Gertrda Naktinien KALBOS DUOMEN PATEIKIMAS ARUOD INFORMACINJE SISTEMOJE

Gertrūda Naktinienė KALBOS DUOMENŲ PATEIKIMAS „ARUODŲ“ INFORMACINĖJE SISTEMOJE

LKI turimų kalbos šaltinių siejimo su „Aruodų“ informacine sistema būdai: • Internetiniai produktai yra pasiekiami (LKI tarmių archyvas) ar bus pasiekiami (elektroninis LKŽ, kai bus sukurtas) ne tik iš LKI internetinio puslapio, bet ir iš „Aruodų“; • „Aruoduose“ pateikiamos atrinktos ištraukos.

RENGIAMAS ELEKTRONINIS „LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS“ Pamatinis tekstas – Didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ I–XX t. (1941– 2002 m. ) Žodyno apimtis: • apie 22 000 puslapių • 0, 5 mln. leksikografinių straipsnių • daugiau kaip 11 mln. žodžių, pavartotų žodyno tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir t. t. )

„Aruoduose“ rengiamasi pateikti atrinktų kalbos duomenų iš šių šaltinių: • ŽODYNŲ (LKŽ, sinonimų, antonimų, frazeologijos žodynų – sakinių ar žodyninio straipsnio ištraukų) • KARTOTEKŲ (LKŽ papildymų kartotekos – skenuotų kortelių atvaizdų, vietovardžių kartotekos – vietovardžių aprašų) • RANKRAŠTINIŲ ŠALTINIŲ (Bažnytinių knygų – asmenvardžių aprašų) • SENŲJŲ RAŠTŲ (Konstantino Sirvydo pamokslų, Mikalojaus Daukšos postilės – teksto ištraukų) • TARMIŲ ARCHYVO (garso įrašų ir transponuoto teksto ištraukų)

„Aruoduose“ rengiamasi pirmiausia pateikti šių turinio atžvilgiu atrinktų kalbos duomenų: • LKŽ – tikėjimai, – ištiktukai ir kt. • LKŽ kartoteka – tarminiai augalų pavadinimai (su sakiniais) ir kt. • Vietovardžių kartoteka – mitologiniai vietovardžiai • Kiti šaltiniai – tautinės kultūros atžvilgiu svarbesni duomenys ar tekstų ištraukos

Dabartinė kalba KALBOS ATMAINOS Dabartinė bendrinė kalba: rašomoji, šnekamoji Dabartinės tarmės: šnekamoji kalba laiko atžvilgiu Senoji raštų kalba

Bendrinė kalba daugiau ar mažiau sunorminta visos tautos raštų, žmonių viešojo gyvenimo bei kultūros reikmėms skirta kalba (lietuvių bendrinė kalba pradėjo kurtis XVI a. kartu su pirmaisiais spausdintais raštais); vartojimo sritys: Literatūra (grožinė, mokslinė, publicistinė) Kanceliariniai raštai Rašomoji kalba – raštu perteikta kalba, vartojama visuomenės bendravimui, minties raiškai, mokslo ir kultūros kūrybai. Šnekamoji kalba – bendrinės kalbos atmaina, vartojama bendravimui žodžiu Įvairios viešojo gyvenimo sritys Privatus bendravimas

Tarmė (dialektas): viena iš kalbos teritorinių atmainų (dėl natūralaus, nenorminamojo raidos pobūdžio tarminė kalba dar vadinama gyvąja kalba) Patarmės Šnektos Pašnektės Dialektologija

KALBOS VIENETAI IR JUOS TIRIANČIOS KALBOTYROS SRITYS GARSAS – FONETIKA, FONOLOGIJA ŽODIS – LEKSIKOLOGIJA, MORFOLOGIJA JUNGINYS – LEKSIKOLOGIJA (FRAZEOLOGIJA), SINTAKSĖ SAKINYS – SINTAKSĖ TEKSTAS – TEKSTOLOGIJA

žodis (leksema) – mažiausias reliatyviai savarankiškas kalbos vienetas, kalbėjime pasireiškiantis izoliuojamosiomis formomis leksikologija bendriniai žodžiai tikriniai žodžiai leksikografija, onomastika, etimologija, terminologija, semasiologija, frazeologija

ETNOLINGVISTIKA – „kalbotyros kryptis, tirianti kalbos ir kultūros, kalbos ir tautos santykį“ (Aloyzas Gudavičius. Etnolingvistika. Šiauliai, 2000, p. 7)

„Kalbos vienetai priverstiniu būdu fiksuoja per šimtmečius susiklosčiusią tautos pasaulėvaizdą, ypač stipriai susijusią su tautos materialine ir dvasine kultūra. Šis pasaulėvaizdis netrukdo vis geriau pažinti pasaulį ir to pažinimo rezultatus fiksuoti tekstuose. “ (Aloyzas Gudavičius. Žodžio reikšmės definicijos tautinis aspektas. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003, p. 67– 68)

Antonimų pavyzdys: „didumo – mažumo“ priešybių išraiška antonimais adata – arklys patarlėje Publikacijos AŽ 16 [Antonimų žodynas/Irena Ermanytė; Lietuvių kalbos institutas. – V. : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003, p. 16] Redaguotas tekstas Adatos nepavogęs, arklio nevogsi.

Vietovardžio pavyzdys: • • Transponuotas tekstas Aitvarkis Kalbotyros sritis Onomastika Kalbos atmaina Gyvoji kaba Kalbos vieneto porūšis Tikrinis žodis: Mitologinis vietovardis

Koreliacines lenteles kuria ir kalbos duomenis aprašo: Aurelija Genelytė, Vita Grybauskienė, Joana Gruodytė, Milda Lučinskienė, Gertrūda Naktinienė, Violeta Meiliūnaitė, Jūratė Pajėdienė, Lijana Puzinienė, Alma Ragauskaitė, Vilija Sakalauskienė, Zita Šimėnaitė, Jolanta Zabarskaitė Skaidrėse Nr. 7– 9, 11 panaudotų schemų formą sukūrė Jūratė Pajėdienė

SISTEMINIS VARDYNAS: • BENDRINIAI RAKTAŽODŽIAI (pavyzdžiui: aitvaras, anyta, čiobrelis, stogastulpis, piliakalnis, vestuvės) • TIKRINIAI RAKTAŽODŽIAI (pavyzdžiui: Perkūnas, Jonas, Adomaitis, Merkinė, Apaščia (upė), Roksalė (pelkė), Aitvaras (griovys), Žolinė ir t. t. )

SISTEMINIS VARDYNAS (PAVYZDYS Nr. 1) Apibendrinamieji sisteminiai žodžiai: muzikos instrumentai Raktažodis (norminis bendrinės kalbos žodis): birbynė Raktažodžio sinonimai ir variantai: birbynėlė, dūdelė, klernata, klernečiukė, klernetas, parputas, pypelys, plunksna, sopelka, šiaudelis, triūba, triūbelė, trūba su parputu, žaleika

SISTEMINIS VARDYNAS (PAVYZDYS Nr. 2) Apibendrinamieji sisteminiai žodžiai: muzikos instrumentai Raktažodis (norminis bendrinės kalbos žodis): skrabalai Raktažodžio sinonimai ir variantai: barškalai, barškalainės, baršketai, barškynė, barškulis, barškutis, kankalas, klebetas, klegučiai, zvanukai

SISTEMINĮ VARDYNĄ KURIA: Bendrąją dalį – Daiva Vaitkevičienė (LLTI), Vykintas Vaitkevičius (LII) Temines dalis – LKI Leksikografijos centro darbuotojos: Violeta Černiutė, Aurelija Genelytė, Danutė Liutkevičienė, Lijana Puzinienė, Gertrūda Naktinienė, Vilija Sakalauskienė, Dovilė Svetikienė, Zita Šimėnaitė, Jolanta Zabarskaitė