GREITAKALB Paruo logoped Sandra Marainskien Pajiemeni pagrindin mokykla
GREITAKALBĖ Paruošė: logopedė Sandra Maračinskienė Pajiešmenių pagrindinė mokykla
KALBĖJIMO TEMPAS vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmingą komunikaciją. Jis rodo ne tik individualias kalbėtojo būdo ypatybes, bet ir jo gebėjimą vartoti kalbą, dėstyti mintis, oratorinius įgūdžius. Kalbos požiūriu tempas – tam tikrų kalbos vienetų (garsų, skiemenų, žodžių) ištarimo greitis. To paties žmogaus kalbėjimo tempas gali priklausyti nuo daugelio dalykų: kalbėjimo funkcijų, auditorijos, kuriai kalbama, informacijos kiekio ir pobūdžio, emocinės būsenos ir kt.
Greitakalbiai l l Kai laiko trūksta, o reikia pasakyti labai daug, greitakalbiai jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Ir ne be reikalo. Greičiausiai kalbančia moterimi pasaulyje laikoma Fran Capo per minutę ištaria apie 600 žodžių. • Nuo jos gerokai atsilieka greičiausiai kalbančiu laikomas vyras: jis per 2 minutes sugeba ištarti truputį daugiau nei 500 žodžių.
Lietuvių kalbėjimo tempas 1. Kalbėjimo tempas labiausiai priklauso nuo amžiaus: jaunesnio amžiaus žmonės kalba greičiau negu vyresni; 2. Nuo kalbėtojo lyties, išsilavinimo kalbėjimo tempas mažai tepriklauso. Preliminariai galima spėti, kad kalbėjimo greičio diapazonas didesnis vyrų grupėje negu moterų. 3. Daugiausia, matyt, kalbėjimo tempas priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių, kurios yra pastoviausios ir lėčiausiai kinta.
Žmogaus būdo bruožai lemia vadinamąjį bendrąjį kalbėjimo tempą, pagal kurį žmones skirstome į greitakalbius ir lėtakalbius. Kalbėjimo tempas yra sudėtingas kompleksinis kalbos reiškinys. Jo parametrus lemia daugelis lingvistinių ir nelingvistinių dalykų vienu metu (temperamentas, amžius, kalbinė situacija ir t. t. ), kuriuos reikėtų dar išsamiai ištirti.
Kas patinka greitakalbiams? Greitakalbės l l l Virvė, virvelė, virvykštė, virvogalis. Gervė gyrūnė gyrėsi geroj girioj gerą girą gėrusi. Kupeta su kupetaite, pakupetys su kupetiene. Sesė sesei sakė: šita mūsų šakė. Kaba kabutis, tupi tuputis, kad kabutis nekabėtų, tai tuputis netupėtų.
Kalbos tempo sutrikimas – greitakalbystė (tachilalija) l l Tachilalija (gr. tachys – greitas, lalia – kalba) yra patologiškai greitas kalbėjimo tempas. Normaliai kalbantis žmogus per sekundę ištaria nuo 9 iki 14 garsų. Kai per sekundę ištariama 15 -20 ar daugiau garsų, toks kalbėjimo tempas laikomas patologine greitakalbyste (tachilalija).
Požymiai l l l Sutrinka ne tik vidinė ir sakytinė kalba, bet ir rašymas. Keičiasi vaiko ir suaugusiojo bendroji motorika, jie hiperaktyvūs, juda rankos, kojos, staigiai pradeda eiti ir staigiai sustoja. Vaikai neramiai miega. Nepastovus dėmesys, blaškymasis, nepakankama regimoji ir girdimoji atmintis; Mintys formuojamos daug greičiau negu sugebama jas išsakyti. Vaikai labai dirglūs, greitai susijaudina, jiems parausta ir išprakaituoja veidas, rankos dažnai esti šaltos, drėkasta delnai.
Sąsaja su kitais kalbos sutrikimais l BATARIZMAS – patalogiškai greitas kalbėjimo tempas su netaisyklingais sakiniais, šiurkščiais agramatizmais ir dėmesio stoka kalbai. l l PRIEŽASTYS: Somatinės ligos; Įvairūs psichogeniniai veiksniai; Organiniai galvos smegenų pažeidimai prenataliniame periode; Organiniai galvos smegenų pakitimai, paveldėti kaip konstitucinė ypatybė.
Požymiai l l l Kalbant išnyksta ar susilpnėja savireguliacijos funkcija; Dažnai kartojami skiemenys, žodžiai, frazės; Retai kartojamas pirmas žodžio garsas; Traukulių periferiniame kalbos aparate nėra; Ši patalogija tik išoriškai panaši į mikčiojimą.
l POLTERNAS (užsikirtimas, trūkčiojimas) – patalogiškai greitas, trūkčiojantis kalbos tempas su žodžių praleidimais. Sutrinka bendroji ir kalbinė motorika; nukenčia kiti kalbos komponentai. PRIEŽASTYS Būna esant: l l l Chorėjai; Pseudobulbariniam paralyžiui; Sergant distrofinėmis galvos smegenų ligomis; Psichopatijai. Dažnai diagnozuojamas kaip organinis mikčiojimas.
Kaip atskirti kur polternas, o kur mikčiojimas? POLTERNAS l Atkreipus dėmesį į kalbėjimą, žmogus susikaupia, nusiramina ir pradeda kalbėti geriau, o kartais ir visai sklandžiai; l Žinomoje aplinkoje mažiau save kontroliuoja, todėl kalba prasčiau; l Į nevykusį kalbėjimą beveik nekreipia dėmesio. MIKČIOJIMAS l Atkreipus dėmesį į jo kalbą, traukuliai sustiprėja; garsai kartojami keletą kartų arba ties jais susilaikoma. l Žinomoje aplinkoje kalba laisviau. l Suvokia savo kalbėjimo trūkumą ir dėl to išgyvena.
l l BALBATAVIMAS – patalogiškai greitas kalbos tempas ir garsų tarimo sutrikimas, t. y. vaikai balbatuoja. Kalba darosi monotoniška, dusli, su nosiniu atspalviu. l Sutrinka sakytinės kalbos tempas ir ritmas bei garsų tarimas.
Sutrikusio kalbos tempo vaikų tyrimas l l l Tiriama kompleksiškai. Surenkama anamnezė Tiria neurologas, psichologas ir logopedas
Kalbos tempo sutrikimų šalinimas Taikomas kompleksinis metodas: l l Medicininis poveikis ( medikamentinis, psichoterapinis ir fizioterapinis gydymas); Logopedinės pratybos; Gydomoji gimnastika; Masažai ir logopedinė ritmika.
Literatūra l l Garšvienė, A. , Ivoškuvienė, R. (1993). Logopedija. Vadovėlis specialiosios pedagogikos studentams. Kaunas: Šviesa. Gage N. L. , Berliner D. C. (1994) Pedagoginė psichologija. Vilnius. http: //fcim. vdu. lt/~asta_kazlauskiene/publikacijos/Kal b%C 4%97 jimo%20 tempas%20 ir%20 funkciniai%20 st iliai. pdf http: //www. santarve. lt/articleview/11827/1/110 6/
- Slides: 16