Informacins technologijos Kas sudaro sistemin blok Kompiuter surinkime

? Informacinės technologijos Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Terminai ir sąvokos v 1. 1 Kompiuterio vidinė sandara Mokomosios priemonės autorius - informacinių technologijų mokytojas Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Operatyvioji atmintis ► Korpusas ► Optinis įrenginys ► Maitinimo šaltinis ► Kortelių skaitytuvas arba lanksčiųjų diskelių įrenginys ► Pagrindinė plokštė ► Standusis diskas (3. 5“), išorinė atmintis ► Procesorius ► Vaizdo plokštė ► Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Kompiuterio sisteminis blokas Naujos kartos SSD diskas (2. 5“), išorinė atmintis ► Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? � Komponentai: 1. Pagrindinė plokštė 2. Procesorius 3. Aušintuvas 4. Operatyvioji atmintis 5. Maitinimo šaltinis Dabar liko sujungti visus komponentus! 6. Standusis diskas 6. SSD diskas Žiūrėti 7. Optinis įrenginys 8. Kortelių skaitytuvas 9. Vaizdo plokštė 9. Kitos plokštės (tinklo, garso ir pan. ) Kompiuterį surinkime kartu Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Duomenų kabeliais prijungiame išorinius atminties įtaisus ir optinį įrenginį Prijungiame korpuso indikatorių, kartotinio paleidimo ir kitų trumpiklių mygtukus Prijungiame maitinimo kabelius Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt ? Išplėtotų galimybių vaizdo plokštei reikia papildomo maitinimo Pagrindinei plokštei būtina įtampa Procesoriaus aušintuvas turi specialų kištuką Atgal Prijungiame kortelių skaitytuvą Komponentų sujungimas Galiausiai prijungti maitinimą kompiuteriui Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Korpusas – tai kompiuterio dalis, į kurią montuojami visi komponentai. Korpusai gali skirtis dydžiu, išvaizda, savitais privalumais (garso slopinimu, geru vėdinimu, papildomais informaciniais ekranais, patogumu išdėstyti komponentus ir jungtis). Korpusai dažnai jau būna su įmontuotais maitinimo šaltiniais. Korpusas Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Maitinimo šaltinio paskirtis – tiekti elektros energiją kompiuterio komponentams. Atsižvelgiant į komponentų galingumą ir kiekį, reikia galingesnio ir maitinimo šaltinio. Kintamąją 220 V elektros srovę jis paverčia į nuolatinę. Paverstos srovės galingumas automatiškai prisitaiko prie poreikio. Didėjant poreikiui, naudojama galia irgi didėja. Jei kompiuteryje yra viena ar net keletas ypač galingų vaizdo plokščių, gali prireikti net 700– 1000 W maitinimo šaltinio. Šiuo metu galima įsigyti nuo 300 iki 1200 W. Labiausiai yra paplitę 350– 450 W galingumo maitinimo šaltiniai. Maitinimo šaltinis Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? X Pagrindinė plokštė – svarbiausia kompiuterio detalė, į kurią sumontuojami kiti svarbūs komponentai: procesorius, darbinė (operatyvioji) atmintis, vaizdo, garso, tinklo plokštės ir t. Pagrindinė plokštė visus komponentus sujungia į vientisą sistemą. Pagrindinės plokštės skirstomos pagal tai, kokiems procesoriams pritaikytos, kokie lustų rinkiniai ją sudaro, kokias darbines (operatyviąsias) atmintines palaiko, taip pat pagal sisteminės magistralės duomenų perdavimo spartą, papildomų jungčių gausą ir jų tipais. Taip pat skiriasi dydžiu, išvaizda, elementų išdėstymu. Labiausiai paplitusios ATX ir Micro. ATX tipo pagrindinės plokštės. Plačiau Pagrindinė plokštė 1/2 Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Pagrindinės plokštės jungčių išvestys sisteminio bloko nugarėlėje Atgal Sujunkime komponentus Aušinimo elementas X Darbinės (operatyviosios) atminties lizdai Procesoriaus lizdas Vaizdo plokštės PCI Express lizdas ? Spartinimo mygtukai, jungikliai PCI jungtis skirta pvz. : tinklo, garso ir pan. plokštėms Atgal Maitinimo lizdas Energijos elementas (baterija) Papildomi USB lizdai e-SATA (3 Gb/s) lizdai Aušinimo elementas Papildomi USB lizdai e-SATA (6 Gb/s) lizdai Pagrindinė plokštė 2/2 Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Korpuso indikatorių (standžiojo disko, kartotinio paleidimo ir kt. ) trumpikliai Palanga, 2011

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Procesorius – įtaisas, atliekantis visas skaičiavimo operacijas ir sistemos valdymo veiksmus. Tai mažytė silicio plokštelė, kurioje yra milijonai loginių elementų (tranzistorių), sujungtų į bendrą integrinio grandyno lustą. Procesoriaus sparta matuojama gigahercais – GHz (mažiausias vienetas hercas (Hz) – tai vienas elektros impulsas, arba pats paprasčiausias veiksmas, kurį procesorius geba atlikti per sekundę). Procesoriaus spartą lemia ne tik dažnis, tačiau ir architektūra: branduolių skaičius, pirmojo, antrojo ar trečiojo lygio spartinančiosios atmintinės talpa. Branduolių skaičius labai padeda mažinti ir elektros sąnaudas. Kadangi procesoriai labai kaista, jiems būtini pajėgūs aušintuvai. Šiuo metu labiausiai paplitę bendrovių Intel® ir AMD (Advanced Micro Devices) gaminami procesoriai. Intel AMD Intel Celeron Intel Core 2 Duo Intel Core i 3 Intel Core i 5 Intel Core i 7 Intel Dual-Core Xeon Intel Quad-Core Xeon AMD Sempron AMD Athlon II X 2 AMD Phenom II X 4 AMD Phenom II X 6 Procesorius Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? X Vaizdo plokštė perduoda vaizdą į vaizduoklį (monitorių), televizorių, projektorių ar kitus vaizdo įrenginius. Dabartinėse vaizdo plokštėse būna įmontuotas specialus grafinis procesorius ir vaizdą sauganti atmintinė. Šis procesorius grafinius duomenis apdoroja beveik savarankiškai, neapkraudamas pagrindinio procesoriaus. Dažnai vaizdo plokštės lustas įmontuotas tiesiog pagrindinėje plokštėje. Tokios integruotos vaizdo plokštės paprastai nepasižymi dideliu vaizdo apdorojimo pajėgumu. Pagrindinės vaizdo plokštės charakteristikos: taktinis lusto dažnis Mhz (iki 800); atmintinės talpa MB (128, 256, 512, 1024 ir daugiau); taktinis atmintinės dažnis Mhz (iki 5000). Lietuvoje populiariausios AMD (ATI) ir n. Vidia vaizdo plokštės. Plačiau Vaizdo plokštė 1/2 Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus ? Atgal X Apsauginė konstrukcija Varinis/aliumininis radiatorius Ventiliatorius Papildomo maitinimo jungtys Varinis/aliumininis radiatorius Atgal Grafinis procesorius HDMI jungties lizdas Vaizdo atmintis Vaizdo išvesties prievadas Galinė apsauginės konstrukcijos dalis DVI jungties lizdas Grafinis procesorius Vaizdo plokštė 2/2 Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt PCI Express sąsaja Palanga, 2011

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Darbinė (operatyvioji) atmintis – tai įtaisas, turintis milijonus vienodų ląstelių, kuriose telpa po vieną informacijos dalelę. Ji saugo programinę įrangą ir informaciją, su kuria tuo metu dirba procesorius. Galima sakyti, procesorius joje „pasideda“ laikinuosius duomenis. Mažiausias atminties matavimo vienetas – bitas (b). Aštuoni bitai sudaro 1 baitą (B). Didesni matavimo vienetai yra kilobaitas (KB): 1 KB = 1024 baitai; megabaitas (MB): 1 MB = 1024 kilobaitai; gigabaitas (GB): 1 GB = 1024 megabaitai; terabaitas (TB): 1 TB = 1024 gigabaitai. Rekomenduojama darbinės atminties talpa – 2 – 4 GB. Darbinė atmintis skiriasi jungtimi (SDRAM, DDRII, DDRIII) su pagrindine plokšte, informacijos talpa GB (1– 4), kreipimosi į ją laiku (daugiau kaip 1 GB/s) ir darbiniu dažniu Mhz (266, 333, 400, 533, 667, 800, 1066, 1333, 1666). Darbinė (operatyvioji) atmintis Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Naujausi optiniai įrenginiai leidžia įrašyti ir skaityti duomenis iš optinių duomenų laikmenų: CD -R, CD-RW, DVD-RW, HD-DVD ir Blu-ray diskų. Kompaktiniai diskai (CD-R) yra optinė vienkartinio įrašymo duomenų laikmena. Duomenys į kompaktinius diskus įrašomi ir skaitomi lazerio spinduliu. Standartinė vieno kompaktinio disko talpa yra apie 700 MB. Perrašomame (CD-RW) diske informaciją galima perrašyti daug kartų. DVD diskų (DVD-R) matmenys atitinka įprastinį CD, jie taip pat naudoja lazerio spindulį informacijai skaityti ir rašyti. Tačiau DVD disko talpa kelis kartus didesnė nei CD, nes naudojama plonesnio lazerio technologija, ir įrašymo tankis didesnis. Įprastinė DVD disko talpa – 4, 4, dvisluoksnio DVD disko (DVD-R DL) – 8, 5 GB. DVD-RW diskus galima perrašyti. Naujos kartos Blu-ray įrenginiai gali skaityti ir įrašyti informaciją ne tik į ankščiau paminėtas, bet ir į naujo Blu-ray standarto optinių duomenų laikmenas. Blu-ray Disc arba santrumpa BD (iš angl. blue ray – mėlynas spindulys ir disc – diskas) – tai optinis diskas, skirtas informacijai – dažniausiai aukštos raiškos vaizdo – įrašyti ir saugoti. Blu-ray pavadinimas kilo iš skaityti ir rašyti naudojamo mėlynos spalvos (techniškai – mėlynos ir violetinės) lazerio spindulio, kurio bangos ilgis – 405 nm. Į šiuos diskus galima įrašyti kur kas daugiau duomenų nei į DVD, turintį tuos pačius fizinius duomenis, tačiau įrašyti ir skaityti naudojantį ilgesnės bangos lazerį – raudoną (650 nm). Į viensluoksnį Blu-ray (BD) diską galima įrašyti 25 GB – tokios talpos turėtų užtekti įrašyti keturių valandų trukmės aukštos kokybės vaizdo įrašui su garsu. Dvisluoksniame diske gali tilpti 50 GB – tiek pakanka įrašyti iki aštuonių valandų trukmės didelės raiškos filmui. Optinis įrenginys Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Atminties kortelių skaitytuvas įgalina ne tik skaityti atminties korteles, bet ir į jas įrašyti. Viename įrenginyje gali būti įvairių atminties kortelių prijungimo lizdų. Šiuo metu labiausiai paplitusios atminties kortelės yra: Mini-SD, Micro. SD, MMC, CF, XD, MS, M 2. Atminties kortelių skaitytuvas gali būti įmontuotas į sisteminį bloką arba prie kompiuterio jungiamas (dažniausiai) USB jungtimi. Kortelių skaitytuvas Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Informacijos saugojimo įtaisas, kuriame saugoma kompiuteriui valdyti ir skaičiavimams atlikti reikalinga programinė įranga bei įvairūs duomenys. Vidinis standusis diskas montuojamas sisteminiame bloke ir dažnai laikomas pastarojo dalimi, nors pagal paskirtį yra išorinės atmintinės įrenginys. Standieji diskai gaminami iš aliuminio ar kitos standžios medžiagos, padengtos feromagnetiniu sluoksniu. Duomenys į standžiuosius diskus įrašomi ir nuskaitomi naudojant magnetinio įrašo technologiją. Svarbiausios charakteristikos: jungties tipas su pagrindine plokšte (IDE, SATA, SCSI, IEEE), informacijos pasiekimo laikas. Diskų apsisukimo greitis 3600– 15000 aps. /min. Talpa, kuri jau siekia 3 TB (3000 GB). Vidinė spartinančioji atmintinė (8– 64 MB). Duomenų perdavimo sparta – 80 MB/s ir daugiau. Standusis diskas – 3, 5“ Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Standusis puslaidininkis diskas (SSD) – skirtingai nei tradiciniai kietieji diskai, šie neturi jokių judančių dalių viduje. SSD diskus sudaro greitoji DRAM tipo atmintis. Iki SSD diskų pasirodymo vienintelė kompiuterių greitėjimą ribojanti dalis buvo standartiniai kietieji diskai. Norint greičiau nuskaityti besisukantį diską reikia greičiau jį sukti. Kietieji nešiojamųjų kompiuterių diskai sukasi 5400, stacionarių – 7200 aps. /min. , o patys greičiausi diskai – daugiau kaip 10 000 aps. /min. Tačiau ir tokio apsukų skaičiaus jau negana. Naujausi žaidimai, vaizdo ir garso apdorojimo programos reikalauja vis greitesnio duomenų srauto tarp kietojo disko ir procesoriaus. Štai čia ir pasirodo tikrosios SSD diskų galimybės. Informacija juose, palyginti su įprastais diskais, pasiekiama per gerokai trumpesnį laiką, todėl darbinis kompiuterio greitis padidėja. Netikėtai dingusi elektra gali sugadinti paprastą diską, jeigu optinė galvutė užkrinta ant disko paviršiaus. SSD diskai judančių dalių neturi, taigi tokios problemos jiems nebaisios. Minusas – didelė kaina, sąlyginai nedidelė talpa. Standusis puslaidininkinis diskas (SSD) – 2, 5“ Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? • Korpusas (Computer case) – kompiuterio sandaros dalis, į kurią montuojami visi komponentai. • Maitinimo šaltinis (Power supply) – įrenginys, skirtas tiekti elektros energiją kompiuterio komponentams. • Pagrindinė plokštė (Motherboard) – pagrindinis kompiuterio komponentas – jis sujungia visus komponentus į visumą – į vieną sistemą. • Procesorius (CPU – Central Processing Unit) – komponentas, atliekantis visas skaičiavimo operacijas ir sistemos valdymo veiksmus. • Vaizdo plokštė (Graphics card) – komponentas, apdorojantis, atliekantis veiksmus su vaizdu ir perduodantis jį į išvesties įrenginius (pvz. : vaizduoklis, vaizdo projektorius, televizorius ir pan. ). • Darbinė (operatyvioji) atmintis (RAM – Random Access Memory) – tiesioginės kreipties atmintis, į kurią gali tiesiogiai kreiptis procesorius. Šioje atmintyje laikomas operacinės sistemos branduolys, aktyvios taikomosios programos ir jų naudojami duomenys. • Optinis įrenginys (ODD – Optical Disc Drive) – įrenginys skirtas įrašyti ir skaityti duomenis iš kompaktinių laikmenų. • Atminties kortelių skaitytuvas (Memory card reader) – įrenginys, galintis ne tik nuskaityti, bet ir įrašyti į atminties korteles. • Standusis diskas (HDD – Hard Drive Disc) – pagrindinis išorinis kompiuterio atminties įtaisas. Jame saugoma kompiuteriui valdyti ir skaičiavimams atlikti reikalinga programinė įranga ir įvairūs duomenys. • Standusis puslaidininkis diskas (SSD – Solid State Disk) – pagrindinis išorinis kompiuterio atminties įtaisas, neturintis judančių dalių. Jame saugoma kompiuteriui valdyti ir skaičiavimams atlikti reikalinga programinė įranga ir įvairūs duomenys. Terminai ir sąvokos Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Palanga, 2011 X

Kas sudaro sisteminį bloką? Kompiuterį surinkime kartu Sujunkime komponentus Atgal ? Kompiuterio vidinė sandara Elektroninė mokymo priemonė mokiniams V–VI ir IX–X klasės Aprobuota Palangos miesto informacinių technologijų metodiniame būrelyje. Protokolo Nr. 3, 2011 -02 -25. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla Informacija Osvaldas Valiukas | www. itpriemones. lt Osvaldas Valiukas Informacinių technologijų mokytojas Palanga, 2011 X