Gintaras Aliksandraviius Lietuvos keli policijos tarybos virininkas Jie
Gintaras Aliksandravičius, Lietuvos kelių policijos tarybos viršininkas
� Jie išėjo neatsisveikinę, nes nežinojo, kad negrįš. Jie žvelgia į mus iš nuotraukų tarsi nebylus mūsų nerūpestingumo priekaištas. � Užsisegti diržą, nevairuoti išgėrus, neviršyti greičio. . . Visa tai mes žinome, tačiau ar visuomet tai darome?
� Nuo mažų dienų mokydami vaikus savo pavyzdžiu, kaip reikia elgtis gatvėje, kelyje ar automobilyje, auginame kitą kartą, kuri elgsis keliuose kultūringai. � Ar negraužia sąžinė suaugusiųjų, kai vaikai sugėdina, kad einame nesulaukę žalios šviesoforo šviesos ar žengiame į gatvę bet kurioje vietoje. � Pamatę reklamą, kurioje staigiai stabdant automobilį mergaitė išlekia per priekinį stiklą, nes nebuvo prisegta diržu, vaikai patys jį užsisega ir dar tėvams primena.
� Nors tėvai teoriškai moko vaikus tinkamai elgtis gatvėje, kelyje, automobilyje, deja dažnai elgiasi priešingai. � Kartais vaikai patampo tėvus už rankovės ir primena, kaip elgtis, nes jie to mokėsi mokykloje. � Daug dėmesio saugiam elgesiui skiriama darželiuose ir mokyklose, išdalinama tūkstančiai atšvaitų, bet ko vertos išmoktos pamokos, jei tėvai tems vaiką per gatvę degant raudonai šviesai, nes tuo metu nėra mašinų.
� Kai jūs važiuojate prisisegę saugos diržus, o vaikai ant galinės sėdynės neprisegti, ar pagalvojate, kas gali nutikti? � Vežti vaikus, neprisegus diržo, vairuojant kalbėtis mobiliuoju telefonu – Jungtinėse Amerikos Valstijose tokie veiksmai įvardijami kaip pasikėsinimas nužudyti. � Vokietijoje, jei vairuotojas važiuodamas kalbasi mobiliuoju telefonu, aplinkinės mašinos jam pypsi.
� Atšvaitas turi būti segamas ne ant rankinės ar kuprinės kaip papuošalas, o ant dešinės rankos, kad būtų matomas tiek iš priekio, tiek iš nugaros.
- Slides: 6