymąsi ir kilmę. D Gyvųjų organizmų sandarą.

ATSAKYMAS B • Ekologija yra mokslas , tiriantis gyvųjų organizmų tarpusavio sąveiką ir jų santykius su gyvenamąja aplinka. • Ekologijos idėjos pagrindą sudaro visuotinumo principas, nusakantis gyvojo ir negyvojo pasaulio tarpusavio ryšius.

4. Kas yra švaraus oro indikatoriai? A Kerpės B Dumbliai C Samanos D Sliekai

ATSAKYMAS A • KERPĖS – švaraus oro indikatoriai - turtingos angliavandenių, todėl bado metu, kai kuriose šalyse valgomos. Kinijoje plačiau naudojamos liaudies medicinoje, kai kurios rūšys – vaistų gamyboje ir parfumerijos pramonėje. Lietuvoje vaistams naudojama islandinė kerpena. Šiaurėje kerpės – pagrindinis šiaurės elnių maistas.

5. Kas labiausiai teršia orą Lietuvoje? A Šiluminės elektrinės B Transportas C Pramonės įmonės D Atominė elektrinė

ATSAKYMAS B • Labiausiai atmosferą teršia kelių transportas. • Transporto priemonių išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – pagrindinė kliūtis Europos Sąjungai siekti Kioto protokolo numatytų tikslų dėl klimato pokyčių. • Dėl transporto keliamos taršos kenčia žmonių sveikata.

6. Anglys, nafta ir gamtinės dujos yra iškastinis kuras. Kas vyksta deginant daugiau iškastinio kuro? A Sutrikdomas pingvinų perėjimo kolonijos Antarktidoje gyvenimas B Daugybė organizmų netenka savo gyvenamosios vietos C Pietų Amerikos juodiesiems kaimanams gresia išnykimas D Žemėje gausėja anglies dioksido, šiltėja klimatas, tirpsta ledynai

ATSAKYMAS D • Deginant kurą išsiskyrusios dujos neleidžia išsisklaidyti ties žemės paviršiumi esančiai šilumai ir sukelia šiltnamio efektą. • Klimato atšilimo padariniai: pasikeistų vėjas, nusektų didžiausios upės, padaugėtų miško gaisrų, miškai virstų pelkėmis, pakrantėse pasidarytų liūtys, žemumose sausros, ligos, jūros lygis kas 10 metų pakiltų kas 6 cm. Per globalinį atšilimą gali pranykti kai kurios šalys – Senegalas, Maldyvų salos.

7. Kuris teiginys apie drėgnųjų atogrąžų miškų naikinimą yra teisingas? A Naikinant atogrąžų miškus, mažėja biologinė įvairovė B Sutrikdoma deguonies ir anglies dioksido apytaka gamtoje C Sumažėję miškų plotai sugeria mažiau anglies dioksido D Visi teiginiai teisingi

ATSAKYMAS D • Miškų naikinimas spartina ne tik klimato kaitą, bet ir ekosistemų nykimą, dykumėjimą ir kitas gamtos katastrofas.

8. Kuris iš šių ženklų yra atliekų perdirbimo simbolis? A C B

ATSAKYMAS A • Daugelis elementų, naudojamų jūsų namuose kasdien, gali būti perdirbti. • Perdirbimo nauda - išsaugoti švaresnę aplinką, saugiai utilizuoti pavojingas medžiagas, tausoti išteklius.

9. Koks yra ekologiškiausias popieriaus atliekų (makulatūros) tvarkymo būdas? A Sudeginant ir gaunant šilumą B Deginant kartu su sodo atliekomis C Surenkant ir vėl perdirbant į popierių D Kompostuojant ir gaunant trąšą

ATSAKYMAS C • Antrinis popierius yra žymiai pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį, mažina atliekų kiekį. Antrinio popieriaus gamyboje nenaudojami jokie chemikalai, nereikia kirsti miško. • Gaminant popierių iš makulatūros, kiekvienai jo tonai išsaugoma vidutiniškai 17 medžių, 4 MW energijos, 27000 litrų vandens. • Lietuvoje pakartotinai panaudojama tik 24 % popieriaus. • Tonai popieriaus pagaminti reikia 17 medžių

10. Kas teršia Baltijos jūrą? A Iš tanklaivių išsiliejusi nafta, mazutas B Jūros dugne laidojami nuodingų cheminių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų konteineriai C Iš upių į jūrą patenkantys teršalai D Visi nurodyti veiksniai

ATSAKYMAS D • Baltijos jūroje tanklaiviai perveža naftą. Tam tikra dalis naftos patenka ir į Baltijos jūrą. • Dalis naftos produktų į Baltijos jūrą patenka kartu su nuotėkio vandeniu, nes daug naftos produktų likučių išpilama į Nemuną ir kitas upes. • Su upių vandenimis į Baltiją kasmet patenka 10 -15 tūkst. t naftos angliavandenilių. • Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje. • Dėl žmogaus veiklos Baltijos jūroje padidėjo biogeninių medžiagų (azoto ir fosforo junginiai), sunkiųjų metalų ir angliavandenilių, radioaktyvių medžiagų.

11. Kuris iš pateiktų objektų neteršia gamtos? A Automobilis B Fabrikas C Vėjo jėgainė D Šiluminė elektrinė

ATSAKYMAS C • Vėjas yra labai svarbus atsinaujinantis energijos šaltinis. • Dabar vėjo energija naudojama elektrai gaminti. • Vėjo jėgainės neteršia aplinkos, bet jos yra didelės ir triukšmingos. Kad būtų gaunamas didesnis energijos kiekis, reikia didžiulių žemės plotų.

12. Kuris iš patarimų nepadėtų namie sutaupyti energijos? A Išjunk šviesą, kai jos nereikia B Visada užkaisk pilną virdulį vandens C Nepalik krautis mobiliojo telefono, kai jis jau pilnai pakrautas D Nepalik televizoriaus, kompiuterio ar garso aparatūros įjungtų į elektros tinklą

ATSAKYMAS B • Kai ruoši karštą gėrimą, užkaisk tiek vandens, kiek tau reikės. • Jeigu jūsų vandens čiaupas praleidžia 1 lašą per sekundę, jūs netenkate 25 litrų vandens per dieną arba 9000 litrų vandens per metus!

13. Kurią dieną minima pasaulinė vandens diena? A Kovo 20 B Kovo 22 C Balandžio 18 D Balandžio 20

ATSAKYMAS B • Kovo 22 d. Jungtinių Tautų įteisinta 1992 m. ir skirta vertingiausio Žemėje išteklio – vandens – sąmoningumo didinimui. • Vanduo žmogui yra būtinas. • Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad žmogui kasdien reikia išgerti 2– 3 litrus vandens.

14. Kokią dalį Žemės paviršiaus dengia vanduo? A 35 % B 55 % C 71 % D 85 %

ATSAKYMAS C • 71% Žemės paviršiaus dengia vanduo: vandenynai, jūros, ežerai ir upės.

15. Kuris teiginys teisingas? A Didžiausią dalį Žemės vandens sudaro sūrus vandenynų ir jūrų vanduo B Žmonės geria tik gėlą vandenį, kurio Žemėje nedaug C Apie 75 % gėlo vandens susikaupę ledynuose ir sniegynuose D Visi teiginiai teisingi

ATSAKYMAS D • Sūrus vandenyno ir jūros vanduo, sudaro 97 % žemės paviršių dengiančio vandens. • Žmonės savo reikmėms naudoja tik gėlą vandenį, kurio žemėje yra 2 %. • Jūrų ir vandenynų vanduo žmonijai vartoti netinka. • 75 % viso gėlo vandens yra susikaupę ledynuose.

16. Koks yra vidutinis pasaulio vandenyno druskingumas? A 10 ‰ B 25 ‰ C 35 ‰ D 55 ‰

ATSAKYMAS C • Vidutinis vandenynų druskingumas – 35 g/l, tai reiškia, kad 1 litre vandenynų vandens esti 35 gramai įvairių druskų. • Sūriausio pasaulio vandens telkinio, Negyvosios jūros, druskingumas – 320 g/l.

17. Kaip vadinama vieta, kur požeminis vanduo ištrykšta į žemės paviršių? A Šaltinis B Upė C Šulinys D Ežeras

ATSAKYMAS A • Šaltinis, versmė – vieta, kur požeminis vanduo savaime prasimuša į žemės paviršių po vandeniu ar sausumoje. Dažnai naudojamas kaip geriamasis vanduo.

18. Kaip vadinamas procesas, kurio metu vandens garai virsta skysto vandens lašeliais? A Lydymasis B Garavimas C Kondensacija D Kietėjimas

ATSAKYMAS C • Kondensacija – dujų ar garų virtimas skysčiu arba kietuoju kūnu.

19. Kas gausiai maitina pavasarį patvinstančias upes? A Lietaus vanduo B Ledynai C Sniego tirpsmas D Požeminiai vandenys

ATSAKYMAS C • Šaltesnio klimato regionuose sniego tirpsmas pavasarį sustiprina upių bei upelių sroves, taip pat dažnai sukeliami potvyniai, staigus sniego tirpimas gali būti nuošliaužų ir purvo srautų priežastis.

20. Kurios upės baseinas užima didžiausią Lietuvos teritorijos dalį? A Neries B Nemuno C Ventos D Merkio

ATSAKYMAS B • Visas Nemuno baseino plotas apima 97 928 km², iš kurių 46 700 km² yra Lietuvos teritorijoje. • Lietuvoje Nemuno baseinui priklauso apie 20 tūkst. upių ir upelių. Lietuvoje visi didesni intakai (išskyrus Šešupę) įteka tik iš dešinės. Nemunas iš viso turi apie 180 intakų.

21. Kur įteka Nemunas? A Į Kauno marias B Į Kuršių marias C Į Aistmares D Į Šiaurės jūrą

ATSAKYMAS B • 48 km nuo žiočių prasideda Nemuno delta - upė išsišakoja į Rusnę (pagrindinė vaga) ir Giliją (atsišakoja link Rusijos). Ties Rusnės miesteliu upė skaidosi į Atmatą ir Skirvytę taip sudarydama Rusnės salą. Toliau šios atšakos dar skaidosi į smulkesnes protakas ir suteka į Kuršių marias.

22. Kas sukelia jūrų potvynius ir atoslūgius? A Vėjas B Saulės ir Mėnulio trauka C Žemės drebėjimai D Vandenynų srovės

ATSAKYMAS B • Potvynis – periodinis vandens pakilimas gamtoje. Periodinis vandens lygio kritimas – atoslūgis. • Reguliarius jūrų potvynius ir atoslūgius sukelia Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgos. • Kadangi Mėnulis apskrieja Žemę per 24 val. 50 min, per tą laiką Žemėje įvyksta du potvyniai ir du atoslūgiai.

Dėkojame už dalyvavimą Ir žinok, kad. . . .

Tu gali keisti Pasaulį Darnus vystymasis – mokykla ir Tu

Darnusis vystymasis • 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje buvo priimta Darbotvarkė 21 – subalansuotos plėtros strategija, užtikrinanti darnią ekonomikos, visuomenės bei asmenybės raidą. • Siekiant subalansuotosios plėtros, dėmesys sutelkiamas į žmogų, garantuojant teisę į sveikatą ir visavertį gyvenimą harmonijoje su aplinka.

Darnusis vystymasis • Daug dėmesio žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei skiria darnaus vystymosi programa. • Mokykla – terpė, kurioje turi būti ugdomi sveiki piliečiai ir sveikos, švarios, saugios aplinkos puoselėtojai.

Darnusis vystymasis • Projektas „Mokyklos darbotvarkė 21“ skatina sveikos gyvensenos ir sveikos aplinkos kūrimą: aplinkos gerinimą, sveikatos stiprinimą, sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholizmo ir narkomanijos) prevenciją, psichinės sveikatos stiprinimą (depresijų ir stresų įveikimą).

Darnusis vystymasis • Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas gina gyventojų teises į sveiką ir saugią aplinką, skatina organizuoti ekologinį švietimą ir mokymą. • Elgsenos veiksniai ir socialinė aplinka gali įtakoti gyvenimo trukmę, sukelti socialines ir ekonomines problemas.

Darnusis vystymasis • Dabar ypač didėja visuomenės dėmesys aplinkos veiksniams, turintiems įtakos sveikatai. • Europos Bendrijos šeštoje aplinkos veiksnių programoje apibūdintos aplinkos ir sveikatos sąvokos, pabrėžiama, kad tiriant aplinkos ir sveikatos sąsajas, pirmenybę reikia teikti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Darnusis vystymasis • Viena iš Europos Sąjungos aktualiausių temų – aplinkos lemiamos ligos. Aplinka - žmogaus gyvenimo (darbo, buities, poilsio, mitybos) sąlygos. Dirbtiniai aplinkos faktoriai susidaro dėl žmogaus ūkinės veiklos – oro, vandens, dirvos teršimo, triukšmo, vibracijos. Šios ligos trumpina gyvenimo trukmę, sukelia socialines ir ekonomines problemas.

Darnusis vystymasis • Ekologinė asmenybės vystymosi teorija teigia, jog žmogaus asmenybės vystymasis ir formavimasis priklauso nuo jį supančios aplinkos. • Socialinė makroaplinka – visuomenė. • Mikroaplinka – šeima, mokykla.

Darnusis vystymasis • Žmogaus ekologijos tikslas – tirti ir gerinti žmogaus apsaugą nuo neigiamų socialinių, materialinių bei dvasinių poreikių. • Psichiškai ir fiziškai sveikas žmogus, turintis tinkamą kultūrinį išsilavinimą, gali būti harmoninga gamtos ir visuomenės dalis. Labai svarbu, kad žmogus būtų jį puoselėjančioje, o ne žalojančioje socialinėje aplinkoje.

Darnusis vystymasis • „Mokyklos darbotvarkė 21“ projekto viena iš svarbiausių sričių - sveikos gyvensenos ir sveikos aplinkos kūrimas. Aplinkos gerinimas, sveikatos įvertinimas ir stiprinimas, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholizmo ir narkomanijos) prevencija, psichinės sveikatos stiprinimas, depresijų ir stresų įveikimas, sveikos gyvensenos propagavimas tarp mokytojų, mokinių ir tėvų – tai svarbiausi uždaviniai, keliami mokyklos bendruomenei.

Darnusis vystymasis • Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP) remia Mokyklos darbotvarkė 21 projektą. • Projekto tikslas – skatinti mokytojus kurti ir mokykloje įgyvendinti subalansuotosios plėtros (darnaus vystymosi) modelius: • formuoti darnaus vystymosi nuostatoms diegti palankią mokyklos vadybą, ugdyti besimokančią mokyklos bendruomenę; • integruoti į ugdymo turinį aktualias darnaus vystymosi problemas ir orientyrus; • skatinti moksleivius įvardyti vietos bendruomenės problemas ir prisidėti prie jų sprendimo.

MŪSŲ ATEITIS MŪSŲ RANKOSE