ini valdymo programos krimas Lietuvos ekonomins pltros agentros

  • Slides: 30
Download presentation
Žinių valdymo programos kūrimas Lietuvos ekonominės plėtros agentūros parengtas žinių diegimo modelis

Žinių valdymo programos kūrimas Lietuvos ekonominės plėtros agentūros parengtas žinių diegimo modelis

Kol žinių valdymas svarbus ¡ Įmonėms žinios tampa vis svarbesnės. Žinios įmonėje savo svarba

Kol žinių valdymas svarbus ¡ Įmonėms žinios tampa vis svarbesnės. Žinios įmonėje savo svarba lenkia kapitalą, gamtinius resursus, darbo jėgą. Jos tampa vieninteliu įrankiu, kuriuo pasinaudojant įmonė gali išgyventi pasikeitimus rinkoje, suvokti tokių pokyčių priežastis ir teisingai prognozuoti juos ateityje. Žinių dėka įmonė gali koreguoti savo gaminamus produktus, teikiamas paslaugas, o žinių valdymas leidžia tai padaryti laiku.

¡ ¡ Kintančioje rinkoje reikia sugebėti laiku „atsitraukti”. Paslaugų ir produktų rinkos nuolatos kinta,

¡ ¡ Kintančioje rinkoje reikia sugebėti laiku „atsitraukti”. Paslaugų ir produktų rinkos nuolatos kinta, todėl bet kuri įmonė lengvai gali atsidurti nepavydėtinoje pozicijoje – netinkamoje vietoje, netinkamu laiku ir dar su netinkamu pasiūlymu. Valdydama turimas žinias įmonė gali laiku pakeisti savo produktus, performuoti paslaugas, nutraukti projektus ar produktų linijas, kurie įmonei yra nuostolingi ir imtis tokiu, kurie užtikrintų augimą.

¡ Žinių valdymas suteikia įmonei galimybe diktuoti „madas”, o ne vien jomis sekti. Žinių

¡ Žinių valdymas suteikia įmonei galimybe diktuoti „madas”, o ne vien jomis sekti. Žinių valdymas reikalingas ne vien paslaugų sektoriui ar konsultantams. Nė viena įmonė neturi „įgimto” pranašumo prieš kitas. Vienintelis pranašumas, kuriuo jos gali išsiskirti – tai sugebėjimas pasinaudoti pasaulyje sukauptomis žiniomis. Nauja kritiškai svarbios informacijos banga gali atkeliauti įvairiausiais pavidalais – kaip socialinė tendencija, nauja kryptis vadyboje ar technologijoje, politinis ar ekonominis pokytis. Neįmanoma suvaldyti tokios kaitos, tačiau galima būti jų priežastimi.

¡ ¡ Tik žinios išlieka. Žinių ekonomikos sąlygomis negalioja posakis, kad išlieka stipriausias. Sugebėjimas

¡ ¡ Tik žinios išlieka. Žinių ekonomikos sąlygomis negalioja posakis, kad išlieka stipriausias. Sugebėjimas išlikti čia priklauso nuo sugebėjimo kurti, įgyti, apdoroti ir išlaikyti senas bei naujas žinias. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad žinios produktyviai panaudojamos tik tada, kai yra nukreipiamos siekiant pokyčių, o ne vien egzistencijos palaikymui. Persidengimas tarp skirtingų pramonės šakų tampa vis sudėtingesnis. Žinių valdymas neaiškumus, kylančius gamyboje ir verslo sistemose, gali paversti pranašumais konkurencinėje kovoje.

¡ ¡ Žinios padeda priimti reikalingus sprendimus. Žinios apie ankstesnius projektus, iniciatyvas, pastangas, nesėkmes

¡ ¡ Žinios padeda priimti reikalingus sprendimus. Žinios apie ankstesnius projektus, iniciatyvas, pastangas, nesėkmes ir sėkmes gali tapti pagrindu priimant sprendimus. Įmonės, kurių darbuotojai ar jų grupės tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi žiniomis, gali greičau priimti teisingus sprendimus ir pradėti pagal juos veikti. Žinios reikalauja mainų, o informacinės technologijos tik padeda tuos mainus įgyvendinti. Žinių valdymo sistemos diegimas reikalauja, kad įmonėje būtų gyvuojanti tradicija keistis informacija, ko negali užtikrinti jokie technologiniai sprendimai.

¡ ¡ Neišreikštos žinios yra judrios. Patyręs darbuotojas palieka įmonę, ir daugybė jam žinomų

¡ ¡ Neišreikštos žinios yra judrios. Patyręs darbuotojas palieka įmonę, ir daugybė jam žinomų dalykų lieka neužfiksuoti jokiose laikmenose – kitaip tariant, kartu su juo įmonę palieka neįkainojamos žinios, patirtis, sampratos ir įžvalgumas. Dažnai tas pats asmuo tampa konkuruojančios įmonės darbuotoju – taip konkurentas užvaldo už svetimos įmonės lėšas sukurtas vertybes. Žinių valdymo dėka galima užtikrinti, kad darbuotojų kaitos metu žinios nebūtų negrįžtamai prarastos. Įmonės konkurentai – greta, o ne kitame pasaulio krašte. Rinka tampa vis globalesnė, todėl žinoti apie tai, kaip vystosi įmonės net ir kituose žemynuose tampa vis svarbiau, bet kartu – sudėtingiau ir reikalauja žymiai daugiau laiko. Pasinaudojant žinių valdymo technologijomis iš sukauptų duomenų galima gauti nauju ir tikslių žinių.

Žinių valdymo programos kūrimas Fazės Žingsniai Infrastruktūros įvertinimas 1. Ištirti 2. Susieti Žinių valdymo

Žinių valdymo programos kūrimas Fazės Žingsniai Infrastruktūros įvertinimas 1. Ištirti 2. Susieti Žinių valdymo sistemos analizė, projektavimas ir vystymas 3. Suprojektuoti 4. Įvertinti 5. Suburti 6. Parengti 7. Sukurti Įdiegimas 8. Įdiegti 9. Valdyti Rezultatu įvertinimas 10. Įvertinti

Pirmasis žingsnis: infrastruktūros ištyrimas ¡ ¡ ¡ įmonėje egzistuojančius tinklus, intranetą ir žinių valdymui

Pirmasis žingsnis: infrastruktūros ištyrimas ¡ ¡ ¡ įmonėje egzistuojančius tinklus, intranetą ir žinių valdymui įtaką turinčią ekstraneto dalį. Žinių valdymo programai bus panaudotos jau esamos duomenų analizės, kaupimo ir projektų valdymo sistemos; galimybę integruoti esamą intranetą ir ekstranetą į žinių valdymo sistemą; esamos infrastruktūros trūkumus ir nepakankamumus; diegiamos žinių valdymo technologijos struktūrą ir komponentus; kokių pakeitimų ar papildymų reikia, kad esama infrastruktūra galėtų būti panaudota žinių valdymo sistemos darbui; reikalingos žinių valdymo technologijos struktūrą ir jos komponentus.

Antrasis žingsnis: susieti žinių valdymą su įmonės strategija ¡ ¡ ¡ ¡ stumtelti įmonę

Antrasis žingsnis: susieti žinių valdymą su įmonės strategija ¡ ¡ ¡ ¡ stumtelti įmonę nuo strateginio programavimo link strateginio planavimo; kuriant valdymo sistemas prognozuoti ne remiantis praeities duomenimis, bet žiniomis, kurios yra sukauptos tiek įmonės viduje, tiek ir išorėje; SWOT (iš anglu kalbos „strengths, weaknesses, opportunities and threats” – stiprių ir silpnų pusių, galimybių ir pavojų) analizės pagalba sudaryti įmonės, jos konkurentų ir visos verslo šakos žinių planą; išanalizuoti sritis, kuriose trūksta žinių ir nustatyti, kaip tuos trūkumus galima užpildyti; remiantis įmonės darbo kultūros tradicijomis, kas įmonei yra priimtiniau – kodifikuotas ar personalizuotas priėjimas; numatyti diagnostinius klausimus dar prieš pradedant kurti žinių valdymo sistemą; integruoti žinių valdymą skatinančius veiksnius įmonės strategijoje; motyvuoti darbuotojus ir paskatinti juos reikšti iniciatyvą diegiant žinių valdymo sistemą įmonėje.

Trečiasis žingsnis: žinių valdymo infrastruktūros projektavimas ¡ ¡ ¡ ¡ ¡ įvertinti žinių infrastruktūros

Trečiasis žingsnis: žinių valdymo infrastruktūros projektavimas ¡ ¡ ¡ ¡ ¡ įvertinti žinių infrastruktūros komponentus; identifikuoti tuos vidinius ir išorinius žinių šaltinius, kurie turs būti integruoti sistemoje; parinkti IT komponentus, kuriu pagalba bus surandamos, surenkamos ir pritaikomos žinios; identifikuoti sąsajos elementus – vartotojus, serverius, platforma; apsispręsti, kokia platforma bus naudojama; rasti santykį tarp kainos ir teikiamos vertės kiekvienam iš sistemos komponentų; numatyti reikalingą ieškojimo, indeksavimo ir atgaminimo mechanizmų komponentų santykį; sukurti kaupiamų žinių apibrėžimų atributiką ir standartus, tokius kaip pavadinimas, forma, tipas, produktas / paslauga, laikas, saugojimo ir vartojimo vieta; sukurti mechanizmus, kurie profiliuotų atgaminamas žinias.

Ketvirtasis žingsnis: įmonės disponuojamų žinių įvertinimas ¡ ¡ ¡ įvertinti žinias, sukauptas įmonės procesuose;

Ketvirtasis žingsnis: įmonės disponuojamų žinių įvertinimas ¡ ¡ ¡ įvertinti žinias, sukauptas įmonės procesuose; identifikuoti, įvertinti ir suklasifikuoti kritines žinias, sukauptas įmonės procesuose; pasirinkti žinių audito metodą; suformuoti žinių audito komanda; įvertinti ir išanalizuoti įmonės disponuojamas žinias; pasirinkti strateginę žinių valdymo sistemos poziciją, atitinkančią strategiją, suformuotą antrajame žinių valdymo plano žingsnyje.

Penktasis žingsnis: žinių valdymo programos komandos subūrimas. ¡ ¡ ¡ numatyti tarpininkus-atstovus tarp IT,

Penktasis žingsnis: žinių valdymo programos komandos subūrimas. ¡ ¡ ¡ numatyti tarpininkus-atstovus tarp IT, vadybininkų ir vartotojų, įvertinti jų lūkesčius ir poreikius; numatyti ekspertizės šaltinius; identifikuoti kritinius klaidų darymo momentus neteisingai įvertinant reikalavimus žinių valdymo sistemai, jos kontrolei bei neįtraukiant vadovaujančių asmenų ir vartotojų; subalansuoti žinių valdymo programos komandos sudėtį – organizaciniu, strateginiu ir technologiniu atžvilgiu; subalansuoti techninę ir vadybinę ekspertinę pagalbą; išspręsti komandos dydžio klausimą.

Šeštasis žingsnis: parengti žinių valdymo planą ¡ ¡ ¡ detalizuoti septynis žinių valdymo programos

Šeštasis žingsnis: parengti žinių valdymo planą ¡ ¡ ¡ detalizuoti septynis žinių valdymo programos architektūros sluoksnius atsižvelgiant i konkrečios įmonės poreikius; o parinkti įmonei reikalingus komponentus: turinio centrus, žinių agregacijas, duomenų kaupimo priemones, darbinę platformą, žinių direktorijas, vartotojo aplinkos variantus, integruojamus elementus ir t. t. ; sukurti sistemą, kuri būtų lengvai suderinama ir naudotų jau turimą IT infrastruktūrą; suformuluoti reikalavimus saugyklai ir jos gyvavimo ciklui; patikrinti sukurtos žinių valdymo programos galias taip, kad ji nenukentėtų ateityje atnaujinant įmonės technologinę bazę.

Septintasis žingsnis: sukurti žinių valdymo sistemą sukurti vartotojo darbo aplinkos sluoksnį, sukurti nepriklausomą platformą,

Septintasis žingsnis: sukurti žinių valdymo sistemą sukurti vartotojo darbo aplinkos sluoksnį, sukurti nepriklausomą platformą, išplėsti sąryšį su internetu, optimizuoti garso ir vaizdo medžiagos perdavimą per sistemą; o suformuoti priėjimo ir įsijungimo į sistemą priemones, užtikrinti duomenų saugumą, priėjimo ir duomenų paskirstymo kontrolę; ¡ sukurti duomenų, informacijos ir žinių filtrus bei perdavimo įrankius; ¡ integruoti žinių kaupimo ir saugojimo sluoksnį. ¡

Aštuntasis žingsnis: Kontroliuojamais žingsniais įdiegti sistemą ¡ ¡ ¡ numatyti, ar reikalingas pilotinis žinių

Aštuntasis žingsnis: Kontroliuojamais žingsniais įdiegti sistemą ¡ ¡ ¡ numatyti, ar reikalingas pilotinis žinių valdymo projektas ir, jei taip, nuspręsti, kokios apimties jis turi būti; išnagrinėti pilotinio projekto rezultatus ir nustatyti klaidas; numatyti žinių valdymo sistemos gyvavimo ciklą; įdiegti žinių valdymo sistemą remiantis į rezultatą orientuotą metodologiją; numatyti prototipų naudojimo atvejus; faktorius konvertuoti į procesus.

Devintasis žingsnis: Valdyti pokyčius, kultūrą ir skatinimo mechanizmus ¡ ¡ ¡ Dalinimasis žiniomis negali

Devintasis žingsnis: Valdyti pokyčius, kultūrą ir skatinimo mechanizmus ¡ ¡ ¡ Dalinimasis žiniomis negali būti primestas, deleguotas. Įmonės darbuotojai šiuo atveju turi būti savanoriai, o ne dresuoti kariai, paklūstantys bet kokiam įsakymui. Žinių valdymo sistemos naudojimas turi buti sąmoningai skatinamas, darbuotojų palaikymas – atlyginamas, tam reikalinga atitinkama įmonės procesų integracija su žinių valdymo sistema, darbuotojų motyvacijos programa ir Ypač svarbu – entuziastingas įmonės vadovybės dalyvavimas programoje, kuris būtų matomas ir veiktų kaip geras pavyzdys.

Dešimtasis žingsnis: rezultatų įvertinimas pirmiausia, tai pagrindžia žinių valdymo plano diegimą finansiškai; ¡ antra,

Dešimtasis žingsnis: rezultatų įvertinimas pirmiausia, tai pagrindžia žinių valdymo plano diegimą finansiškai; ¡ antra, suteikia galimybę tolesniam ir konkrečiam žinių valdymo sistemos tobulinimui pagal tikrus finansiniais rodikliais pagrįstus poreikius. ¡

Sėkmės veiksniai: 1. Sėkmingas žinių valdymo projektas prasideda nuo darbinio žinių apibrėžimo, kuris priimamas

Sėkmės veiksniai: 1. Sėkmingas žinių valdymo projektas prasideda nuo darbinio žinių apibrėžimo, kuris priimamas kompanijos viduje. 2. Reikia akcentuoti procesą, o ne technologiją. 3. Sėkmingi projektai prasideda nuo supratimo, kad nėra idealių priemonių ar išmatavimų darbe su žiniomis. Tačiau rezultatų įvertinimas yra būtinas tam, kad būtų galima išmatuoti žinių valdymo veiksmingumą. 4. Prieš pradėdami darbą žmonės turi patikėti žinių valdymo sistemos veiksmingumu. Todėl „parduodant” žinių valdymą tiek įmonių vadovams, tiek tu sistemų galutiniams vartotojams, reikalingos bent trumpalaikio poveikio demonstracijos.

Sėkmės veiksniai: 5. Veiksmingas žinių valdymas turi įvertinti neišreikštas žinias iš pat pradžių, net

Sėkmės veiksniai: 5. Veiksmingas žinių valdymas turi įvertinti neišreikštas žinias iš pat pradžių, net jei pagrindinis dėmesys sutelktas i kodifikavimą. Kodifikavimas be personalizacijos yra pasmerktas nesėkmei. 6. Kitiems įmonės darbuotojams perduodamoms žinioms reikia sukurti kontekstą. 7. Sėkmingas žinių valdymo projektas turi prasidėti nuo jau esamu žinių, pateikti pradinius rezultatus ir tik tuomet buti plėtojamas. Be šios orientacijos žinių valdymo projektas gali žlugti ankstyvoje stadijoje. 8. Žinių valdymo rezultatų tarpe turi būti galimybė sėkmingai gauti reikalinga argumentacija ir greitai daryti prielaidas.

Sėkmės veiksniai: 9. Sėkmingi žinių valdymo projektai yra tie, kuriuos įgyvendinant buvo žiūrima į

Sėkmės veiksniai: 9. Sėkmingi žinių valdymo projektai yra tie, kuriuos įgyvendinant buvo žiūrima į ateitį ir remiamasi ateities, o ne istorinėmis perspektyvomis. Kontrasto dėlei žinių valdymą galima palyginti su informacijos valdymu, kuris kaip taisyklė yra orientuotas į dabartį, o duomenų archyvuose rasite dokumentus apie praeitį. 10. Žinių valdymo sistemos privalo sumažinti nebūtina netvarkingą informacijos perdavimą – įprastą triukšmo ir iškraipymo šaltinį. 11. Tai, ko reikia darbuotojams, kad naudotų žinių valdymo sistemas, yra paskata, o ne galingesni kompiuteriai. Technologija – tai tik priemonė dalytis žiniomis.

Sėkmės veiksniai: 12. Žinių valdymo sistema privalo suteikti galimybe kiekvienam tiek jas pateikti, tiek

Sėkmės veiksniai: 12. Žinių valdymo sistema privalo suteikti galimybe kiekvienam tiek jas pateikti, tiek jas gauti. Tačiau esminės žinios, kurios yra konfidencialios, ir kurių negalima atskleisti konkurentams bei žinios apie inovacinius procesus ar asmeniniai užrašai turi būti apsaugoti. 13. Veiksmingos žinių valdymo sistemos gerbia vartotojų konfidencialumą, leidžia jiems pasirinkti galimybę būti neatpažintiems. Nors anonimiškumas prieštarauja žinių teikėjų ryšių su originaliais šaltiniais idėjai, ši pusiausvyra būtina. 14. Sėkmingiausios žinių valdymo sistemos leidžia vartotojams prieiti, skaityti ir teikti žinias iš bet kurios vietos ir bet kuriuo metu. Todėl būtina nuotolinio prisijungimo galimybė.

Sėkmės veiksniai: 15. Kaip ir bet kurios plačiai naudojamos sistemos, žinių valdymo sistemos techninis

Sėkmės veiksniai: 15. Kaip ir bet kurios plačiai naudojamos sistemos, žinių valdymo sistemos techninis dizainas turėtų būti toks, kad vartotojai galėtų matyti informacijos atnaujinimus ir papildymus realiu laiku, kad jiems nereikėtų rankiniu būdu atnaujinti informacijos turinio. Tai iš pirmo žvilgsnio nereikšminga sistemos projektavimo ir techninė klaida, kuri dažnai praleidžiama, tačiau labai skausmingai atsiliepianti rezultatams. 16. Plečiantis žinių turiniui ir daugėjant nuorodų į neišreikštas žinias, vartotojams turi būti pateikiami žinių ir žinių valdymo sistemos planai, kuriu dėka būtų galima lengviau orientuotis. 17. Geriausiai pasiteisinusios duomenų bazės yra svarbios, tačiau jos nėra veiksminga žinių valdymo sistemos pradinė sudedamoji dalis.

Sėkmės veiksniai: 18. Reikia nuolatinės vadovybės paramos tiek žinių strategijai, tiek žinių valdymo sistemai.

Sėkmės veiksniai: 18. Reikia nuolatinės vadovybės paramos tiek žinių strategijai, tiek žinių valdymo sistemai. 19. Veiksmingos žinių valdymo sistemos privalo palaikyti bendra darbą ir padėti bendradarbiauti įmonės viduje. Žinių valdymas taip pat turi sutelkti dėmesį į produkto ir paslaugos tobulinimo procesą. 20. Žinių valdymo sistemos turi būti informatyvios, su gausiu komunikavimo būdų variantų kiekiu. Žinių valdymo sistema turi buti paprasta naudoti, nes sudėtingi ypatumai ar per mažas sistemos intuityvumas gali tapti jos nenaudojimo priežastimi.

Sėkmės veiksniai: 21. Žinių paketų naudojimas turi būti skatinamas nuo pat žinių valdymo sistemos

Sėkmės veiksniai: 21. Žinių paketų naudojimas turi būti skatinamas nuo pat žinių valdymo sistemos veikimo pradžios. Kalbant apie apimtį žinių valdyme „mažiau” reiškia „daugiau” – nedideli kiekiai yra lengviau valdomi ir, svarbiausia, lengviau įsisavinami bei panaudojami. 22. Žinių valdymo technologija turėtų suteikti loginę tąsą verslo vienetams, jos pasirinkimas turėtų sukurti situacija, kurioje laimėtojas būtų pirmiausia jos vartotojas, ne įmonės technologai. 23. Skirtingi vartotojai teikia pirmenybę skirtingiems pateikimo mechanizmams. Todėl žinių valdymo sistemos vartotojams reikalinga galimybė pasirinkti, ar jie „trauks” turinį, ar jis bus „stumiamas” link jų. Lygiai taip pat vartotojai neturėtų būti spaudžiami turiniu, kuriame sudėta visa informacija, nes toks veiksmas yra traktuojamas kaip informacinis triukšmas.

Patarimai: 1. Intranetas labai svarbus. Tai vienas iš dalykų, kuriuo įmonės gali pasikliauti, kai

Patarimai: 1. Intranetas labai svarbus. Tai vienas iš dalykų, kuriuo įmonės gali pasikliauti, kai keisis technologijos. Šiandieninės naujovės gali tapti atgyvena anksčiau, nei atsipirks padarytos investicijos. Tuo tarpu interneto technologijų standartams būdingas didelis moduliškumo ir ištęsiamumo laipsnis. Todėl žinių valdymo sistema, paremta interneto technologijomis, tebedirbs, net jei ta technologija įdiegęs pardavėjas išnyks iš rinkos. Be to, naudojamos interneto technologijos leidžia sklandžiai integruotis i išorines sistemas, kuriose gali būti naudojamos kitos programinės įrangos.

Patarimai: 2. Verslo varomosios jėgos. Komercinės žinios yra labai artimos savo samprata tam, ką

Patarimai: 2. Verslo varomosios jėgos. Komercinės žinios yra labai artimos savo samprata tam, ką prancūzai vadina bricolage: laikinas netvarkingas taisyklių, įrankių, euristikos ir instrukcijų rinkinys, kuris kuriamas vadovaujantis turima kvalifikacija ir kuriam nėra būdingas empirinis taisyklių, įrankių ir instrukcijų tikslumas. Todėl žmonės, naudojantys žinių valdymo sistemą, arba kuria jos vertę, arba leidžia jai žlugti. Dėmesys, skiriamas technologinėms savybėms, nepriklausomai nuo jos poreikių, yra pasmerktas nesėkmei. Technologija turi būti kuriama, atsižvelgiant i verslo tikslus, problemas ir galimybes. Kitaip tariant, žinių valdymo sistemos struktūra privalo buti orientuota į įmonės misija.

Patarimai: 3. „Stūmimo“ metodo atskyrimas. „Stūmimo” technologija tikslinga taikyti kaip lygmenį, esanti virš pagrindinė

Patarimai: 3. „Stūmimo“ metodo atskyrimas. „Stūmimo” technologija tikslinga taikyti kaip lygmenį, esanti virš pagrindinė žinių valdymo infrastruktūros. Šis metodas leis išsaugoti sistemą, jei naudojamas stūmimo standartas taps nepalankus. 4. Priimti standartai. Rekomenduojama laikytis tu standartų, kurie yra dažniausiai naudojami, taigi populiariausi versle. Šis patarimas leidžia sumažinti kaštus ilguoju laikotarpiu. Be to, jis suteikia galimybę geriau integruoti darbo įrankius.

Patarimai: 5. Vartotojai. Kurdami žinių valdymo sistemą, reikia užtikrinti, kad vartotojai ne tik aktyviai

Patarimai: 5. Vartotojai. Kurdami žinių valdymo sistemą, reikia užtikrinti, kad vartotojai ne tik aktyviai dalyvautų tobulinant sistemą, bet ir kuriant jos prototipą. Vartotoju nesidomėjimas projektu gali virsti nenoru priimti ir naudoti sistemą, taigi – tapti projekto žlugimo priežastimi. 6. Intuityvumas. Žinių valdymo sistema turi būti aukšto intuityvumo lygio. Tai reiškia, kad sistemos vartotojai turi kaip galima rečiau susidurti su situacijomis, kuriose jie nežino, kaip naudoti žinių valdymo sistemą, o tais atvejais, kai tokia problema iškyla, kad galėtų lengvai susigaudyti, kur kreiptis reikalingos pagalbos.

Patarimai 7. Įvertinimas. Žinių valdymo sistemos kūrimo darbo rezultatus galima vertinti ir pagal vartotojų

Patarimai 7. Įvertinimas. Žinių valdymo sistemos kūrimo darbo rezultatus galima vertinti ir pagal vartotojų atsiliepimus. Gaunamas pastabas reikia analizuoti ir į jas reaguoti. 8. Palikimo integravimas. Kuriant žinių valdymo sistema ir diegiant jai reikalingas technologijas, reikia rinktis tuos produktus ir sistemas, kurie yra suderinami su įmonės jau turimomis technologijomis ir sistemomis. Naujosios ir senosios technologijos turi būti integruotos ir sklandžiai veikti drauge.