Gyvenimas Afrikoje Zambija Pareng mokytoja Sigita Visockien Informacij

Gyvenimas Afrikoje Zambija Parengė mokytoja Sigita Visockienė Informaciją rinkti padėjo: Mokytojas Justas Poška, Mokinė Raminta Lukminaitė 2016 m.

Informacija padės sužinoti daugiau apie Afrikos gyventojus. Jų gyvenimo būdą. Kaip afrikiečiai gyvena, kuo skiriasi išvaizda, kasdieniniu gyvenimo būdu? Zambija – viena skurdžiausių pasaulio valstybių Pietų Afrikoje, bet mokykla išpildys ten gyvenančių vaikų svajones.

AFRIKA

AFRIKOS GYVENTOJŲ PROBLEMOS Afrika yra skurdus žemynas. Čia daugelis žmonių kenčia nuo bado, vandens trūkumo. Afrikoje trūksta darbo. Beveik pusę Afrikos gyventojų sudaro vaikai iki 15 metų. Trūksta lėšų išlaikyti mokyklas, aprūpinti vaikus būtinais daiktais.

Afrika yra skirstoma į šiaurės ir “juodąją”. Juodoji Afrika yra blogiausiai pasaulyje gyvenantis regionas.

Jai būdinga: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Didelės šeimos; Labai mažos pajamos; Jokių patogumų; Blogas medicininis aptarnavimas; Didelis neraštingumas (kai kur 70%- 90%); Didelis mirtingumas; Trumpas gyvenimo amžius; Didelis kūdikių mirtingumas.

Dabar Afrika yra vienas sparčiausiai gyventojais gausėjantis žemynas. Per 50 m jų padaugėjo 4 kartus. Toks gausėjimas vadinamas demografiniu sprogimu.

Demografinio sprogimo priežastys: 1. 2. 3. Tradicija šeimoje turėti daug vaikų; Po truputį gerėjančios gyvenimo sąlygos; Gerėjantis medicininis aptarnavimas

Demografinio sprogimo problemos 1. Badas (maisto trūkumas buvo jaučiamas ir prieš sprogimą, o dabar daugelis žmonių badauja); 2. Ekologinės problemos (dykumėjimas, švaraus vandens stoka, ); 3. Jaunas gyventojų amžius (beveik pusė gyventojų vaikai) 4. Nedarbas (labai daug bedarbių, valstybės neturi pinigų jiems padėti);

AFRIKOS KASDIENYBĖ

Zambija – viena skurdžiausių pasaulio valstybių Pietų Afrikoje. Centrinėje Zambijos dalyje, visai netoli Kongo Demokratinės Respublikos sienos, įsikūręs Mikutos kaimas. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ misija šiemet vyko būtent į Mikutos kaimą Zambijoje. Baisiausias vaikystės priešas – ligos ir nuolat persekiojantis alkio jausmas. Nepaisant to, Mikutos kaimo vaikai yra geraširdžiai, atviri ir draugiški. Jie žavi savo neišsemiama energija, plačiomis šypsenomis, teigiamomis emocijomis ir begaliniu noru bendrauti. Vaikai nepratę sielotis dėl nepritekliaus ir skurdo, priešingai, jie nuolat atranda ir nuoširdžiai džiaugiasi mažais stebuklais.

Tačiau yra viena svajonė, kurią puoselėja daugybė maža širdelių. Ta svajonė – lankyti mokyklą. Iš pirmo žvilgsnio toks vaikų smalsumas atrodo kiek neįprastai, tačiau susipažinus artimiau, pamatai, kad jis – labai logiškas. Mokykloje vaikai ne tik išmoksta kalbėti angliškai, skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir įgyja tokių žinių, kurių dažnai neturi net jų tėvai. Vaikai, lankantys mokyklą, gauna tvarkingą aprangą, kuprinę, sąsiuvinių ir rašymo priemonių, o tai vietos vaikams yra begalinis džiaugsmas ir didelis turtas. Skurdžiausiose šeimose gyvenantiems vaikams nemokami pietūs mokykloje yra vienintelė galimybė pavalgyti bent kartą per dieną. Mikutos kaime gyvenantys vaikai, norėdami pasiekti artimiausia valstybinę St. Joseph arba Chimoto mokyklą, turi keliauti į artimiausius kaimyninius kaimus, kas reiškia, kad kasdien jiems reikia nueiti nuo 7 iki 10 km pirmyn ir tiek pat atgal.

Vadovėlių, sąsiuvinių, popieriaus, spalvotų pieštukų ar net paprastų rašiklių mokykloje nėra, todėl vaikai mokosi mintinai, įdėmiai klausydami ir choru kartodami mokytojo tariamus žodžius. Į mokytojo klausimus klasei vienas per kitą skrieja gausybė atsakymų, nes kiekvienas mokinys nori pasireikšti, pademonstruodamas savo turimas žinias. Kai mokytojas paprašo, savo atsakymus vaikai rašo pasilenkę prie žemės, mažais pirštukais vedžiodami per baltą smėlį. Niekas čia nesiskundžia dėl nepatogių „suolų“, vietos trūkumo, akis spiginančios rytinės saulės ar ramybės neduodančių įkyrių musių; niekas nesako, kad jam neįdomu ar nuobodu – vaikai į mokyklą skuba su dideliu džiaugsmu ir pačiomis geriausiomis nuotaikomis, nekantraudami išgirsti naują istoriją, išmokti dar negirdėtą žodį ar išspręsti mokytojo padiktuotą užduotį.

Norint iš tiesų suprasti Afriką, reikėtų versti daugybę senų istorijos puslapių, tačiau be didelių išvedžiojimų aišku, kad labiausiai skurstančioms žemyno šalims po vandens ir maisto visų pirma reikalingas švietimas bei ugdymas. Zambijoje, nedideliuose nuo civilizacijos nutolusiuose kaimeliuose, gyvena žmonės lygiai tokie patys kaip mes. Jie turi savo rūpesčius ir džiaugsmus, augina vaikus bei kaip išmanydami stengiasi dėl jų gerovės, skiriasi tik mūsų esminiai poreikiai, svajonės ir gyvenimo dovanotos galimybės jas realizuoti.

Šiais metais ir Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras prisijungė prie akcijos „Gelbėkim vaikus“. Mokiniai iki Solidarumo bėgimo dienos galėjo ieškoti rėmėjų – tėvelių, senelių, kitų artimųjų ar draugų, sutinkančių paaukoti jiems priimtiną sumą už kiekvieną bėgiko nubėgtą Solidarumo kilometrą. Rugsėjo 29 dieną „pasipuošėme“ akcijos lipdukais ir bėgome tiek kilometrų, kiek galėjome. Surinkta parama bus skirta vaikų dienos centrus Lietuvoje lankančių vaikų psichologinei pagalbai bei Zambijos skurstančių vaikų iki 5 -erių metų amžiaus mirtingumui sumažinti.

IŠVADOS Dalyvaudami tokiose akcijose, mes tampame sąmoningesni, mokomės padėti vieni kitiems ir tikimės, kad nors mažyte dalele padėsime Zambijos vaikams.

Naudota literatūra https: //www. gelbekitvaikus. lt/ www. wikipedija. lt www. balsas. lt www. viskas. eu