Geografijos mokymas is globalizacijos kontekste LIETUVOS GEOGRAFIJOS MOKYTOJ

Geografijos mokymas (is) globalizacijos kontekste LIETUVOS GEOGRAFIJOS MOKYTOJŲ ASOCIACIJA LGMA Forumas Šarūnas Gerulaitis 2016 09 28

Pasaulis, kuriame gyvename Šiandien mes gyvename greitai besikeičiančiame, žmonių, šalių ir kultūrų tarpusavio ryšiais susaistytame pasaulyje, kuris pilnas iššūkių ir galimybių Pranešimo tikslas: aptarti geografijos ugdymo perspektyvas globalizacijos sąlygomis

Globalizacijos procesai Tai: 1. Žmonių judėjimas šalies viduje ir tarp skirtingų šalių (darbininkai, pabėgėliai ir turistai) 2. Informacijos gausėjimas, kuris šiandien suprantamas kaip duomenys, perduodami mokslinių ataskaitų, naujienų, statistikos, dokumentinių filmų ir vaizdo programų forma 3. Naujų technologijų ir komunikacijos, taip pat gamybos ir prekybos plėtra skatina radikalias permainas, organizuojant darbo vietas ir nustatant naujus gyvenimo standartus, bei turėjo įtakos turto pasiskirstymui 4. Pinigų srautų didėjimas, kurie savo kiekiais viršija daugelio pasaulio šalių metinę gamybą ir kurių negali suvaldyti jokia vyriausybė 5. Spartėjantis tarpkultūrinių vaizdinių ir idėjų, perduodamas per TV programas, filmus, muziką, knygas, žurnalus ir, žinoma, pokalbius bei formalias kalbas Atvejo analizės metodas verslo mokyme, Poznań 2012

Globalizijos kryptys Siekiai Iššūkiai Tvari ekonomika Spartus gamtos išteklių mažėjimas Darnus gyvenamosios erdvės tvarkymas Socialinė ir ekonominė nelygybė Taika Globaliniai aplinkos pokyčiai visame pasaulyje Tolerancija Spartus gyventojų skaičiaus didėjimas

Kas laimi? • Naujovių taikymas: tiek socialinėje, tiek ekonominėje srityse • Greitas mokymasis ir visą gyvenimą • Kūrybiškas problemų sprendimas • Mokėjimas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų Atvejo analizės metodas verslo mokyme, Poznań 2012

Globalios kompetencijos • Europos Sąjungoje kertinėmis (angl. key competencies) pripažįstamos tos mokymosi visą gyvenimą kompetencijos: bendravimas gimtąja kalba, bendravimas užsienio kalbomis, matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai mokslo ir technologijų gebėjimai, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, iniciatyva ir verslumas, kultūrinis sąmoningumas ir raiška • Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė organizacija „The Partnership for 21 st Century Skills“ („Partnerystė dėl XXI amžiaus gebėjimų“) susikūrė turėdama tikslą „padėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms konkuruoti globalioje ekonomikoje, kuriai svarbu inovacijos“. Kaip svarbiausius gebėjimus ji įvardija kritinį mąstymą, problemų sprendimą, komunikaciją, bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir inovatyvumą • Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos Švietimo tinklas 2008 metų simpoziume „Švietimas siekiant 21 amžiaus kompetencijų ir gebėjimų visiems“ sutarė, kad visoms tinklo valstybių ekonomikoms svarbiausios ugdytinos bendrosios kompetencijos – mokymosi visą gyvenimą gebėjimai, problemų sprendimo, vadovavimo sau, komandinio darbo gebėjimai A. Jakubė, A. M. Juozaitis

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“

Nauji iššūkiai Geros mokyklos koncepcija – mokyklos raidos orientyras, brėžiantis, kokie mokyklos bruožai laikomi vertingais šalyje Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo nuostatos formuoja bendrojo ugdymo kaitos kryptis. Tai taip pat susitarimai ir principai, kaip kuriamas, atnaujinamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys

Glokalizacijos pasekmė: ugdymo turinio struktūravimas JAV 1994 Anglija 1989 -1991 Vokietija 2007 Lietuva Temos 2003 Veiklos 2008 The World in Spatial Geographical Skills Terms Fachwissen (F) Geografinis pažinimas Orientavimasis aplinkoje ir žemėlapyje Place and Regions Knowledge and Understanding of Place Räumliche Orientierung (O) Gamtinė geografija Geografinės informacijos skaitymas Physical Systems Physical Geography Erkentnis Gewinnung / Methoden(M) Visuomeninė geografija Regionų pažinimo raiška Human Systems Human Geography Kommunikation (K) Regioninė geografija Aplinkos pažinimas ir tyrimai Environment and Society Environmental Geography Beurteilung / Bewertung (B) The Uses of Geography Handlung (H) Pagal: dr. Z. Kairaitį

Veiklos sritys, geografinės erdvės lygiai Veiklos sritys (5 -10 kl. ): 1. orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje; 2. geografinės informacijos skaitymas 3. regionų pažinimo raiška 4. aplinkos pažinimas ir tyrimai Veiklos sritys (11 -12 kl. ): 1. orientavimasis aplinkoje ir žemėlapyje 2. gamtos ir visuomenės analizė 3. geografiniai tyrimai ST programa (8 kl. istorija+geografija): 1. Orientavimasis istoriniame laike ir geografinėje erdvėje 2. Bendrieji geografiniai dėsningumai ir jų modeliavimas 3. Tyrimas ir interpretavimas 4. Visuomenės pažinimas Plėtojant numatytas ugdomosios veiklos sritis: • 5 -6 klasėje daugiausia dėmesio skiriama artimai aplinkai (kaimo, miesto, apskrities, etninės srities, Lietuvos) nagrinėti, kartu parodomas globalus pasaulio vaizdas. • 7 -8 klasėje tematika nag rinėjama lokaliu ir globaliu geografinės erdvės lygiu. • 9 -10 klasėje tematika daugiausia siejama su regioniniu geografinės erdvės lygmeniu, kaip pavyzdį imant Lietuvos, Europos ir kitus pasaulio regionus. Geografinio pažinimo ir gamtinės geografijos srities turinį sudaro Lietuvos ir Europos temos, o visuomeninės geografijos – Lietuvos, Europos ir pasaulio temos. Geografinė erdvė – realių, virtualių, mintinių vaizdinių apie teritorijas, valstybes, objektus, procesus sistema. Globali erdvė apima visą pasaulį (visuomeniniu aspektu) ir Žemę (gamtiniu aspektu). Lokali erdvė apima artimiausią aplinką (miestą ar kaimą), savivaldybę, apskritį, etnografinę sritį ir Lietuvą. Regiono erdvė apima žemynus ir jų dalis, vandenynus ir jų dalis, geografines juostas ir zonas, valstybes ir jų grupes, Baltijos jūros regiono šalis ir Europą.

Globalizacijos procesas ir mokyklinė geografija Glokalizacija – tai terminas, skirtas žymėti, kaip globalios tendencijos yra pritaikomos vietinėms reikmėms ir kaip jos yra adaptuojamos Pagal: dr. Z. Kairaitį Glokalizacija apriboja daugelio gyventojų saviraišką ir išteklius, savotiškai įkalindama juos „socialiniuose getuose“, „skurdo kišenėse“ tiek atskirose ištisose nedidelėse gyvenamosiose vietovėse, tiek ir labiau išsivysčiusiuose didmiesčiuose

Darnaus vystymosi švietimo tematika 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. Skurdo mažinimas Pilietiškumas Taika Etika Atsakomybė vietos ir pasaulio mastu Demokratija ir valdymas Teisingumas Saugumas Žmogaus teisės Sveikata Lyčių lygybė Kultūrų įvairovė Kaimo ir miesto plėtra Ekonomikos, gamybos ir vartojimo modeliai Bendra atsakomybė Aplinkosauga Gamtos išteklių valdymas Biologinė ir kraštovaizdžio įvairovė

Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų integravimas Stiprėjančios išorės grėsmės 1. Ekonominė ir energetinė priklausomybė 2. Informacinės atakos 3. Kibernetinės atakos 4. Kitų valstybių veikla prieš Lietuvą Kiti išorinės rizikos veiksniai 1. Tradicinės galios politikos apraiškos 2. Pasaulinės ekonominės krizės 3. Tradicinės galios politikos apraiškos 4. Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas 5. Terorizmas 6. Nestabilumas regione ir pasaulyje 7. Masinio naikinimo ginklų platinimas 8. Žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai 9. Euroatlantinės bendrijos silpnėjimas Stiprėjantys vidaus rizikos veiksniai 1. Didelė gyventojų emigracija 2. Korupcija 3. Netolygi socialinė ir ekonominė raida Kiti vidaus rizikos veiksniai 1. Visuomenės sveikatos būklė 2. Vertybių krizė 3. Kibernetinės erdvės pažeidžiamumas 4. Įslaptintos informacijos netekimas ir (ar) atskleidimas 5. Politinis ekstremizmas 6. Ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas 7. Nusikalstamumas ir šešėlinė ekonomika 8. Valstybės lygio ekstremalios situacijos 9. Informacinės erdvės pažeidžiamumas

Medijų ir informacinio raštingumas (pagal UNESCO)

Kova su neišprusimu Pasak UNESCO, raštingumas yra „gebėjimas atpažinti, suprasti, interpretuoti, kurti, bendrauti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis įvairiose situacijose. OECD (Organisation for Economic Cooperation and Development) ir PISA (Programme for International Student Assessment): • Kalbinis ir kultūrinis raštingumas • Matematinis raštingumas • Gamtamoksli raštingumas (gamtamokslė kompetencija) • Medijų raštingumas • Finansinis raštingumas • Globalių kompetencijų raštingumas

Geografinis raštingumas globalizuotame pasaulyje Geo raštingumas: • Sąveika - gamtinių ir visuomeninių sistemų supratimas • Jungtys - geografinis pagrindimas • Pasekmės - sisteminis sprendimų priėmimas Tai gebėjimas naudoti geografinę informaciją, ją suprasti, interpretuoti ir taikyti priimant sprendimus (2012, National Geographic). Taikomojo pobūdžio žinios, specifiniai gebėjimai, kuriuos turėdamas žmogus kaip pilietis gali visavertiškai gyventi visuomenėje (2004, Z. Kairaitis)

Pastebimos mokymo tendencijos • Mokymo(si) metodologijoje rekomenduojami tarpdalykiniai užsiėmimai: naudojant knygą, medijas, mokomuosius metodinius žaidimus, praktinę veiklą • Mokymo procese rekomenduojamas: spontaniškumas, neformalumas, greita metodų kaita, naujų trumpų žanrų (trumpos žinutės, mažiau yra daugiau) žinojimas, tobulinimas ir taikymas Pagal: EPALE

Geografijos mokymo chartija: žinių svarba Žinios ir supratimas apie: • teritorijas ir jų išdėstymą • pagrindines gamtines Žemes sistemas • svarbiausias socialines ir ekonomines Žemes sistemas • Žemės gyventojų ir jų bendruomenių skirtumus • šalies ir / ar regiono, kaip kasdieninės veiklos erdvė, struktūrą ir jame vykstančius procesus • globalines tarpusavio priklausomybės galimybes ir prieštaravimus

Geografijos mokymo chartija: gebėjimai Svarbu ugdyti gebėjimą: • naudoti žodinius, kiekybinius ir simbolinius duomenis (tekstus, paveikslėlius, grafikus, lenteles, diagramas ir žemėlapius) • naudotis stebėjimo duomenimis, gyventojų apklausomis, antriniais šaltiniais, statistika, • remiantis duomenimis sudaryti žemėlapius • Diskutuoti ir samprotauti įvairiomis geografinėmis temomis – nuo vietinių iki globalinių problemų Pagal: Geografijos mokymo chartija

Visada svarbūs geografijos klausimai Kur tai yra? Kaip tai atrodo? Kodėl tai yra čia? Kaip tai įvyko? Kokią tai turi reikšmę (įtaką)? • Kaip tai galėtų įtakoti abipusę – žmogaus ir gamtinės aplinkos – naudą? • • • Pagal: Geografijos mokymo chartija