IKIMOKYKLINIO AMIAUS VAIK SOCIALINI GDI UGDYMO ORGANIZAVIMO YPATUMAI

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMO YPATUMAI ŠEIMOJE IR UGDYMO ĮSTAIGOJE Lopšelis-darželis “Delfinas” socialinė pedagogė Silvija Jagelavičienė

ŠEIMA - SVARBIAUSIAS SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYTOJAS. „Šeima – pagrindinis socializacijos veiksnys, kurio dėka vaikas įgyja esminių socialinių žinių, susiformuoja įgūdžius bei gebėjimus, perima vertybes ir idealus, taisykles ir normas, būtinas gyvenant jį supančioje visuomenėje“ (Leliūgienė, 2003, p. 9). Būtent čia pradedami formuoti esminiai socialiniai įgūdžiai, kurie lemia fizinį, emocinį ir socialinį vaiko vystymąsi. Pasak Berns (2009), šeimos funkcijos ir jos narių asmeniniai santykiai stipriai veikia vaiko psichosocialinę raidą. Bendraudamas su šeimos nariais, vaikas susikuria santykių su kitais žmonėmis modelius.

ŠEIMA - SVARBIAUSIAS SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYTOJAS Šeima, kurioje palaikomi artimi ryšiai su artimais vaikui šeimos nariais; skatinami pirminiai gebėjimai ir įgūdžiai savarankiškiems veiksmams; ugdomas tinkamas elgesys ir tinkami problemų sprendimo būdai; taikomos kitos pozityvios auklėjimo priemonės. Sutton, (1999) teigia, jog ankstesnė vaiko patirtis, įgyta šeimoje, gali nulemti elgesio problemas mokykliniame amžiuje. Tie vaikai, kurie ankstyvoje vaikystėje buvo agresyvūs, nesiliovė tai darę ir vėliau.

VAIKŲ ASOCIALAUS ELGESIO PRIEŽASTYS Vaikai iš prigintiems nėra asocialaus elgesio, jie mokosi nuo jauno amžiaus, iš juos supančių žmonių (Cole & Cole 1989; Cole & Lightfootas, 2005; Tremblay, 2000). Šie rezultatai reiškia, kad mūsų supratimas apie asocialų elgesį galėtų būti geresnis, sutelkiant dėmesį į tinkamo elgesio formavimą, kurį gali įtakoti formuojami socialiniai įgūdžiai.

ŠEIMA- SVARBIAUSIAS VAIKO SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYTOJAS Teigiami šeimos veiksniai įtakoja vaiko socialinių įgūdžių formavimąsi. Bajorūno (1997), teigimu: šeimose, kuriose vaikai auga su dviem tėvais, yra ramesnis psichologinis klimatas. Vaikai, kurie jaučia ir tėvo, ir motinos paramą, meilę, jie auga ramūs, pasitikintys savimi. Vaikų skaičius šeimoje taip pat veikia šeimos psichologinį klimatą. Jo teigimu, vienintelis vaikas dažniau patiria bendravimo problemų, jis pripratęs, kad viskas šeimoje atitenka jam vienam. Tokie vaikai būna egoistiškesni negu vaikai, augantys daugiavaikėse šeimose, kuriose vaikai dalinasi, bendrauja vieni su kitais.

TINKAMI AUKLĖJIMO BŪDAI IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE Ikimokykliniame amžiuje atsiranda auklėjimo būdai – tokie kaip: argumentavimas; nurodymai; izoliacija, (pertraukos); privilegijų apribojimas (neigiami padariniai); pastiprinimas arba atlygis.

VAIKO SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE Vaiko socialiniai įgūdžiai šeimoje apibūdinami kaip: gebėjimas bendrauti ir adekvačiai elgtis mokėjimas įveikti kasdienio gyvenimo reikalavimus ir sunkumus tinkamai elgtis įvairiose situacijose. Kad visa tai pasiekti, Žukauskienė (2007) pateikia vadovavimo elgesiui metodus: Apdovanojimas už tinkamą elgesį; Netinkamo elgesio ignoravimas; Tinkamo elgesio modeliavimas; Baudimas už netinkamą elgesį. Pastarieji skirti tam, jog vaikas elgtųsi adekvačiai esančiai situacijai, bendrautų socialiai priimtais būdais ir kitaip ugdytų savo socialinius įgūdžius. Vertinant netinkamą vaiko elgesį reikia imtis tik priimtinų baudos būdų t. y. privilegijų atėmimas, pašalinimas arba sugadintų objektų sutaisymas.

TINKAMI AUKLĖJIMO PRINCIPAI Vadovaujant vaiko elgesiui (be fizinių bausmių) siūloma remtis šiais principais (Žukauskienė, 2007): Pozityvus paskatinimas už gerą vaiko elgesį, veikia geriau nei bausmė už blogą elgesį. Elgesys kurio tikisi ir reikalauja tėvai turi atitikti vaiko fizinius, pažintinius ir psichosocialinius sugebėjimus. Taisyklės, kurių turi laikytis vaikas ir jų nesilaikymo padariniai, turi būti paaiškinti iš anksto. Ikimokyklinio amžiaus vaikas nevisiškai supranta priežastis, todėl jas reikia paaiškinti pavyzdžiais. Bausmė turi atitikti netinkamą poelgį ir taikoma nedelsiant.

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO SVARBA Abromaitienė (2008) pažymi, kad socialinių įgūdžių ugdymas leidžia išvengti įvairių delinkventinio elgesio apraiškų, pakeičia netinkamą elgesį tinkamu, pasiruošia savarankiškam gyvenimui. Socialinius įgūdžius ypač svarbu ugdyti ankstyvajame vaiko amžiuje, nes kiekvienas vaikas turi sugebėti susidoroti su kasdieninio gyvenimo reikalavimais ir iššūkiais. Daugeliu atveju tėvams reikalinga profesionali pedagogo pagalba, kad būtų suteikta informacija ar imamasi tiesioginio darbo su vaiku, stokojančiu socialinių įgūdžių arba formuojant juos nuo kuo jaunesnio amžiaus.

SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLA IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE Viena iš socialinio pedagogo veiklos sričių yra darbas su vaikais grupėje. Socialinių įgūdžių grupės yra darbo forma, kurios metu, mokoma specialų įgūdžių pagal numatytą programą su tiksline grupe (Leliūgienė, 2003). Kadangi socialinis pedagogas gali dirbti bet kurioje švietimo institucijoje, jis turi dar ir galimybę dirbti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, kadangi jose pasireiškia vaikų socialinės problemos dėl socialinių įgūdžių stygiaus ar visiško jų neturėjimo. Įvertinant darbo specifiškumą, galima numatyti, kartu su ikimokyklinio ugdymo pedagogais dirbant komandoje ir socialinį pedagogą.

DALYVAVIMAS SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOSE L/d “Delfinas” dalyvauja dvejose socialinių įgūdžių ugdymo programose: Tarptautinė programa “Zipio draugai”. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.

NAUDOTA LITERATŪRA Abromaitienė, L. (2008). Delinkventinio elgesio pedagogika. Kaunas. Aramavičiūtė, V. , Jasiūnaitė, P. (2011). Žaidimas kaip vaiko socializacijos veiksnys ikimokykliniame amžiuje. Acta Pedagogica Vilnensia. 26, P. 70 -81. Bajoriūnas, Z. (1997). Šeimos edukologija. Vilnius. Berns, R. B. (2009). Vaiko socializacija. Šeima, mokykla, visuomenė. Vilnius. Leliūgienė, (2003). Socialinė pedagogika. Kaunas. Sutton, C. (1999). Socialinis darbas, bendruomen÷s veikla ir psichologija. Vilnius Žukauskienė R. (2007). Raidos psichologija. Vilnius. Žukauskienė, R. (2001). Kodėl vaikai neklauso? Vilnius.

Dėkoju už dėmesį !!!