I Vilniaus universiteto Studij nuostat 5 4 Darbas

Iš Vilniaus universiteto Studijų nuostatų: 5. 4. Darbas per semestrą: 5. 4. 3. Per pirmąją paskaitą dalyko (modulio) dėstytojas supažindina studentus su dalyko (modulio) aprašu, nurodydamas studentų pasiekimų vertinimo semestro ir egzaminų metu formas, tvarką, vertinimo kriterijus ir atsiskaitymo reikalavimus. Dalyko (modulio) aprašas turi būti skelbiamas padalinio tinklalapyje ir (ar) VUSIS. © Nerijus Babinskas, 2018 1

Dr. Nerijus Babinskas: http: //web. vu. lt/if/n. babinskas/ nerijus. babinskas@if. vu. lt Europos istorija: epochos ir regionai Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) modulis/dalykas Metodinė medžiaga 2018/19 m. m.

Atsiskaitymas © Nerijus Babinskas, 2018 3

Kaupiamojo balo komponentai: Komponentas “Dividendas” Seminarai 1+1 VMA užduotys Atsakymas į probleminį klausimą Pranešimas 2 3 I testas 2 II testas 2 Techninis asistavimas 2 Iš viso: © Nerijus Babinskas, 2018 3 15+1 4

Studento pasirinkimo laisvė: • Kadangi yra kaupiamojo balo komponentų perteklius, todėl studentas turi teisę rinktis vieną iš toliau pateiktų “komplektų”: © Nerijus Babinskas, 2018 5

I “komplektas”: be pranešimo Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą © Nerijus Babinskas, 2018 6

II “komplektas”: su pranešimu Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą © Nerijus Babinskas, 2018 7

III “komplektas”: techninis asistavimas Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą © Nerijus Babinskas, 2018 8

Pagrindinių kaupiamojo balo komponentų paaiškinimai • Abu testai uždari, kiekvieną testą sudarys po 10 -20 klausimų. • VMA užduotys atliekamos kiekvieną savaitę VMA aplinkoje. Sistema fiksuoja teisingų atsakymų procentą. • Seminarų (tiek auditorinių, tiek virtualių) komponentą sudaro dvi dalys: lankomumas ir raiška. Seminarų lankomumas – privalomas, tačiau 1 seminarą per semestrą galima praleisti (neviršijus ribos - 1 balas). Raiška – tai aktyvus ir konstruktyvus dalyvavimas seminaruose (galima gauti papildomą balą, o taip pat kompensuoti “nestropų” lankomumą). • Atsakymas į probleminį klausimą: dėstytojas atsitiktinai paskirs vieną per egzaminą iš pateikto sąrašo; atsakinėti reikia turint omenyje vertinimo kriterijus. Ruoštis iš paskaitų medžiagos ir nurodytos literatūros. DĖMESIO: jeigu dviejų ar daugiau studentų atsakymai į tą patį probleminį klausimą sutaps tarpusavyje daugiau nei 33% (“tiražuojamos” klaidos ar perteklinė informacija gali šį procentą ir sumažinti), tai jie bus neįskaitomi. © Nerijus Babinskas, 2018 9

Pranešimas: • rengia du žmonės; • temos išplaukia iš probleminių klausimų (pagrindinio ir papildomo sąrašo); dalį literatūros gali rekomenduoti dėstytojas, kita randama savarankiškai; • pristatymas vyksta per seminarą, datą iš anksto paskiria dėstytojas (bus skelbiamas pranešimų grafikas); pranešimo turinio orientyrai - vertinimo kriterijai. • Pranešimus reikia pasirinkti per rugsėjo mėnesį (vėliau to daryti nebebus galima), o pranešimo temą užsirezervuoti VMA. • Atsisakyti rengti pranešimą taip pat nebus galima (nes jūs užėmėte temą ir atėmėte galimybę pranešimą rengti kolegoms). • Pranešimo skaidrės turi būti „užsiųstos“ į VMA iš anksto: vėliausiai pranešimo pristatomo išvakarėse. To nepadarius – pranešimas neužskaitomas. © Nerijus Babinskas, 2018 10

Techninis asistavimas: • Pasirinkęs šią užduotį (“misiją”) studentas/-ė atlieka šias funkcijas: – rūpinasi privalomos literatūros (testų ir seminarų) sklaida tarp kursą pasirinkusių studentų; – rūpinasi kurso “tekstbuko” komplektavimu/atnaujinimu pagal naujausią literatūros sąrašą; – padeda spręsti kitus dėstytojui iškilusius techninio pobūdžio klausimus (jeigu tokių iškyla). © Nerijus Babinskas, 2018 11

Probleminių klausimų sąrašas-1 (bendra) 1. Kas yra Europa? Kada ji „gimė“? Kokia prasme/-ėmis istorikai suvokia Europą? Nuo kada Europa jau nebe tik geografija? Kiek galima išskirti Europų? 2. Kas yra Vakarų civilizacija? Kada ji atsirado? Kokie jos išskirtiniai bruožai? Kiek yra Vakarų civilizacijos „parapijų“? Irako krizė (2003): ar XXI a. jau esama esminės takoskyros tarp JAV ir Europos? Ar Monrealis (Montreal) ir Torontas – priklauso skirtingoms civilizacijoms/subcivilizacijoms? Kalbant perkeltine prasme, ką galėtų simbolizuoti šie miestai? 3. Kuo ir kiek Europai svarbūs indoeuropiečiai? 4. Kiek reikėtų išskirti Europos istorinių regionų: du, tris, keturis ar daugiau? Kuo remiantis tokie regionai išskiriami? Ką jie mums gali paaiškinti apie Europos istoriją? 5. Ką ir kiek Europai reiškia krikščionybė? Ar Europos Sąjungos konstitucijoje (2004) ji turėjo būti deklaruota? Koks Europos santykis su religija iš istorinės perspektyvos ir XXI amžiuje? 6. Kiek svarbus islamas Europos istorijoje? Kuo ypatinga Turkija? Kokia jos © Nerijus Babinskas, 2018 12 vieta/reikšmė Europos istorijoje? Ar ji gali tapti ES nare? Kodėl taip arba kodėl ne?

Probleminių klausimų sąrašas-2 (epochos) 7. Kiek Europos istorijos epochų tradiciškai išskiriama? Ar tokia periodizacija jus įtikina? Kokios būtų galimos alternatyvos? Kuri iš jų atrodo pati įtikinamiausia? Atsakymus pagrįskite. [sunkus klausimas prezentacijai] 8. Kodėl Homo sapiens iš Europos išstūmė neandartaliečius? Kas yra Vėlyvojo paleolito revoliucija? Kuo ji reikšminga? Ar tikrai galima tokią išskirti? Ar tikrai ji prasidėjo Europoje? 9. Kaip suprasti posakį, kad Europos ištakos − tai Atėnai, Jeruzalė ir Roma? Ar tai pagrįstas teiginys? Kodėl? 10. Kodėl išskiriami viduramžiai? Ar prasminga juos išskirti? Jeigu taip, tai kada jie Europoje prasidėjo ir baigėsi? Kodėl taip manote? Kokie dar galimi šio klausimo atsakymai? Ar jie mažiau įtikinantys? Jeigu viduramžių išskirti nėra prasmės, kokios tuomet galimos alternatyvos? Ar išskirtini viduramžiai Lietuvos istorijoje? Kodėl? 11. Kiek pagrįsta naujųjų laikų ir šiuolaikinės (naujųjų/naujausių laikų) istorijos perskyra? Kodėl? Kokias alternatyvas galima pasiūlyti? © Nerijus Babinskas, 2018 13

Probleminių klausimų sąrašas-3 (regionai) 12. Kas istoriškai yra Senoji Europa? O ką būtų galima pavadinti Naująja Europa? Kodėl (kokia prasme)? Kaip istoriškai kito Senosios/Naujosios Europų ribos? 13. Kokiais argumentais remiantis Jungtinė Karalystė laikoma “specialiuoju atveju” Europos istorijoje? Ar pritariate šiai nuomonei? Ar ir kaip Brexit galima interpretuoti civilizaciškai ir geopolitiškai? Ar anglosaksų pasaulis (angliškai kalbančios šalys) laikytinas atskira subcivilizacija? Atsakymus argumentuokite. 14. Kokios galimos Vidurio Europos sampratos? Kaip Vidurio Europa siejasi su Naująja Europa? Ar prasminga išskirti Vidurio Rytų Europą? Kodėl? Kokios Lietuvos sąsajos su Vidurio Europa? 15. Ar prasminga išskirti Šiaurės Europos (Norden) regioną? Kodėl? Koks Šiaurės Europos santykis su Baltoskandija, Baltijos jūros regionu (BJR), Šiaurryčių Europa? Kas sieja Lietuvą su Šiaurės Europa, Baltoskandija, BJR? 16. Ar Viduržemis laikytinas Europos istoriniu regionu? Kodėl? Koks jo santykis su Pietų Europa, Šiaurės Afrika ir Artimaisiais Rytais (Levantu)? 17. Graikija ir ES – išimtis ar taisyklė (palygink su Rumunija ir Ispanija)? Ar stačiatikiškos šalys turi ateitį ES? O Pietų Europos šalys? Ar stačiatikišką regioną (arba Pietų Europą) inkorporavusi ES turi ateitį? 18. Kas yra Balkanai? Kuo jie ypatingi? Kokia jų vieta Europos istorijoje? Ar šis regionas turi ateitį ES? © Nerijus Babinskas, 2018 14 19. Kas yra Rusija: Vakarų ar Europos civilizacijos dalis? Bizantinės civilizacijos tąsa?

Papildomi probleminiai klausimai-1 (skirti vien pranešimams): 1. Kodėl Izraelio atstovai dalyvauja „Eurovizijoje“ ir Europos krepšinio čempionatuose? Ar galimas civilizacinis atsakymas į šiuos klausimus? Kiek žydai svarbūs Europos istorijoje ir kultūroje? Atsakymą pagrįskite. 2. Kas yra Baltarusija? Kuo ji ypatinga? Kokia jos vieta Europos istorijoje? Kokie istoriniai veiksniai lėmė jos savitą raidą? Ar Baltarusija gali tapti ES nare (palygink pasirinktinai su Ukraina, Gruzija arba Turkija)? 3. Paaiškinkite sąvokų Rytų Europa, Šiaurryčių Europa ir Pietryčių Europa santykį? Kas sieja šiuos regionus/subregionus? O ar yra esminių skirtumų? Koks šių regionų/subregionų santykis su istorine (civilizacine) ir šiuolaikine Europa? 4. Ar Bizantija laikytina atskira civilizacija? Kodėl? Ar Bizantija laikytina Europa? Kodėl? Kuo laikytinas stačiatikiškasis regionas/-ai po Bizantijos žlugimo? 5. Ar prasminga būtų išskirti Juodosios jūros regioną? Kodėl taip arba kodėl ne? Koks jo santykis su Pietryčių Europos ir Viduržemio regionais? 15 © Nerijus Babinskas, 2018

Papildomi probleminiai klausimai-2 (skirti vien pranešimams): 6. Kas yra krikščioniškojo Pietų Kaukazo (vadinamosios Užkaukazės) šalys civilizaciniu požiūriu? Ar jos turėtų tapti ES narėmis (palygink pasirinktinai su Makedonija, Turkija ar Moldova)? 7. Kaip civilizaciškai apibūdintina Lietuva? Koks jos santykis su Europa? Ar jis visada buvo toks? Kokius svarbiausius civilizacinius pokyčius būtų galima įžvelgti Lietuvos istorinėje raidoje? 8. Ar Žemaitiją, Vidurio Europą ir Euraziją kas nors sieja? Ar jas visas galime laikyti istoriniais regionais? Kokia prasme? Ar galėtumėte pateikti daugiau tokių, atrodytų, paradoksalių pavyzdžių? 9. Kas yra nacija (moderni tauta)? Ką Europai reiškia tautiškumas XXI a. ? Ar nacionalizmas vis dar svarbus? Jeigu taip, tai kokį pavidalą jis įgauna? Ar, jūsų manymu, tai − gera tendencija? Kokios galimos alternatyvos? 10. Kiek svarbios šiuolaikinei Europai žmogaus teisės? Kas jas sieja su Europos modernėjimu? Ar beatodairiškas žmogaus teisių principų įgyvendinimas nesukelia kokių nors prieštaravimų? Ar ir kaip juos būtų galima spręsti? 16 © Nerijus Babinskas, 2018

Privaloma literatūra – pirmas testas: 1. 2. 3. 4. 5. Brague, R. Ekcentriškoji Europos tapatybė. Vilnius: Aidai, 2001, p. 7 -43, 104 -125. Bumblauskas, A. „Aktualieji ir istoriniai Europos regionai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, ULB, Vidurio Rytų Europa“, in: Bumblauskas, A. , Potašenko, G. (sud. ) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 25 -31 (dalis straipsnio). Bumblauskas, A. „Lietuva ir Europos istoriniai regionai“, in: Šiaurės Atėnai, Nr. 634, 2002 -12 -28 (internete: http: //archive. is/j. Zmj). Halecki, O. Europos istorijos ribos ir skirstymai. Vilnius: Margi raštai, 2014, p. 75 -92, 222 -264. Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. Vilnius: Strofa, 2002, p. 29 -42. © Nerijus Babinskas, 2018 17

Privaloma literatūra – antras testas: 1. 2. 3. 4. 5. 6. Davies, N. Europa: Istorija. Vilnius: Vaga, 2002, p. 27 -51. Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius: Aidai, 2002, p. 17 -29, 50 -59. Halecki, O. Europos istorijos ribos ir skirstymai. Vilnius: Margi raštai, 2014, p. 93 -135, 158 -180, 201 -221. Sotirovič, V. „Balkanai: civilizacijų ir politinės įtakos sferų kryžkelėje“ in: Naujoji Romuva, Nr. 2 (535), p. 17– 22. Wandycz, P. S. Laisvės kaina: Vidurio Rytų Europos istorija nuo viduramžių iki dabarties. Vilnius: Baltos lankos, 1997, p. 1 -17. Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. Vilnius: Strofa, 2002, p. 228 -245. © Nerijus Babinskas, 2018 18

1. Pagrindinė rekomenduojama literatūra Arnason, J. P. , Doyle, N. J. (Eds. ) Domains and Divisions of European History. Liverpool University Press, 2010. 2. Cunliffe, B. Europe between the oceans: themes and variations, 9000 BC-1000 AD. New Haven and London: Yale University Press, 2011. 3. Delanty, G. Formations of European Modernity. A Historical and Political Sociology of Europe. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2013. 4. Delouche, F. ir kt. Europos istorija, parašyta 14 Europos istorikų. Vilnius: Alma littera, 2001. 5. Davies, N. Europa: Istorija. Vilnius: Vaga, 2002. 6. Davies, N. Europe East and West. London: Jonathan Cape, 2006. 7. Le Goff, J. Must We Divide History into Periods? New York: Columbia University Press, 2014 (prieinama VU bibliotekos prenumeruojamose mokslo duomenų bazėse). 8. Le Goff, J. The Birth of Europe: 400 -1500. Malden: Blackwell Publishing, 2007 (VU bibliotekoje prieinamas ir rusiškas knygos vertimas). 9. Mc. Neill, W. H. The shape of European history. New York: Oxford University Press, 1974. 10. Samalavičius, A. (sud. ) Europos kultūros profiliai: atmintis, tapatumas, religija. Vilnius, 2007 (ypač p. 147 -246). 11. Stearns, P. N. (Ed. ) Encyclopedia of European Social History from 1350 to 2000. Vol. 1. New York: Charles Scribner‘s Sons, 2001. 19 © Nerijus Babinskas, 2018

Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijai: PRIVALUMAI 1. Ilgalaikės istorinių procesų perspektyvos (sąryšio) suvokimas. 2. Gebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 3. Dviejų ar keleto skirtingų (istoriografinių) pozicijų pristatymas. 4. Logiškai argumentuotas savo nuomonės pateikimas 5. Aiškiai suformuluotos, logiškos (organiškai išplaukiančios iš viso teksto) išvada/-os ar apibendrinimas. 6. Jeigu tikslinga, apsibrėžtos esminės sąvokos (pvz. , civilizacija, kultūra, „pagrindinis/šalutinis kelias“, feodalizmas ir kita). 2018 © Nerijus Babinskas, 20

Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijai: TRŪKUMAI 1. Negebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 2. Neįvertinami/neminimi esminiai aptariamo regioninio/subregioninio subjekto raidos (tapsmo) veiksniai/komponentai. 3. Neaiškiai suformuluotos, nelogiškos (organiškai neišplaukiančios iš viso teksto) išvada/-os ar apibendrinimas. 4. Grubios faktinės klaidos. 5. Bendras teksto stilistinis/gramatinis nesklandumas, formuluočių neaiškumas. 6. Teksto apimtis yra kitokia nei 0, 5– 2 psl. © Nerijus Babinskas, 2018 21

Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijai PRIVALUMAI 1. Jeigu tikslinga, apsibrėžtos esminės sąvokos (pvz. , Vidurio Europa, istorinis regionas, civilizacija, „pagrindinis/šalutinis kelias“, kapitalizmas, modernybė). 2. Gebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 3. Apgalvota, tikslinga pranešimo struktūra/informacijos pateikimo kompozicija. 4. Ilgalaikės istorinių procesų perspektyvos (sąryšio) atskleidimas (tai reikia daryti apgalvotai ir glaustai, apsiribojant svarbiausiais/aktualiausiais aspektais). 5. Nuoseklus, logiškas dviejų ar keleto skirtingų (istoriografinių) pozicijų pristatymas. 6. Logiškai argumentuotas savo nuomonės dėstymas probleminiu(-iais) klausimu(-ais). 7. Aiškiai suformuluotos, logiškos (organiškai išplaukiančios iš viso pranešimo) išvados. 8. Bendras pranešimo retorinis/stilistinis/gramatinis sklandumas. 9. Pranešimas sukelia diskusinių klausimų. 10. Pranešėjai/-os sklandžiai atsako į auditorijos/dėstytojo užduotus klausimus. © Nerijus Babinskas, 2018 22

Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijai TRŪKUMAI 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Pranešimo trukmė kitokia nei 7 -20 min. (neskaitant atsakymų į klausimus). Nesugebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. Neaiškiai suformuluotos, nelogiškos (organiškai neišplaukiančios iš viso pranešimo) išvados. Bendras pranešimo retorinis/stilistinis/gramatinis nesklandumas. Vaizdų prezentacijoje nelydi tekstiniai komentarai/paaiškinimai. Pateikiama, bet kokia informacija pasirinkta tema (“nuo Adomo ir Ievos”…). Pateikta informacija dideliu mastu dubliuojasi su atitinkamos paskaitos ar seminaro lektūros informacija. Pranešėjai nepateikia naudotos lit‑ros sąrašo (atitinkančio bibliografinių sąrašų sudarymo metodinius reikalavimus). Naudotoje literatūroje vyrauja*: § mokykliniai vadovėliai/mokymo priemonės, § abejotino patikimumo internetiniai šaltiniai (speros. lt; tingiu. lt; Wikipedia. org ir pan. ), § itin populiarūs ir abejotinos dalykinės kokybės leidiniai § pagrindinė kurso (seminarų) lektūra. *dar žr. nerekomenduojamų knygų sąrašą © Nerijus Babinskas, 2018 23

Nerekomenduojamų knygų sąrašas • Hart, M. H. Šimtas įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje. Kaunas: Jotema, 2003; • Huf, H. -Ch. Sfinksas: istorijos paslaptys nuo Marko Polo iki Rasputino. Vilnius: Presvika, 1998; • Letukienė, N. , Gineika, J. Istorija. Politologija: kurso santrauka istorijos egzaminui. Vilnius: Alma littera, 2004 (t. p. kiti leidimai); • Morozovienė, R. Istorijos ir politologijos lentelės. Vilnius: Baltos lankos, 2009 (t. p. kiti leidimai); • Varnienė, J. (parengė) Istorijos konspektai: civilizacijos, Lietuva, pasaulis: istorijos mokymo medžiaga. Vilnius: A. Varno personalinė įmonė, 1998 (t. p. kiti leidimai); • . . . sąrašas negalutinis. . . © Nerijus Babinskas, 2018 24

Iš Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekso: 4. Studijų etikos normos: 4. 1. Pripažindami tiesą, žinojimą, gebėjimus, supratimą aukščiausiomis studijų vertybėmis ir tikėdamiesi pasitikėjimo bei teisingo savųjų pasiekimų įvertinimo, Universiteto studentai privalo laikytis akademinio sąžiningumo principo. Šiurkščiausiais akademinio sąžiningumo principo pažeidimais laikoma: 4. 1. 1. Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų. Būdingi plagijavimo atvejai: 4. 1. 1. 1. kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų – kabučių arba kitokio pobūdžio išskyrimo iš viso teksto (pvz. , atskira pastraipa, kursyvu); 4. 1. 1. 2. kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio. © Nerijus Babinskas, 2018 25

Iš Vilniaus universiteto Studijų nuostatų: VII. Studijų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas: 7. 4. Studentas (klausytojas) šalinamas: 7. 4. 1. dėl nepažangumo; 7. 4. 2. dėl nesąžiningumo studijų arba studijų rezultatų vertinimo metu (nusirašinėjimo, plagiato ir pan. ). . . © Nerijus Babinskas, 2018 26

Sėkmės visiems sąžiningai/etiškai studijuojantiems: ☺☺☺