Globalin klimato atilimo problema Panevio r Raguvos gimnazijos

Globalinė klimato atšilimo problema Panevėžio r. Raguvos gimnazijos vyr. geografijos mokytoja Aušra Skrebienė

Įvadas n Šiuo metu itin aktuali tema, labai diskutuotina, sulaukusi įvairiausių nuomonių, problema, kuri liečia mus visus – klimato kaita, jo šiltėjimas.

Žmogaus poveikis gamtai n Per visą savo gyvavimo istoriją žmogus vienaip ar kitaip darė įtaką aplinkai ir gamtai: medžiojo, rinko augalų šaknis ir vaisius, kariavo, bet didelės žalos gamtai nedarė.

Žmogaus poveikis gamtai n Plėtojantis mokslui ir pramonei susidarė galimybės atsirasti daugybei žmonių, kurių veiklai reikėjo vis daugiau maisto, žaliavų ir energijos. Žmogaus poveikis gamtai padidėjo daug kartų. Dėl jos veiklos susidaro vis daugiau kenksmingų atliekų.

Žmogaus poveikis gamtai n Žmonės, naudodamiesi žemės gėrybėmis, teršia aplinką, o tai neigiamai veikia atmosferą.

Atmosfera kinta n n Anksčiau buvo manoma, jog atmosferos pokyčiai laikini ir nekelia grėsmės. XX amžiaus pabaigoje paaiškėjo, kad atmosferos būklė sparčiai kinta ir gali turėti rimtų pasekmių.

Šiltnamio dujos n Dėl padidėjusios pramonės įmonių veiklos, padidėjusio automobilių ir kito transporto priemonių srauto, į atmosferą išmetama daug šiltnamio dujų: anglies dioksido, sieros dioksido, azoto oksidų, metano.

Anglies dvideginis (CO 2) • Anglies dvideginis: pagrindinis sustiprinto šiltnamio efekto veiksnys. • Anglies dioksidas išmetamas į atmosferą deginant kietas atliekas, įvairų kurą (naftos produktus, gamtines dujas, anglį), medieną ir medžio produktus, automobilių. Tai labiausiai šiltnamio efektą įtakojančios dujos.

Metanas (CH 4) • • • Metanas: antras pagal svarbą elementas, dėl kurio susidaro sustiprintas šiltnamio efektas. Metanas išsiskiria kasant, gaminant, transportuojant anglį, gamtines dujas ar naftos produktus. Metanas taip pat susidaro yrant organinėms atliekoms sąvartynuose, auginant gyvulius, miškų gaisrų metu, užliejus ryžių laukus.

Azoto suboksidas ( N 2 O ) n Tai įvairios azoto turinčios trąšos, iškastinių dujų deginimas ir pramoninė chemijos gamyba, kurioje naudojamas azotas, pvz. , nutekamųjų vamzdžių valikliai.

Sieros junginiai (SF 6) n n Sieros heksafluoridas (SF 6) naudojami šaldytuvuose, oro kondicionavimo sistemose ir netgi batuose. Tai ne tik šiltnamio efektą didinančios dujos, bet ir medžiagos, kurios ardo ozono sluoksnį.

Šiltnamio efektas n Mes atmosferą galime palyginti su milžinišku šiltnamiu, kuriame temperatūra yra aukštesnė, nei išorėje, todėl šilumos kaupimo procesas vadinamas šiltnamio efektu, nes čia anglies dioksidas, panašiai kaip šiltnamio stiklas ar plėvelė praleidžia iš saulės sklindančią radiaciją, tačiau sugeria ilgųjų bangų (infraraudonuosius) spindulius, kuriuos atgal į erdvę spinduliuoja įšilęs žemės paviršius.

Šiltnamio reiškinys

Šiltnamio reiškinys Dėl šiltnamio efekto smarkiai sušilo klimatas. Per pastarąjį šimtą metų vidutinė Žemės temperatūra pakilo per 0, 5° C. Manoma, kad per artimiausius 50 metų ji pakils dar 1, 4 laipsnio.

Aplinka keičiasi Temperatūros pokyčiai ( jos didėjimas) glaudžiai susijęs su ozono skylių plėtimusi, dėl to kyla daug klimato anomalijų, kurių lig šiol nebuvo. Vienose planetos vietose tęsiasi ilgalaikės sausros, kitose – ilgalaikės liūtys.

Ozonas n Ozono sluoksnis – tai atmosferos sluoksnis, juosiantis Žemę ir saugantis jos gyvybę nuo žalingo ultravioletinio spinduliavimo.

Ozono poveikis n n Ozonas yra naudingas viršutiniame atmosferos sluoksnyje, tačiau pažemio sluoksnyje – tai oro teršalas. Daugiausia jo susidaro dėl automobilių išmetamųjų dujų. Ozono sluoksnį ardo chloro junginiai pramonės ir buities įrengimų veiklos atliekos.

Ozono “skylė” Per paskutinį dešimtmetį pastebima ozono sluoksnio plonėjimo tendencija. Nuo 1985 virš Antarktidos susidarė ozono "skylė", kuri kas metai didėja ir plonėja.

Globalinio atšilimo pasekmės n n Net galingiausi kompiuteriai negali tiksliai sumodeliuoti visų globalinio atšilimo socialinių, ekologinių ar ekonominių pasekmių, tačiau kelios bėdos matomos ir plika akimi, be didelių skaičiavimų. Kas laukia Žemės, jei temperatūra ir toliau nepaliaujamai kils?

Pasekmės n n n n Dėl padidėjusios temperatūros gali kilti daug nepageidaujamų pasekmių: neprognozuojamas klimatas, stichinės nelaimės, dauguma žemės ūkiui naudojamų žemių virstų dykumomis, daug žemės paviršiaus būtų užtvindyta tirpstant poliariniams ledynams, padaugėtų miškų gaisrų, ligų, sausrų, išnyktų kai kurios ekosistemos ir t. t

Stichinės nelaimės Uraganai, taifūnai ir audros taps dar stipresni ir atkeliaus į tas vietoves, kuriose iki tol nebūdavo. Audros sukaupia energiją virš šiltų jūrų, taigi kylant vandenynų temperatūrai padidėja ir grėsmė tiems regionams, kurių jūros (kaip mūsų Baltija) iki tol buvo per šaltos susidaryti tokiems oro reiškiniams.

Uraganai

Potvyniai

Tornadai

Tirpsta Žemės ašigalių ledynai

Kyla pasaulinio vandenyno lygis

Prognozuojamas “tvanas” n 1987 metais vokiečių žurnalas „Spiegel“ prabilo apie naują pasaulinį tvaną. Pagal jų prognozes, jau 2040–aisiais po vandeniu atsidurs tokie miestai kaip Roma, Kopenhaga, Londonas, Kairas, Hamburgas, bus matomos tik Niujorko dangoraižių viršūnės, paskęs ištisos valstybės.

Negyvenama žemė n n Globalinis atšilimas gali taip stipriai pakeisti visos Žemės klimatą, kad ji taps kur kas karštesnė ir mažiau tinkama gyvybei.

Badas n Dėl sausros, pavyzdžiui, Afrikoje, bus nebeįmanoma verstis žemės ūkiu. Prognozės teigia, kad jau mūsų amžiuje kritulių kiekis pietų Afrikoje sumažės 60 proc. žiemą ir 30 proc. vasarą.

Gėlo vandens stygius n n n Kils vandens karai, kritulių kiekis mažės, o gyventojų daugės, todėl prasidės karai dėl vandens resursų. Manoma, kad šalyse, kur jau šiandien trūksta vandens, gyventojų padaugės 25 proc. , o globalinis atšilimas situaciją tik paaštrins. Toliaregiai pasaulio politikai jau yra užsiminę, kad ateityje karai Artimuosiuose Rytuose kils ne dėl naftos, o dėl vandens.

Grėsmės ekosistemai n n Dėl pakitusių sąlygų rūšys paliks saugomas teritorijas; Prognozuojamas stiprus augalų asociacijų ir miškų kitimas; Didėjantis sausringumas didins miškų gaisringumą. Intensyvi ūkinė veikla kels pavojų gamtiniams kraštovaizdžio elementams, saugomoms ir rekreacinėms teritorijoms.

Ką mes galime padaryti? n Kiekvieną kartą, kai mes sėdame į automobilį ar naudojame elektros energiją, mes didiname šiltnamio dujų kiekį atmosferoje. Važinėti automobiliu ir naudoti elektros energiją nėra blogai! Tačiau mes tai galime daryti kitaip!

n Bent kartais vietoj automobilio, keliaukite visuomeniniu transportu, dviračiu, pėsčiomis. Rinkitės mažiau kuro naudojantį automobilį. Išjunkite variklį, jeigu laukiate prie šviesoforo, draugų ar vaikų.

n Išjunkite šviesą, televizorių, kompiuterį, jeigu jų nereikia.

n Sodinkite medžius – tai smagu ir naudinga! Medžiai sugeria anglies dioksidą iš oro.

n n Rūšiuokite ir atiduokite perdirbimui skardines, butelius, plastiką, popierių. Taip mažiau atliekų kaupiama sąvartynuose ir naudojama mažiau gamtos resursų, t. y. medienos, naftos, aliuminio ir t. t.

n Pirkite tik gerus gaminius! Tai gali būti mažiau energijos naudojančios elektros prekės ar gaminiai, kuriuos vėliau galima perdirbti.

n Naudokite saulės energiją (saulės baterijas) namo ir vandens šildymui, kaip elektros šaltinį.

Išvados n Klimatas žemėje keičiasi. Klimatas šiltėja ir vidutinė temperatūra kyla dėl šiltnamio efekto“ ir dėl natūralių klimato kaitos ciklų. Tai liudija daugiamečiai stebėjimai, pastarųjų meteorologiniai reiškiniai. n Pagrindinė klimato šiltėjimo priežastis – oro tarša. n Žmogus yra klimato kaitos kaltininkas. Dėl neapdairios veiklos atmosferoje pagausėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų. n Vis daugiau mokslininkų įspėja, kad su aplinka susiję klausimai tampa XXI amžiaus saugumo grėsme, kuri savo svarba užgožia net terorizmą.

Literatūra: n n Klimato kaita – kas tai? . Pažintinis leidinys jaunimui. Europos komisija, 2006. Balžekienė A. , Telešienė A. , Rinkevičius L. Klimato kaita: socialinio rizikos suvokimo ir žiniasklaidos diskurso Lietuvoje konfigūracijos. 2008 Nr. 2 (prieiga per internetą). n Rūpinkimės savimi ir aplinka. Aplinkosaugos informacijos centras, 2007.