GAVNIA Tradicijos paproiai maldingos praktikos Lietuvoje ir kitur

GAVĖNIA Tradicijos, papročiai, maldingos praktikos Lietuvoje ir kitur. . . Parengė kun. dr. Virginijus Veilentas 2013 -03 -15

Kas tai yra Gavėnia? Gavėnia - tai 40 pasirengimo Velykoms dienų laikotarpis. Gavėnia trunka nuo Pelenų Trečiadienio, kada atgailos ženklan krikščionys pasibarsto galvas pelenais, iki Velykų. Ypatingą vietą Gavėnioje užima Didysis Tridienis.

Kas tai yra Gavėnia? Gavėnios tikslas – išvaduoti mus iš susvetimėjimo dvasios. Tada patyrę Dievo bei žmogaus artumą, atrasime tikrąjį Dievo vaiko džiaugsmą, išgydysime sau bei kitiems padarytas žaizdas. Tradicinėmis pasninko, išmaldos ir maldos praktikomis Gavėnia mus moko radikalesnės meilės.

Kas tai yra Gavėnia? Pasninkaudami, kukliau padengdami stalą, mes mokomės įveikti savo egoizmą. Duodami išmaldą kovojame su godumo yda. Stabmeldiškas materialinių gėrybių garbinimas atitolina mus nuo kitų žmonių ir nuo Dievo. Malda mus skatina žengti tikėjimo keliu, kuriuo pradėjome eiti Krikšto dieną.

Kas tai yra Gavėnia? Gavėnios metas yra puiki proga iš naujo pripažinti savo silpnumą, nuoširdžiai įvertinti savo gyvenimą ir priėmus Susitaikinimo Sakramento malonę drąsiai žengti link Kristaus.

Malda Žmogaus širdis gali šlovinti Tą, kuris yra visokios palaimos šaltinis. Prašymo maldoje meldžiame atleidimo, ieškome Dievo karalystės, o taip pat meldžiamės dėl kiekvieno teisaus reikalo. Užtarimo maldoje ko nors prašome kitiems. Šiai maldai nėra ribų. Ja meldžiamasi net ir už priešus. Visiškai nesavanaudiška šlovinimo malda kyla į Dievą; ji šlovina Jį dėl Jo paties, Jį garbina ne dėl to, ką Jis daro, bet dėl to, kad Jis yra.

Malda Maldos šaltiniai yra Dievo žodis, Bažnyčios liturgija, tikėjimo, vilties ir meilės dorybės. Bažnyčia tikinčiuosius ragina melstis nuolat; tam yra skirtos kasdienės maldos, Valandų liturgija, sekmadienio Eucharistija, liturginių metų šventės. Krikščioniškojoje tradicijoje yra žinomos trys svarbiausios maldos gyvenimo formos: žodinė malda, mąstymas ir kontempliacija. Joms visoms yra būdingas širdies susikaupimas.

Pasninkas – dvasinė praktika. Pasninko tikslas nėra svorio metimas, kūno sveikata ar, atvirkščiai, savęs kankinimas. Esant tik kūniškiems tikslams pasninkas virsta tiesiog paprasčiausia dieta ar savo valios patikrinimu. Pasninkas negali būti savitikslis ir turi turėti dvasinę prasmę.

Geri darbai Visi geri darbai labai reikšmingi ir svarbūs. Tik išmalda – lietuviškai keistai skamba. Tarsi reikėtų labai maldauti, ilgai kaulijus išmaldauti ir taip gauti. . . Žmogus pats turi suprasti, matyti, jeigu kitam yra bėda, ir pagelbėti. Ir gera daryti reikia ne tik prieš Velykas. . .

Geri darbai Gavėnioje ryškiau prisimenami geri darbai. Pačios Pelenų dienos Evangelijoje Kristus pamini ir meldimąsi, nedemonstruojant pamaldumo, ir pasninkus giedru veidu, nieko nevaidinant, ir pagelbėjimą kitam, nereklamuojant savo dosnumo ir nepažeminant to, kuriam teiki pagalbą.

Maldingos praktikos. Kryžiaus kelias KRYŽIAUS KELIAS. Tai adoracinio pobūdžio gavėnios pamaldos, simboliškai atkartojančios Jėzaus Kristaus kančios kelią, Jo mirtį ir palaidojimą, kartais ir prisikėlimą.

Kryžiaus kelias Ši tradicija atsirado Jeruzalėje. Viduramžiais ją išplatino pranciškonai, kurie lydėdami maldininkus sustodavo prie stočių, vaizduojančių Jėzaus mirties istoriją. Keturiolikos stočių skaičius buvo nustatytas XVIIa. Katalikų bažnyčiose Kryžiaus Kelias vaizduojamas paveikslais, patalpintais ant šoninių šventovės sienų. Kryžiaus Kelio stotys - tai ne tik Kristaus paskutiniųjų dienų įvykių atvaizdavimas. Jos turi savo turtingą simboliką, o taip pat duoda pagrindą meditacijoms apie tiesą, meilę ir pan.

Kryžiaus kelias – kiek stočių? Kryžiaus kelias turi būti einamas pamaldžiai priešais teisėtai įrengtas stotis. Įrengti Kryžiaus keliui yra reikalinga 14 kryžių, prie kurių įprastai pridedama 14 paveikslų, vaizduojančių Jeruzalės stotis.

Kryžiaus kelias – kiek stočių? Yra labiau įprasta, kad Kryžiaus kelias einamas perskaitant 14 pamaldžių tekstų, prie kurių pridedamos tam tikros balsu kalbamos maldos. Tačiau visuotiniams atlaidams gauti pakanka pamaldžiai apmąstyti Viešpaties Kančią ir Mirtį, nebūtinai apgalvojant kiekvieną atskirą stočių slėpinį. Reikia eiti nuo vienos stoties prie kitos.

Kryžiaus kelias – kiek stočių? 15, 20 ar 35?

Maldingos praktikos. Graudūs verksmai Tai populiarios Lenkijoje Viešpaties Kančios apmąstymo pamaldos, dažniausiai prie išstatyto Švenč. Sakramento ir su pamokslu kančios tema. Tradicija kilo XVIII a. pradžioje, pirmą kartą atliktos 1707 m.

Graudūs verksmai Graudžių Verksmų giesmės neapsiriboja vien biblijinių įvykių pristatymu. Jos nori pažadinti mūsų jausmus. Pamaldas propagavo Kunigai Misijonieriai liaudiškų misijų, kurias patys vedė, metu. Tekstas du kartus buvo verstas į lietuvių k. ( pirmą kartą dar XVIIIa. ), o taip pat į vokiečių, anglų ir rusų kalbas. Taigi Graudūs Verksmai, greta Kryžiaus Kelio, yra labai svarbios Gavėnios pamaldos, žadinančios apmąstymus apie kančios esmę, apie savo gyvenimą ir elgesį, kadangi esame atpirkti labai didele kaina.

Kaip nustatoma Velykų data? Daugelis seniai pamiršo, kaip nustatoma Velykų data. Kristaus prisikėlimas švenčiamas pirmą pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Nuo Velykų atmetus septynias savaites sužinoma Užgavėnių data, dar savaitę - Verbų sekmadienio ir t. t. “

Kaip nustatoma Velykų data? Stačiatikių (provoslavų) Velykų data kartais sutampa su katalikų paskaičiuotąja, o kartais ne. Painiavos įneša ne tai, kad stačiatikiai švenčia Velykas būtinai po žydiškos Paschos (nes Jėzus negalėjo būti nukryžiuotas anksčiau žydų šventės) bei tai, kad stačiatikiai naudodami Julijaus kalendorių pirmosios pavasario pilnaties ieško ne po kovo 21 d. , o po balandžio 4 d. Tai lemia, kad visi pasaulio krikščionys tą pačią dieną Velykas švenčia tik kas 3 -4 metus.

Verbų sekmadienis ir Didžioji savaitė Verbų sekmadienis - sekmadienis prieš Velykas, kai paminimas iškilmingas Kristaus įžengimas į Jeruzalę. Didžioji savaitė – paskutinė savaitė prieš Velykas. Pačios svarbiausios Didžiosios savaitės dienos – paskutinės trys sudaro Velykų Tridienį, kurio metu švenčiami žmonijos atpirkimo didieji slėpiniai. Tai laikotarpis nuo Paskutinės Vakarienės Mišių iki Velyknakčio budėjimo.

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienis

Didysis Penktadienis

Didysis Penktadienis

Didysis Penktadienis

Didysis Penktadienis

Didysis Penktadienis

Budėjimas prie kapo iki Velykų Didįjį šeštadienį dienos metu nėra jokių apeigų, tik tylus budėjimas prie Kristaus kapo, o vakare šventinama velykinė žvakė – Prisikėlusiojo simbolis, ir ji uždegama nuo ką tik pašventintos ugnies. Taip pat šventinami ugnis ir Krikšto vanduo. Sekmadienio nakties Mišiomis įvyksta Prisikėlimas.

Budėjimas prie kapo iki Velykų Lietuvoje ir Lenkijoje gyvas paprotys – Bažnyčioje rengtti Kristaus kapą.

Budėjimas prie kapo iki Velykų Leidžiantis saulei, galima pradėti Velyknakčio pamaldas. Didžioji velykinė žvakė su penkiais pumpurais žymi prisikėlusio Kristaus žaizdų žymes rankose, kojose, šone. Krikščionių papročiu Velykų naktį pasirengę katechumenai (besiruošiantys krikštui suaugusieji) priimdavo krikštą, prisikeldavo naujam gyvenimui su prisikeliančiu Kristumi. Per Mišias jau skaitoma Evangelija apie Kristaus prisikėlimą ir susitikimą su šventosiomis moterimis. Lietuvišku papročiu apie daugelį bažnyčių ryte eina procesija, kadangi džiaugsmą išreikšti labiau tinka švintantis rytas negu nakties tamsa. Be to, žmonėms susirinkti geriau rytą. Taigi atsižvelgiama ir į patį įvykio turinį, ir į galimybę jį paminėti.

Velykiniai margučiai Velykinis margutis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, atsinaujinimą, atgimimą. Dažnai margučiai yra tas velykinis simbolis ir atributas, kuris primena apie Velykas ir tiems, kurie nesiruošė šiai šventei

Gavėnia – kelias į Velykas Gavėnia veda į Velykas, o ši šventė yra Kristaus pergalė. Ji rodo mūsų tikėjimą šia pergale, ir mes tikime savo pergale prieš mūsų nuodėmingumą ir mirtį. Jei gyvename su Kristumi, galime tikėtis, kad mes po kūno mirties gyvensime su Kristumi. Tokia didžioji šios šventės prasmė. Jeigu krikščionis tai suvokia ir rengiasi šventei susimąstydamas apie gyvenimo prasmę ir savo gyvenimo kelią, tiesius žingsnius ir kreivus vingius, – geriau pasirengia Velykų džiaugsmui ir atgimimui.

Popiežiaus kreipimaisi gavėnios proga. .