ini valdymas Tema ini itakos ir sampratos TEORINS

Žinių valdymas Tema: Žinių ištakos ir sampratos

TEORINĖS ŽINIŲ VALDYMO IŠTAKOS Mokslo sritis Pagrindiniai objektai Filosofija (epistemologija) Žinių prigimtis ir vaidmuo Psichologija Žinių vaidmuo žmogaus elgsenoje Ekonomika ir socialiniai mokslai Žinių vaidmuo visuomenėje Verslo teorijos Darbas ir jo organizavimas Vadyba, visuotinės kokybės vadyba Darbo procesų racionalizavimas Kognityviniai mokslai, dirbtinis intelektas Pažinimo, informacijos apdorojimo, (artificial intelligence), informacijos mokymosi procesai teorijos, besimokanti organizacija

ŽINIŲ VALDYMO SAMPRATA Autorius ŽV apibrėžimas Grant (2000) Žinių ir su jomis susijusių procesų visumos valdymas organizacijoje, siekiant įvairių ŽV procesų bei žinių tipų integracijos. O’Dell, Grayson (1998) Žinių identifikavimo, fiksavimo ir panaudojimo procesas, padedantis organizacijai sėkmingai konkuruoti. Skyrme (1999) Aiškiai apibrėžtas ir sistemingas organizacijai svarbių žinių ir jų kūrimo, kaupimo, organizavimo, skleidimo bei panaudojimo procesų valdymas, siekiant organizacijos tikslų. Wensley, Verwijk. O’Sullivan, 2000 Žinių generavimo, kodavimo, vystymo ir perdavimo proceso visų etapų valdymas.

ŽINIŲ VALDYMO SAMPRATA Sures, (2002) Žinių valdymas – tai organizacijoje vykstantis procesas, kurio metu vykdomos ir palaikomos vertę turinčios informacijos, ekspertinių žinių paieškos, atrankos, organizavimo, sklaidos ir perdavimo funkcijos. Žinių valdymo paskirtis – reikiamos informacijos ir žinių pateikimas reikiamiems darbuotojams, reikiamu laiku ir reikiama forma. Tokiu būdu siekiama efektyviau spręsti veiklos problemas, priimti racionalius vadybinius sprendimus, kurti ilgalaikę sėkmę užtikrinančią veiklos strategiją. Hibbard (1997) Žinių valdymas yra procesas, kurio metu iš įvairių šaltinių (duomenų bazių, ataskaitų, bendraujant su kolegomis ir pan. ) renkama ir užfiksuojama kolektyvinė patirtis ir žinios, kurios vėliau naudojamos tokiu būdu, kad duotų didžiausią naudą organizacijai.

ŽINIŲ VALDYMO SAMPRATA Gupta (2000) Žinių valdymas yra procesas, padedantis organizacijoms ieškoti, atrinkti, organizuoti, skleisti ir perduoti naudingą informaciją ir ekspertinę patirtį, kuri ypatingai svarbi problemų sprendimo, nuolatinio mokymosi, strateginio planavimo, sprendimų priėmimo veikloje. T. Davenport Žinių valdymas - tai organizacinių žinių panaudojimas ir vystymas, siekiant nustatytų organizacijos tikslų. Žinių valdymas numano tiek išreikštų (dokumentuotų), tiek neišreikštų žinių valdymą. Šių žinių valdymas apima visus procesus, susijusius su žinių identifikavimu, pasidalijimu bei kūrimu. Organizacijos, kurios yra sėkmingos žinių valdyme, žinias laiko pagrindiniu turtu bei formuoja tokias organizacines normas bei vertybes, kurios palaiko žinių kūrimą bei pasidalijimą organizacijos viduje.

n Žinių vadyba iš esmės įgyvendina organizacijos procesus, kuriuos sudaro IT galimybių apdoroti duomenis ir informaciją bei žmonių kūrybinių ir inovacinių gebėjimų sinerginis derinys, o individualūs gebėjimai yra organizacijos sėkmingos veiklos pagrindas, tačiau organizacijos problemų sprendimų potencialas dažniausiai priklauso nuo kolektyvinių jos žinių komponentų. Gudauskas, 2004

Skirtingi požiūriai į žinių valdymą n n Dėmesys kreipiamas į žmones: žinių pasidalijimas tarp darbuotojų; Dėmesys kreipiamas į technologijas: technologijų panaudojimas žinių identifikavimui, jų naudojimui bei saugojimui; Dėmesys kreipimas į efektyvumą: bendram žinių panaudojimui didinančiam efektyvumą; Dėmesys kreipiamas į intelektinį turtą: intelektinio turto panaudojimą. Apibendrinimas: Žinios neturėtų būti tapatinamos su informacija; Žinios siejamos su asmeninėmis vertybėmis ir patirtimi; Žinių valdymas yra dinamiškas procesas, susidedantis iš žinių interpretavimo, skleidimo, naudojimo ir nuolatinio atnaujinimo; Žinių valdymo samprata susijusi su teorija ir praktika; Ne visada akcentuojama informacinių technologijų reikšmė Gaputienė, 2005

Organizacijos žinių vadyba (pagal Wiig, 1999) Žmogiškieji ištekliai ir kompetencija grįsta žmogiškųjų išteklių vadyba Valdyti personalo elgseną Kontroliuoti personalo vadybą Aprūpinti personalą informacinėmis technologijomis Plati organizacijos žinių vadybos sąvoka Identifikuoti ir sukurti žinių srautus tarp departamentų ir padalinių Prižiūrėti kompleksinį platų žinių įgijimą ir programų perdavimą Taikyti žinių strategijas ir taktikas organizacijos tikslams siekti Ugdyti darbuotojų gebėjimus, kurie sklistų organizacijos viduje Paremti organizacijos strategiją ir susieti su komunikacijos efektyvumo gerinimu Kontroliuoti ir palengvinti žinių valdybos procesus ir programas Suteikti bendras ugdymo bei mokymosi programas Skatinti programos, kurios motyvuotų personalo žinių kūrimą, sklaidą ir panaudojimą Koordinuoti ir valdyti integruotas mokymosi programas Suprasti įstatymus ir sugebėti juos pritaikyti organizacijoje Perteikti metažinias visam personalui Samdyti darbuotojus Dalyvavimas ugdant personalą Vertinti paaukštinimą Kontroliuoti personalo apskaitą Kurti žinias reikalingas kokybiškam darbui Koordinuoti planavimą Ugdyti specifinius įgūdžius Planuoti ir valdyti tyrimų bei vystymo operacijas Sutelkti naują intelektinį kapitalą Kurti ir peržiūrėti žinias Bendradarbiauti darbuotojams Prižiūrėti, atnaujinti ir tobulinti valdymo galimybes Nustatyti tyrimų ir vystymo darbotvarkę Žinias pritaikyti sprendimų priėmimui Motyvuoti žinių kūrimą Skatinti žinių naudojimą Atnaujinti ir tobulinti praktikas Verslo ir komandų grupės Tvarkyti intraneto puslapius Kontroliuoti žiniomis grįstą personalo ugdymą bei tikrinimo sistemą Kurti ir prižiūrėti personalo duomenų bazes Valdyti organizacijos atmintį Kurti IT infrastruktūrą Kurti žiniomis grįstų sistemų vystymo galimybes Kontroliuoti tyrimų ir vystymo infrastruktūrą bei IT išteklius Teikti specifines informacijos paslaugas Informacijos vadyba ir technologijos Kurti IT sistemas Planuoti ir valdyti IT Kurti aukštos kokybės informaciją

ŽINIŲ VALDYMO SRITYS Vadovų funkcijos Personalo skyriaus funkcijos Žiniomis pagrįstų aktyvų nustatymas ir monitoringas Žinių infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas Tirti ir apibrėžti žinių valdymo sritį Skleisti gerąją patirtį ir organizuoti mokymo programas Koordinuoti žinių valdymą Valdyti intelektinį kapitalą Įdiegti motyvacijos priemones, skatinančias žinių kūrimą, dalijimąsi ir naudojimąsi jomis Taikyti į žinias orientuotą strategiją Organizuoti tyrimus ir vystymą (R & D) Sukurti vidinę žinių bazę Tirti ir apibrėžti žinių valdymo sritį Identifikuoti ir palaikyti žinių šaltinius Sukurti žinių perdavimo mechanizmą Įkurti vidinį universitetą Operacinės funkcijos Žinių aktyvų kūrimas, atnaujinimas ir organizavimas Žinių vertės realizavimo funkcijos Žinių aktyvų efektyvus paskirstymas ir panaudojimas Reguliariai kaupti ir atnaujinti žinias Visada naudoti geriausias žinias Mokytis ir lavintis Dalintis žiniomis organizacijoje Dalyvauti žinių bazės palaikyme Užtikrinti daljimąsi žiniomis Adaptuoti ir įsisavinti žinias Bendradarbiauti ieškant reikiamų žinių Naudoti geriausią patirtį Kurti žiniomis grįstus produktus

Skanuoti Atrinkti Aptikti Užfiksuoti Neišreikštos Išreikštos Grupių lygmuo Neišreikštos Išreikštos Skleisti Panaudoti Transformuoti Inovuoti Duomenų bazių kūrimas ir naudojimas Verslo inteligencija Organizacinis lygmuo Sisteminti Kaupti Lyginamasis vertinimas (benchmarking) Praktikos bendruomenės Technologijos grupiniam darbui, priemonės virtualiam bendravimui Inovacijos Sinergija Kūrybingumas Individų lygmuo Neišreikštos Išreikštos Mokymasis, kompetencijos ugdymas, darbuotojų saviugda Žinių valdymo sritys (Despres ir Chauvel, 2000)

Žinių valdymo sistema n n n Sisteminis formalios ir neformalios informacijos rinkimas, keitimasis ja, kaupimas, identifikavimas ir pavertimas naudingomis žiniomis naudojant technologijas, pasitelkiant geriausią patirtį ir išmintį (Firestone, 1998). Sisteminis informacijos rinkimas, kaupimas, identifikavimas ir pavertimas naudingomis žiniomis, pasitelkiant technologijas, geriausią patirtį ir išmintį (Kaklauskas, Kanapeckienė, 2005). Technologijos gali būti: dokumentai ar bet kokia technologija, kuri leidžia dalintis dokumentais (pvz. , Lotus Notes, internetas, paskirstyta duomenų bazė), ontologijomis, dirbtinio intelekto technologijomis.

Žinių valdymo sistemos funkcijos Žinių sisteminimas Žinių pateikimas Žinių prieinamumas Informacijos rinkimas Žinių valdymo sistema Žinių platinimas Informacijos rinkimas Žinių identifikavimas Žinių saugojimas

Žinių valdymo sistemos modelis n n n Žmonės Technologijos Procesai

Žinių valdymo sistemos n n n Žinios kaip objektas (gali būti saugomos ir valdomos) Žinios kaip procesas (įgyjamos ir taikomos per veiksmą, dinamišką sąveiką) Integruojančios Interaktyvios Technologijos: forumai, nuotolinio mokymosi centrai, žinių bazės, elektroniniai žinynai, telefonas, el. paštas, vaizdo konferencijos, turinio valdymo sistemos, bendros aplinkos, vikis, interneto dienoraščiai (angl. weblog), intranetiniai dienoraščiai (angl. k-log), žinių žemėlapiai, darbuotojų katalogai

Neišreikštų žinių formalizavimas n n n Ekspertų ir vartotojų interviu Informacijos organizavimas į žinių sistemą, santykių nustatymas, priežastingumas Asmeninės patirties atskyrimas nuo pačių žinių Auditorijos reikalavimų analizė Priimtiniausių technologijų, kalbų atitinkančių organizacijos kultūrą ir kontekstą identifikavimas

Žinių planavimo vaidmuo identifikuojant strategines ir žinių spragas Ką organizacija privalo žinoti? Žinių spragos Ką organizacija žino? Ką organizacija privalo daryti? Strateginės spragos Ką organizacija gali atlikti? Soliman, F. , Spooner, K. (2000). Strategies for implementing knowledge management: role of human resources management. Journal of Knowledge Management, 4(4), 337 – 345 doi: 10. 1108/13673270010379894

Žinių valdymo išsivystymo lygiai: Chaotiškos žinios n n Organizacija neįvertina žinių reikšmės strateginių tikslų pasiekimui Neužtikrinama prieiga prie informacijos ir žinių Informacijos pasikeitimas nėra skatinamas Kokybės palaikymui skiriamas iki 40 proc. pardavimo išlaidų.

Žinių valdymo išsivystymo lygiai: Žinių valdymo užuomazgos n n n Organizacija pripažįsta būtinybę valdyti žinias, tačiau tai labiau teorinis supratimas. Iš esmės dėmesys skiriamas turimų žinių išsaugojimui dokumentų pavidalu. Kuriamos duomenų bazės, siekiama jas susieti su praktinės veiklos procesais. Kokybės palaikymui skiriama apie 18 – 20 proc. iš pardavimų gautų pajamų. Kuriamos komandos susidariusių problemų sprendimui, tačiau žinių valdymas nėra suderintas su bendrąja įmonės veikla.

Žinių valdymo išsivystymo lygiai: Žinių svarbos pripažinimas n n Žinių resursai klasifikuojami, inventorizuojami ir įvertinami, sudaromos standartinės procedūros žinioms kaupti ir platinti. Kokybės kaštai siekia apie 8 – 12 proc. pardavimų sumos. Vis labiau atsižvelgiama į žinių valdymo specialistų nuomonę ir jų rengtas ataskaitas. Žinių valdymas įgauna sistemiškumo požymius.

Žinių valdymo išsivystymo lygiai: Valdomos žinios n n Procedūros ir įrankiai žinioms aptikti, kurti ir skleisti yra integruota organizacijos veiklos dalis. Kuriamos ir diegiamos priemonės organizacijos kultūrai ir jos vertybėms puoselėti. Kokybės kaštai siekia apie 6 proc. pardavimų pajamų. Žinių valdymas sudaro organizacijai galimybę veikti proaktyviai.

Žinių valdymo išsivystymo lygiai: Žiniomis grįsta organizacija n n Sukuriami konkurenciniai veiklos pranašumai yra sunkiai imituojami, nes žinių valdymas remiasi išvystyta organizacijos kultūra, glaudžiu darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimu ir tarpusavio ryšiais. Žinių valdymo procesas yra integrali organizacijos veiklos dalis. Žinoma ir paskaičiuojama žinių valdymo teikiama ir sukuriama nauda. Žinių valdymas suprantamas kaip būtina organizacijos vystymo ir augimo prielaida.

Parengti žinių tipologijos koncepcijos žemėlapį n Faktai, duomenys, informacija, išreikštos, neišreikštos, slypinčios žinios, patirtis, veikla, požiūriai, vertybės, išmintis, sampratos, procesai, procedūros, principai, žinių transformacijos, socializacija, eksternalizacija, internalizacija, kombinacija. . .