Garsiausi keliautojai ir atradjai Geografins kelions ir atradimai

Garsiausi keliautojai ir atradėjai Geografinės kelionės ir atradimai

Markas Polas (1254 m. rugsėjo 15 d. - 1324 m. sausio 8 d. ) Venecijos pirklys ir keliautojas, su savo tėvu ir dėde vienas pirmųjų europiečių, keliavusių Šilko keliu į Kiniją bei apsilankiusių pas didijį chaną - Kublajų (Čingis Chano anūkas). Marko Polo kelionės aprašytos knygoje „Marko Polo kelionės“. Dauguma istorikų tiki, kad Markas Polas apsilankė Kinijoje, tačiau knygoje nepaminėta daug svarbių dalykų (arbata, kinų raštas, valgymo lazdelės, Didžioji kinų siena), taip pat nerasta jokių įrodymų, kad Polai susitiko su Kublajumi, todėl gali būti, kad Markas Polas neapkeliavo visų aprašytų kraštų, o tik perpasakojo kitų keliautojų įspūdžius.

Kristupas Kolumbas (1451. 08. 25 ar 10. 31 – 1506. 05. 20) Italų keliautojas ir pirklys, gimęs Italijoje, Genujoje, pirklių šeimoje. 1492 metais perplaukė Atlanto vandenyną ir pasiekė Amerikos krantus, nors tuo metu tikėjo, kad priplaukė Tolimuosius Rytus. Kolumbas tikėjosi įrodyti, kad Žemė yra apvali ir Indiją galima pasiekti plaukiant į priešingą pusę. Kolumbas pirmiausiai atplaukė į Bahamų salas, o vėlau ištyrė ir kitas Karibų jūros salas, įskaitant Kubą ir Espanjolą (dabartinį Haitį). Žemyninę Amerikos dalį Kolumbas pasiekė tik trečiosios ekspedicijos metu ir vėliau ištyrė dalį Centrinės ir Pietų Amerikos krantų. Kolumbo ekspedicijos sąlygojo ilgalaikius Senojo ir Naujojo pasaulio santykius, apsikeitimą rūšimis (žalingais virusais bei bakterijomis, naudingais bulvėmis, pomidorais, kukurūzais, arkliais), taip pat Amerikos kolonizavimą.

Amerigas Vespučis (1454 m. kovo 9 d. — 1512 m. vasario 22 d. ) Italų pirlys, gimęs Florencijoje, įsikūręs Ispanijoje kaip Medici’ų banko patikėtinis. Jis aprūpindavo reikiamomis atsargomis Kristupo Kolumbo ekspedicijas. Vėliau sudarinėjo Kolumbo ir kitų keliautojų atrastų kraštų žemėlapius. Galiausiai 1499 m. Vespucci ir pats leidosi Kolumbo pėdomis. Perplaukė Atlanto vandenyna ir 1501 – 1502 m. tyrė Pietų Amerikos krantus iki pat La Platos įlankos. Tik tada apsižiūrėjo, kad tai visai naujo žemyno, o ne Azijos dalis, kaip manė Kolumbas. Ši žemė buvo pavadinta jo vardu.

Ferdinandas Magelanas (1480 pavasaris – 1521. 04. 27) Portugalų jūrų keliautojas. Magelanas ieškojo vakarų kelio į “indijas”. 1519 m. Magelanas su penkiais laivais išplaukė į vakarus Pietų Amerikos link. 1520 m. spalio 21 d. Jis rado sasiaurį, pro kurį išplaukė į naują vandenyną. Šis vandenynas Magelanui atrodė ramus, todėl buvo pavadintas Ramiuoju. Apiplaukęs Pietų Ameriką iš pietų, Magelanas pasuko į šiaurės vakarus ir pasiekė Guamo salą. 1521 m. balandžio 7 d. pasiekė Filipinus. Balandžio 27 d. Magelaną užmušė aborigenai. Taigi, jo suorganizuota ekspedicija pirmą kartą apiplaukė pasaulį.

Vaskas da Gama (1469 -1524) Portugalų jūrininkas, jūrinio kelio iš Europos į Indiją atradėjas. 1497 m. Vaskas da Gama keturiais laivais išplaukė iš Lisabonos. Iki Gerosios Vilties kyšulio jis plaukė jau žinomu portugalams keliu, o apiplaukęs Afriką iš pietų, išsilaipino Mozambike. Ten jam pavyko gauti arabą locmaną, gerai išmanantį Indijos vandenyno navigaciją. 1498 m. išlipo Indijos pakranėje. Vandens kelias į Indiją buvo rastas.

Džeimsas Kukas (1728. 10. 27 – 1779. 02. 14) Anglų navigatorius, kartografas, tyrėjas. Surengė tris keliones į Ramųjį vandenyną, kruopščiai žymėdamas salas ir kranto linijas Europos žemėlapiuose. Pirmoji kelionė į Ramųjį vandenyną įvyko 1768 – 1771 metais (žemėlapyje ji pažymėta raudona linija). Antroji kelionė įvyko 1772 – 1775 metais (pažymėta žalia linija). Trečioji – 1776 – 1779 metais (mėlyna linija). Kapitonas Džeimsas Kukas atrado rytinę Australijos pakrantę, Naująją Zelandiją ir daug Ramiojo vandenyno salų.

Rualis Amundsenas (1872 m. liepos 16 d. - 1928 m. liepos 18 d. ) ir Robertas Skotas (1868 m. birželio 6 d. – 1912 m. kovo 29 d. ) Pirmieji 1911 metais iki pietų poliaračio nukako Robertas Falkonas Skotas ir Rualis Amundsenas Norvegijoje dar vadinamas, kaip paskutinysis vikingas. Jie beveik vienodu metu pasiekė pietų ašigalį, bet grįžti Amundsenui sekėsi geriau. Jis buvo pasiėmęs daug šunų ir visą kelionę ledynu keliavo su jais. O Robertas Skotas pasiėmė arklių, elektrinių rogių, bet keliauti jomis ir arkliais jam nepavyko. O šunų jis turėjo mažiau negu Amundsenas. Pasiekęs pietų ašigalį, Skotas ir Amundsenas keliavo atgal. Bet Skotui likus 11 mylių kelio iki sovyklos, jo visa ekspedicija mirė. Skotas - Antarktikos tyrėjas, gimęs Anglijoje, Karališkojo Jūrų Laivyno tarnautojas. Amundsenas - Norvegų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas. Nebaigęs medicinos studijų, dalyvavo 18971899 belgų rengtoje ekspedicijoje į Antarktidą. Surengė ekspediciją į Pietų ašigalį, kurį pasiekė 1911 gruodžio 14 d. , tapdamas pirmuoju žmogumi, pasiekusiu šį ašigalį. 1926 dirižabliu perskrido virš Šiaurės ašigalio. Žuvo 1928 metais, išplaukęs gelbėti Nobilio ekspedicijos. Robertas Skotas Rualis Amundsenas

Abelis Tasmanas (1603 m. spalio 10 d. – 1659) Vokiečių jūrų keliautojas, tyrėjas. Jis nuvyko prie Australijos vakarinio kranto ir plaukė Pietų link. Vėliau jis pasuko į Rytus. 1642 m. lapkričio 24 dieną jis atrado žemę. Ji buvo pavadinta Tasmanija. 1642 m. gruodžio 13 dieną Abelis Tasmas atrado naują žemę ir ją pavadino Naująja Zelandija. Didžiausias Abelio Tasmano atradimas yra tas, kad jis įrodė, jog Naujoji Olandija negali būti Pietų žemyno dalimi, nes jis apiplaukė visą Naujosios Olandijos pietinę dalį. Jis taip pat 1643 metais atrado Fidžio salas.

Faradėjus Belingshauzenas (1778 m. rugsėjo 20 d. – 1852 m. sausio 13 d. ) ir Michailas Lazarevas (1788 m. lapkričio 14 d. – 1851 m. balandžio 23 d. ) Iš forto išplaukė du Rusijos laivai: “Vostok” ir “Mirnyj”. Jie išplaukė ieškoti pietų žemės. Jiems vadovavo: Michailas Lazarevas, laivo “Mirnyj” kapitonas ir Fadėjus Belingshauzenas, gimęs Estijoje, vadovavęs laivui “Vostok”. 1819 metų lapkričio mėnesį “Vostok” ir “Mirnyj” pasiekė Rio de Žaneirą. Ekspedicija keliavo toliau. 1820 metų sausio 28 dieną “Vostok” ir “Mirnyj” pasiekė 69 o 25’ pietų platumos. Virš laivų ratus suko daugybė poliarinių paukščių. Tai rodė netoliese esant žemę. Tą įžymią dieną Rusijos jūrų keliautojai matė Antarktidą. Dar porą kartų tą antarktinę vasarą laivai “Vostok” ir “Mirnyj” perkirto Pietų poliaratį ir stengėsi nuplaukti kiek galima toliau. Vasario 18 dieną jie beveik priplaukė prie “ledinio žemyno”. Greta plytėjo Antarktidos žemyno krantas, kuris kiek vėliau buvo pavadintas Princesės Regnhilės Krantu. Bet antarktinė vasara baigėsi. Laivai “Mirnyj” ir “Vostok” nuplaukė iš poliarinių vandenų į Australiją. Po to prasidėjo antras kelionės etapas. Tyrinėtojai patraukė Polinezijos salų labirintu. Bet pagrindinis ekspedicijos tikslas buvo legendinė Pietų Žemė, žemynas, kurio tiek metų ieškojo pasaulio jūrininkai. Vėl prasidėjo antarktinė vasara. Rusų laivai, plaukę į pietus, vėl sutiko ledus. Jūreiviai numanė artėjantį atradimą. Rusų laivai vėl išvydo žemę. Tarybinis tyrinėtojas M. Belovas surado Leningrade tikrą ekspedicijos žemėlapį, pirmąjį Antarktidos kranto žemėlapį, kurį sudarė Belinghauzenas ir Lazarevas. M. Lazarevas F. Belingshauzenas