ini valdymas 1 tema Naujoji ini ekonomika Vienintelis

Žinių valdymas 1 tema: Naujoji žinių ekonomika

Vienintelis nepakeičiamas organizacijos turimas kapitalas yra žmonių žinios ir gebėjimai. Šio kapitalo produktyvumas priklauso nuo to, kaip efektyviai žmonės dalinasi turima kompetencija su tais, kurie gali ja naudotis. (A. Karnegis, 1930) ŽINIOS YRA VISKAS: SEKANTI VISUOMENĖ BUS ŽINIŲ VISUOMENĖ. ŽINIOS BUS PAGRINDINIS IŠTEKLIUS, O „ŽINIŲ DARBUOTOJAI“ (KNOWLEDGE WORKER) BUS DOMINUOJANTI DARBO – GAL BŪT IR POLITINĖ – JĖGA P. Drucker Peter Drucker The Effective Executive (1966), The Age of Discontinuity (1969)

Pasaulinės kaitos tendencijos § Greitai besivystančios technologijos bei žinių kiekio augimas pakeitė gamybos ir verslo pobūdį. § Šalių gerovė nebepriklauso vien tik nuo turimų gamtinių išteklių ir gebėjimo jas perdirbti, o vis daugiau nuo jos piliečių gebėjimų ir intelekto, ir nuo organizacijos gebėjimo individų turimą intelektinį kapitalą panaudoti organizacijų veikloje. § Įmonių veikla priklauso nuo gebėjimo veikti greitai besikeičiančioje, globalioje rinkoje.

Ekonomikos pokyčiai

Informacinė visuomenė n Žinių visuomenė n Besimokanti visuomenė n

Konfliktas ! Du poliai: “skendimas” informacijoje ir jos nepriteklius Būtinybė nuolat tobulinti ir keisti specializuotas žinias Informacinė visuomenė • Didelis informacijos augimo greitis • Informacijos vertės supratimas • Aukšto lygio informacinės technologijos Žinių visuomenė • Turtas specializuotos žinios Besimokanti visuomenė • Sukuria sąlygas kiekvienam jos nariui visą gyvenimą mokytis

Kas skiria naują žinių ekonomiką nuo ankstesnių: q technologijų pažanga; q spartus inovacijų plitimas; q žinios tampa pagrindiniu vertės kūrimo veiksniu.

Žinių ekonomika n n n Tai ekonomika, kuri plėtojama žiniomis grindžiamos visuomenės sąlygomis ir kurios augimą lemia pagrindiniai veiksniai, išreiškiantys naujų žinių kūrimą, skleidimą ir panaudojimą, kartu užtikrinant, kad tai lems ekonomikos augimą, kokybės gerėjimą, produktyvumo didėjimą visuose sektoriuose. Kalbama ne apie žinių valdymą, o apie sąlygų sudarymą žinių procesams organizacijoje. Svarbiausia problema – IT apdorojamų duomenų bei informacijos ir kūrybinių, mokymosi, inovacinių organizacijos gebėjimų sinergijos užtikrinimas.

Žinių ekonomikos pamatas– INFORMACINĖ VISUOMENĖ Žinių Ekonomika (ūkio inovacijos ir produktyvumas) Žinių ekonomika yra inovacijų ir žinių dėka įgyjamas aukštesnis ūkio produktyvumas. Žinių ekonomikos plėtros sąlygos: n Į praktiką orientuota švietimo ir mokslo tyrimų sistema n Verslo inovacijų ir nuolatinį tobulėjimą skatinanti aplinka n Mokslo ir gamybos sintezė Informacinė Visuomenė (plačiosios visuomenės galimybė gauti ir keistis informacija ir žiniomis) Neišsivysčiusioje informacinėje visuomenėje, žinių ekonomika negali tapti visuotinę šalies gyventojų gerovę lemiančiu veiksniu. n Daugumai šalies gyventojų esant “informacinėje atskirtyje” gali gyvuoti tik nedidelės elitinės žinių ekonomikos elito salelės. n

Žinių ekonomikos charakteristikos n n n Ekonominiu požiūriu žinios vertos tiek, kiek jos gali būti pritaikomos. Svarbiausias išteklius žmogaus gebėjimai, žinios ir galimybės jas panaudoti. Žinių ekonomikos ašis yra žmogiškasis kapitalas – atskirų individų gebėjimai, kompetencijos ir inovatyvus mąstymas. Aktualios žinios ir tinkamai naudojamas žmogiškasis kapitalas lemia organizacijų, o kartu ir visos šalies gebėjimą konkuruoti. Žmogiškasis kapitalas – kompetencija, įgūdžiai ir inovatyvus mąstymas – tampa svarbiausias žiniomis grįstos organizacijos vertės komponentas. Tam, kad žinios taptų šalies pažangos ir gerovės pagrindu, jomis turi būti efektyviai dalinamasi, naujovės turi būti sistemingai išnaudojamos ekonominėje veikloje: organizacijos ir šalys turi tapti „besimokančiomis ekonomikomis“. Mokymasis visą gyvenimą įvairiose aplinkose: formalioje, neformalioje, informalioje. Žinių ekonomikoje aukštosios technologijos – ne tiek pokyčių varikliai, kiek įrankiai, leidžiantys žmonėms išnaudoti savo kūrybinį potencialą bei žinias.

Informacinių technologijų skverbtis Lietuvoje n Lietuvoje 70 proc. gyventojų naudojasi kompiuteriais ir 68 proc. – internetu, n 2012 m. II ketvirtį Lietuvoje 96 proc. 15 -29 metų amžiaus gyventojų naudojosi internetu, 30 -39 metų amžiaus grupėje – 84 proc. , 40 -49 metų amžiaus grupėje – 72 proc. , 50 -59 metų amžiaus grupėje – 51 proc. ir 60 -74 metų amžiaus grupėje – 24 proc. Gyventojų, kurie naudojasi kompiuteriais, rodikliai yra panašūs: 15 -29 metų amžiaus grupėje – 96 proc. , 30 -39 metų amžiaus grupėje – 86 proc. , 40 -49 metų amžiaus grupėje – 74 proc. , 50 -59 metų amžiaus grupėje – 53 proc. ir 60 -74 metų amžiaus grupėje – 25 proc. 2012 m. II ketvirčio duomenimis, beveik 6 proc. Lietuvos gyventojų, kurie dar nesinaudoja kompiuteriu ir internetu, ketina per artimiausius metus pradėti jais naudotis. 2012 m. , http: //www. ivpk. lt/news/1807/21/Lietuvoje-70 -procgyventoju-naudojasi-kompiuteriais-ir-68 -proc---internetu

Investicijos moksliniams tyrimams Lietuvoje n n Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0, 59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0, 84 proc. BVP 2009 metais, siekiama, kad 2020 metais pasiektų 1, 9 proc. BVP. ES vidurkis pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2, 01 proc. BVP verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0, 2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1, 25 proc. bendrijos BVP. Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0, 001 proc. BVP (ES – 0, 21 proc. ). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5, 2 (ES – 6, 3). http: //mokslas. delfi. lt/science/lietuva-bene-maziausiai-lesu-moksliniams-tyrimamsskirianti-salis-es. d? id=46440409#ixzz 263 KLmryh

Kaip kurti žinių visuomenės pagrindą – informacinę visuomenę? Kas skatina žinių ekonomikos vystymąsi?

Naujoji gamybos paradigma n n bendradarbiavimas darbe - grupinis darbas, grupinis sprendimų priėmimas; įmonėse akcentuojama organizacinė kultūra, komunikaciniai gebėjimai; tarp darbuotojų ir padalinių palaikomi horizontalūs ryšiai, vyrauja tinklinis-matricinis valdymo modelis; darbas klientams - lanksti gamyba, labai trumpi produktų gyvavimo ciklai reikalauja ypač gerų darbuotojų sugebėjimų ir gerai suformuotos organizacijos žinių bazės.

Aplinkos kaitos tendencijos n n n Eksponentinis informacijos ir žinių kiekio augimas Žinios tampa fragmentinės Žinių globalizacija

Išorinės žinių valdymo vystymosi prielaidos q. Verslo globalizavimas ir tarptautinė konkurencija Technologijų ir globalizacijos pasėkoje didėja ekonominė integracija, auga kapitalo mobilumas, didėja pasaulinio masto konkurencija, kinta gamybos ir prekybos strategijos, vystosi tarptautinė rinka. Dėl technologijų infrastruktūros plitimo pasauliniu mastu vis daugiau regionų (ypač trečio pasaulio šalių) įtraukiama į ekonomikos vystymą. Mažėja korporacijų priklausomybė nuo konkrečios vietos ar regiono. Kuriasi transnacionalinės korporacijos. Globalizacija išskiria keletą pagrindinių formų: • Ekonominė globalizacija – tarptautinės prekybinės sutartys, organizacijos, visa kas susiję su šalies finansais. • Kultūrinė globalizacija – kultūrų maišymasis tarpusavyje, skirtingų kultūrų pažinimas. • Politinė globalizacija – valdymo formos, tarptautiniai politiniai santykiai. • Technologinė globalizacija – technologijos pažanga, bendri technikos laimėjimai. • Mokslinė globalizacija – visuotinis švietimas, mokslo pažanga. http: //www. mokslas. net/ekonomika/globalizacija-globalizacijos-samprata-formosteigiamos-ir-neigiamos-savybes/

Išorinės žinių valdymo vystymosi prielaidos q Produkto gyvavimo ciklo trumpėjimas Technologijos įgalina tiesiogiai pasiekti vartotoją, todėl sutrumpėja laikas skiriamas ekonominių sprendimų priėmimui ir įgyvendinimui. Trumpėja prekių ir paslaugų sukūrimo laikas bei jų vartojimo ciklas. q Kinta gamybos/ paslaugų sektoriaus santykis Tradicinės industrijos ribos tampa vis labiau neaiškios. Darosi vis sudėtingiau rasti ribą tarp gamybos ir paslaugų sektorių. Ima vyrauti paslaugas teikiančios organizacijos. Net gamybinėse organizacijose pati gamyba užima tik nedidelę dalį, likusią dalį sudaro paslaugos. Atsiranda daugiau laisvo laiko, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas “laisvalaikio industrijai”.

Išorinės žinių valdymo vystymosi prielaidos q Klientų reiklumo didėjimas Globalinis marketingas formuoja vis labiau homogenišką pirkėją. Masinės prekybos bei vartojimo galimybės netenkina vartotojų. Rinkos taikiniu tampa nebe abstraktus, bet konkretus vartotojas. Technologijų infrastruktūros vystymasis leidžia išsiaiškinti ir patenkinti individualaus vartotojo skonius ir poreikius. Vartotojų skoniai “kosmopolitizuojasi”. q Tinkliškumas Technologijų vystymasis keičia įmonių struktūrą ir praktiką. Pasaulinė ekonomika suskaldoma į vis mažesnes, savarankiškesnes ir galingesnes dalis. Informacijos infrastruktūros dėka mažos bei vidutinio dydžio įmonės įgauna galimybę konkuruoti pasaulinėje rinkoje šalia didžiųjų korporacijų. Skyla dideli konglomeratai ir vystosi ekonominių subjektų tinklai. Technologijos įgalina atskirą individą veikti kaip “savarankišką įmonę”. Sukaupta produkcija nebelaikoma kompanijos turtu, o informacijos technologijos įgalina ją greitai ir efektyviai realizuoti.

Išorinės žinių valdymo vystymosi prielaidos q Virtualumas Greitas informacijos technologijų vystymosi tempas atveria visiškai naujas galimybes (pvz. , elektroninė bankininkystė, virtuali prekyba ir pan. ). IT įgalina pagerinti visuomeninių paslaugų teikimą. Formuojasi virtualios organizacijos modelį. q Nykstančios ribos tarp gamintojų ir vartotojų Informacijos technologijos vaidina svarbiausią vaidmenį iš naujo įvertinant prekės ar paslaugos kokybę. IT infrastruktūra įgalina kokybę įvertinti, remiantis konkrečiais vartotojų poreikiais ir lūkesčiais, kurie išsiaiškinami dialogo tarp kompanijos ir vartotojo metu. q Tarpininkų tarp gamintojų ir vartotojų nunykimas Tapo įmanoma sudaryti sandėrį tiesiogiai be distributorių, didmeninės prekybos, prekybos agentų, kurie veikia kaip tarpininkai. Už prekę ar paslaugą galima atsiskaityti mobiliu telefonu, kredito kortele ar internetu. Taip pat pastebima, kad atsiranda nauji tarpininkai: interneto portalai, informacijos tiekėjai.

Vidinės žinių valdymo vystymosi prielaidos Veiklos efektyvumo didinimo metodų pasikeitimas Konkurencingumą užtikrina ne vien investicijos į technologijas, darbo našumo augimas, bet žinios ir kompetencija. Akcentuojama būtinybė vystyti žiniomis imlias veiklos sritis, kuriose reikalingas platus suvokimas ir ekspertinė patirtis. n Didėjančios technologijų galimybės Technologijos leidžia efektyviau keistis sukaupta informacija, automatizuoti pasikartojančias darbo operacijas, tipinių sprendimų priėmimų informacinių duomenų bazių kūrimas n Domėjimasis kognityvinėmis žmogaus funkcijomis Sėkmingos organizacijos veiklos prielaida laikoma žmogaus gebėjimai ir kompetencija, dalijimasis žiniomis, mokymasis veikloje ir vienas iš kito. n

Informacijos vadybos ir žinių vadybos sąsajos Informacijos vadyba – padeda tvarkyti ir struktūrizuoti organizacijos veiklą Informaciją reikia valdyti kaip ir kt. išteklius (personalą, technologijas, finansus). n n Galimybę išlikti ir sėkmingai konkuruoti gali užtikrinti tik sistemingos nuolatinės pastangos didinti organizacijos žinojimą, identifikuojant ir panaudojant turimas, taip pat įgyjant ir kuriant naujas žinias. Su šių tikslų siekimu susijusius procesus, metodus, priemones ir problemas nagrinėja žinių vadybos teorija. J. Stankevičiūtė, 2002 n n n Žinių vadyba – padeda išlikti ir įgyti konkurencinį pranašumą dinamiškoje aplinkoje. Kaip disciplina susiformavo 1999 (Nonaka). Žinių vadybai svarbu inovacija, originalumas, kūrybiškumas, mokymasis

Žinių vadybos mokslo raida n n Pirmosios kartos žinių vadyba: siejama su IT, informacijos apdorojimu ir pateikimu reikiamu momentu. Nenagrinėja socialinių žinių panaudojimo ir skaidos aspektų. Išreikštų žinių valdymo srityje sėkmingai dirba konsultaciniai centai: Artur Anderen, Ernst&Young, Sloan Management School ir kt. Atstovai Davenport, Prusak. Antrosios kartos žinių vadyba: dėmesys tenka socialiniams žinių sklaidos ir panaudojimo klausimams. Žinių valdymas analizuojamas pasitelkiant žmogiškųjų išteklių ir intelektinio kapitalo sampratas. Pagrindinė intelektualinio kapitalo plėtros prielaida yra mokymasis. n n n Žmogiškasis kapitalas – darbuotojų žinios, kurių organizacija netenka darbuotojui išėjus, Struktūrinis kapitalas – organizacijoje esančios žinios, užfiksuotos organizacijos dokumentuose, duomenų bazėse ir pan. Santykių kapitalas – žinios, susijusios su organizacijų verslo ar bendradarbiavimo, bendravimo su klientais ir pan. tinklais. Neišreikštų žinių valdymo srityje sėkminga Skania korporacijos veikla (Metinė intelektinio kapitalo ataskaita, 1993). Atstovai Nonaka, Takeuchi, Sveiby

Žinių valdymo elementai: Technologijos – įgalinančios duomenų ir informacijos saugojimą, dalijimąsi, perdavimą, pateikimą n Žmogiškieji ištekliai - žmonės, besinaudojantys informacijos sistemų pateiktu turiniu, jį susiejant su turimomis žiniomis bei patirtimi ir kuriantys naujas žinias. n Procesai - sujungiantys žinių gavimo, saugojimo ir naudojimo technologijų galimybes su žmogiškųjų išteklių galimybėmis, siekiant nestandartinių sprendimų priėmimo ir jų panaudojimo asmenų, organizacijų ar valstybių plėtrai. n

Žinių rodikliai n n The Economic Incentive and Institutional Regime (ekonominis skatinimas ir institucinė valdymo sistema) n Tariff & Nontariff Barriers (mokesčių ir kt. barjerai) n Regulatory Quality (kokybės reguliavimas) n Rule of Law (teisinis reguliavimas) Education and Human Resources (ugdymas ir žmogiškieji ištekliai) n Adult Literacy Rate (suaugusiųjų raštingumas) n Secondary Enrollment (bendrasis išsilavinimas) n Tertiary Enrollment (aukštasis išsilavinimas) The Innovation System (inovacijų sistema) n Royalty and License Fees Payments and Receipts (autoriniai ir patentų mokesčiai ir įplaukos) n Patent Applications Granted by the US Patent and Trademark Office (patentų naudojimas) n Scientific and Technical Journal Articles (straipsniai mokslo ir technikos žurnaluose) Information and Communication Technology (ICT) (IKT) n Telephones per 1, 000 people (telefonų sk. /1000 gyventojų) n Computers per 1, 000 people (kompiuterių sk. /1000 gyventojų) n Internet Users per 10, 000 people (interneto vartotojų sk. /1000 gyventojų) http: //info. worldbank. org/etools/kam 2/KAM_page 5. asp

Žinių rodikliai Pasaulio bankas, http: //info. worldbank. org/etools/kam 2/KAM_page 2. asp

Žinių rodikliai http: //info. worldbank. org/etools/kam 2/KAM_page 2. asp

http: //info. worldbank. org/etools/kam 2/KAM_page 5. asp

Žinių indeksų skaičiavimas

Strateginis žinių vadybos aspektas yra žinių ekonomika, kuri ekonominei politikai yra svarbi dėl kelių priežasčių: n n n žinių radimosi ir naudojimo klausimas yra aktualus ekonomikos plėtrai; žinių ekonomikoje labai svarbų vaidmenį atlieka švietimo ir mokslo sistemos; žinių kūrimo ir naudojimo procesas išryškina individo, kaip pagrindinio veikėjo, svarbą ir leidžia grįžti prie žmogaus ekonominės veiklos galimybių ir motyvų; žinių ekonomikos problematika verčia verslo atstovus žiūrėti į ekonomiką kaip į integruotą visumą, o ne pavienių sričių ir jas reguliuojančių žinybų veiklą. Lietuvoje neišvengiama paklydimų, pvz. , išskirtinis dėmesys skiriamas technologijoms, valstybė nustato prioritetines ekonomikos kryptis ir pan.

Kodėl žinių valdymas tikslingas? n n Įmonėms žinios tampa vis svarbesnės. Žinios įmonėje savo svarba lenkia kapitalą, gamtinius resursus, darbo jėgą. Jos tampa vieninteliu įrankiu, kuriuo pasinaudojant įmonė gali išgyventi pasikeitimus rinkoje, suvokti tokiu pokyčių priežastis ir teisingai prognozuoti juos ateityje. Žinių dėka įmonė gali koreguoti savo gaminamus produktus, teikiamas paslaugas, o žinių valdymas leidžia tai padaryti laiku. Kintančioje rinkoje reikia sugebėti laiku „atsitraukti”. Paslaugų ir produktų rinkos nuolatos kinta, todėl bet kuri įmonė lengvai gali atsidurti nepavydėtinoje pozicijoje – netinkamoje vietoje, netinkamu laiku ir dar su netinkamu pasiūlymu. Valdydama turimas žinias įmonė gali laiku pakeisti savo produktus, performuoti paslaugas, nutraukti projektus ar produktu linijas, kurie įmonei yra nuostolingi ir imtis tokiu, kurie užtikrintų augimą. (Lietuvos ekonominės plėtros agentūra)

Lietuvos strateginės vystymo kryptys Lietuva siekia tapti žinių pramonės lydere, savo intelektinį potencialą skirdama: n informacinėms, n lazerių technologijoms, n biotechnologijoms, n nanotechnologijoms n medžiagų mokslui. Iki 2015 metų šios pramonės produktai sudarys 25% BVP ir 50% eksporto. Skaitmeninė Lietuva 2009 http: //www. infobalt. lt/sl/index_lt. php

n n n Tik žinios išlieka. Žinių ekonomikos sąlygomis negalioja posakis, kad išlieka stipriausias. Sugebėjimas išlikti čia priklauso nuo sugebėjimo kurti, įgyti, apdoroti ir išlaikyti senas bei naujas žinias. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad žinios produktyviai panaudojamos tik tada, kai yra nukreipiamos siekiant pokyčių, o ne vien egzistencijos palaikymui. Žinios padeda priimti reikalingus sprendimus. Žinios apie ankstesnius projektus, iniciatyvas, pastangas, nesėkmes ir sėkmes gali tapti pagrindu priimant sprendimus. Įmonės, kurių darbuotojai ar jų grupės tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi žiniomis, gali greičiau priimti teisingus sprendimus ir pradėti pagal juos veikti. Žinios reikalauja mainų, o informacinės technologijos tik padeda tuos mainus įgyvendinti. Žinių valdymo sistemos diegimas reikalauja, kad įmonėje būtų gyvuojanti tradicija keistis informacija, ko negali užtikrinti jokie technologiniai sprendimai. (Lietuvos ekonominės plėtros agentūra)

n n Neišreikštos žinios yra judrios. Patyręs darbuotojas palieka įmonę, ir daugybė jam žinomu dalyku lieka neužfiksuoti jokiose laikmenose – kitaip tariant, kartu su juo įmonę palieka neįkainojamos žinios, patirtis, sampratos ir įžvalgumas. Dažnai tas pats asmuo tampa konkuruojančios įmonės darbuotoju. Žinių valdymo dėka galima užtikrinti, kad darbuotoju kaitos metu žinios nebūtų negrįžtamai prarastos. Įmonės konkurentai – greta, o ne kitame pasaulio krašte. Rinka tampa vis globalesnė, todėl žinoti apie tai, kaip vystosi įmonės net ir kituose žemynuose tampa vis svarbiau, bet kartu – sudėtingiau ir reikalauja žymiai daugiau laiko. Pasinaudojant žinių valdymo technologijomis iš sukauptų duomenų galima gauti naujų ir tikslių žinių. (Lietuvos ekonominės plėtros agentūra)

Žinių visuomenės samprata Lietuvoje derinys “žinių visuomenė” naudojamas dviem prasmėmis: - Kai žinios suprantamos kaip informacija, t. y. sustruktūrizuoti ir suformatuoti duomenys (kodifikuotos žinios), išsireiškimas “žinių visuomenė” iš esmės yra sinonimas derinio – informacinė visuomenė. Šis terminas paplito įvykus revoliucijai informacinių technologijų srityje, t. y. , kai buvo sukurta techninė ir programinė įranga, leidžianti tvarkyti ir paskleisti didelius informacijos kiekius. - Kita žodžio “žinios” prasmė – žinojimas, t. y. pažintinis gebėjimas. Žinojimui, aišku, reikia tam tikro kiekio kodifikuotų žinių, duomenų. Tie, kurie yra įvaldę žinojimą – gebėjimą pažinti, iš turimų duomenų – kodifikuotų žinių – jas apdorodami, interpretuodami kuria naują informaciją. Žinojimo perdavimas yra nepalyginamai brangesnis procesas nei informacijos perdavimas. Pažintinio gebėjimo neįmanoma aiškiai išreikšti, todėl sudėtinga perduoti ir kitam. Žinojimo perdavimas tebevyksta pagal schemą: mokytojas – mokinys arba meistras – pameistrys. Mokinio gebėjimai formuojasi stebint, klausant, kartojant mokytojo veiksmus, tarpusavyje bendraujant. Žalys, A. (2004). Mokslininkai žinojimo visuomenėje: realijos ir galimybės. Seminaras: Žinių visuomenės samprata

Žinių visuomenės kūrimo uždaviniai Per sekančius 10 metų Lietuvos ūkio subjektų konkurencinis pranašumas turi pakisti iš “pigesnių resursų“ į “unikalius gebėjimus ir žinias“. Tam reikia mokslo ir gamybos sinergetikos, kuri gali rastis per: • Švietimo ir mokslo reformą • Verslo inovacijas ir nuolatinį tobulėjimą skatinančią aplinką. (INFOBALT prioritetai, kuriant informacinę visuomenę)

Lietuvos sėkmės rodikliai: Informacinės visuomenė n Interneto skverbtis n e-raštingumas n e-valdžia Tarptautiškumas n plačiosios visuomenės anglų kalbos įgūdžiai Inovacijos n Investicijos į mokslo vystymą (R&D) nuo BVP n Patentai, tarptautinės publikacijos Žinių ekonomika n High-tech (aukštųjų technologijų) eksporto procentas n Ekonomikos konkurentiškumo indeksas

Lietuvos ŽE kūrimo evoliucija: 1 Informacinės visuomenė 2 Užsienio kalbos 3 Inovacijos (mokslas ir verslas) Rezultatas: Žinių ekonomika

Šalies ar įmonės konkurencingumą lemia pirmiausia ne naujų žinių kūrimas, o gebėjimas panaudoti jau turimas ar lengvai prieinamas žinias. E. Vilkas

Žinių visuomenės plėtros procesų apžvalga Lietuvoje Centrinės ir Vidurio Europos valstybės jau nėra konkurencingos pigia darbo jėga, tad ekonomiką raginama perorientuoti į inovacijas, ir pasitelkiant talentingus, kvalifikuotus bei kompetentingus Europos piliečius siekti konkurencingumo augimo. Rekomenduojama didinti švietimo bei mokymo finansavimą, pertvarkyti viduriniojo ir aukštojo mokslo sistemas, daugiau dėmesio skirti vyresnių darbuotojų įgūdžių tobulinimui ir kompetencijos kėlimui. Analitikai taip pat ragina didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, skatinti aukštųjų mokyklų, tyrimų kompanijų bei institucijų integraciją į Europos ir pasaulio tyrimų tinklus. Gudauskaitė, S. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV, http: //www. infobalt. lt/sl/index_lt. php? t=IRT&i=7502

Kas trukdo žinių ekonomikos plėtrai Lietuvoje? • Nepakankamai kokybiškas darbuotojų išsilavinimas • Trūksta kvalifikuotų, praktinių įgūdžių turinčių darbuotojų • Nepakankama naujų technologijų skverbtis • Netinkama teisinė bei mokestinė bazė kuriant žinioms imlius produktus ar paslaugas • Nepakankama visuomenės dalis įgyja tinkamą išsilavinimą • Mokslo kokybė neatitinka pasaulinių standartų • Kvalifikuoti darbuotojai nėra ekonomiškai motyvuoti likti dirbti Lietuvoje • Nepakankamas švietimo finansavimas • Studentai neturi motyvacijos mokytis • Siekdamos išgyventi, mokslo įstaigos turi taikytis prie verslo reikalavimų (Žinių ekonomikos forumas (2007). Žalioji knyga: Žinių ekonomikos pradžiamokslis) http: //www. zef. lt/uploads/ZEF_zalia_ZE_pradziamokslis_060310. pdf

Žinių ekonomikos kūrimo barjerai Baimės: n Verslininkai bijo rizikingai investuoti. n Politikai bijo protų nutekėjimo. n Akademikai bijo, kad tiesos ieškojimas pavirs pelno siekimu. Kaip įveikti baimes? Siekti, kad. . . n Verslininkai aktyviau dalyvautų mokymo procese, taip formuodami reikalingą būsimų darbuotojų išsilavinimą. n Politikai pasidalintų pradinių investicijų našta su verslininkais, mainais į geresnes sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojams – kad šie būtų ekonomiškai motyvuojami likti dirbti Lietuvoje. n Akademikai atviriau priimtų verslo siūlomą bendradarbiavimą ir idėjas, o kartu – ir taip reikalingą papildomą mokslo finansavimą.

Žinių ekonomikos forumas n Pagrindinės ŽEF veiklos kryptys yra: n Lietuvos inovacijų sistema. n Švietimo ir mokslo sistema. n Tematiniai tinklai ir klasteriai. n Viešojo valdymo tobulinimas. n Intelektinė nuosavybė, jos valdymas ir apsauga. n ŽEF veikla susijusi su šiomis sritimis: n Gebėjimų stiprinimo ir kvalifikacijos kėlimo (konferencijų, mokymų, seminarų organizavimas. n Aplinkos sukūrimo ir sąlygų gerinimo (pasiūlymai, pozicijos, diskusijos). n Tinklaveika (diskusijos, asmeninės partnerystės tinklo plėtra). n Pilotinės iniciatyvos (Saulėtekio slėnis, integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) ir kt. ). http: //www. zef. lt/

INFOBALT n n n atstovauti nacionalinį informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių; dalyvauti sprendžiant strateginius sektoriaus raidos klausimus ir daryti įtaką vidinės rinkos plėtrai; skatinti IRT sektoriaus eksportą; plėsti visų visuomenės grupių švietimą IRT srityje. Viena iš veiklos sričių: Informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos skatinimas n Asociacija atstovauja narių interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, konsultuoja asociacijos narius intelektinės nuosavybės bei autorių teisės klausimais, dalyvauja teisės aktų kūrime, bendradarbiauja su aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų institucijomis. http: //www. infobalt. lt/

Naudingi šaltiniai Informacinės visuomenės plėtros komitetas, http: //www. ivpk. lt/ n Žinių ekonomikos forumas, http: //www. zef. lt/ n Infobalt, http: //www. infobalt. lt/ n Viešosios paslaugos, http: //www. evaldzia. lt/ n

Klausimai n n n Kokios žinios būtinos Jūsų organizacijos sėkmei ir kurios nulemia Jūsų konkurencinės aplinkos dinamiką? Kokie ištekliai (žinių ar materialiniai) daro didesnę įtaką Jūsų įmonės konkurencingumui arba organizacijos tobulinimui? Ar Jūsų organizacija galvoja apie ateitį, ar apmąsto galimus veiklos pokyčius? Ar sieja šiuos pokyčius su žinių valdymu?