Gabi vaik painimas ir ugdymas Rita Dainelien Slavik

Gabių vaikų pažinimas ir ugdymas Rita Dainelienė, Slavikų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui 2012 -02 -17

Ne tik švietime, daugelyje sričių mūsų visuomenėje yra orientuojamasi į skęstančiųjų gelbėjimą. Vokiečių psichologas William Stern dar 1916 m. pažymėjo: „Keista, kad iki dabar mūsų pagalba buvo skirta tiems, kurie turi negalią, bet ne tiems, kurie turi viltį”.

Prof. J. Freeman (2005): “Labiausiai gabumams atsiskleisti trukdo nebuvimas sąlygų mokytis pagal individualią, vaiko gebėjimus ir interesus atitinkančią programą bei nepastebinti ir nesistengianti pastebėti vaiko gabumų aplinka”.

Rašytojas Markas Tvenas yra pasakęs, kad žmonės, turintys ypatingų gabumų ar bent potencialių gabumų, gali taip ir nugyventi savo gyvenimą niekieno neatrasti.

TYRIMAI_1 Tyrimai rodo, kad pedagogai sunkiai atpažįsta gabius auklėtinius, jie nepastebi nuo 10 iki 50% gabių vaikų. Ikimokyklinio ugdymo specialistai, atpažindami gabius vaikus, yra linkę neatsižvelgti į vaiko amžių ir dažnai atrenka vyresnius vaikus kaip gabesnius. Jie pirmiausia atkreipia dėmesį į tuos vaikus, kuriems būdingi geri kalbiniai gebėjimai ir kurie gerai ir greitai atlieka pavestas užduotis.

TYRIMAI_2 Tyrimų duomenimis, daugiau nei 50 % vaikų, pasižyminčių aukštais intelektiniais gebėjimais, nepatenka į gabių vaikų programas, nėra tinkamai skatinami ir ugdomi. Tiek mokytojai, tiek auklėtojai gali nepastebėti gabių vaikų, kurie nepasižymi didesniais pasiekimais, kurie turi emocinių, elgesio ar mokymosi motyvacijos sunkumų. Šių vaikų gabumų neatpažįsta tiek tėvai, tiek mokytojai.

TYRIMAS_3 30% MOKINIŲ, KURIUOS MOKYTOJAI LAIKĖ LABAI GABIAIS, NEATITIKO TOKIŲ EKSPERTŲ VERTINIMŲ; 50% MOKINIŲ, KURIUOS EKSPERTAI PRISKYRĖ GABIEMS, SAVO MOKYTOJŲ TOKIAIS LAIKOMI NEBUVO.

TYRIMAI_4 Tyrimais įrodyta, kad jei mokytojas yra susipažinęs su gabių vaikų problematika, jis gali tiksliau identifikuoti gabų vaiką, jį pažinti. O tada jau atsiranda galimybė, jog mokytojas jam sudarys tinkamas sąlygas veikti.

Pirmas žingsnis į gabių vaikų ugdymą – vaiko gabumų atpažinimas ir įvertinimas.

INTELEKTO koeficientas Intelekto koeficientas (IQ) – koeficientas, kuris nurodo asmens intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus asmenų grupės vidurkiu.

INTELEKTO vertinimas Standartizuotas įvertis - IQ vidurkis ~ 100 balų, o reikšmės, didesnės ar mažesnės už 100, reiškia didesnį arba mažesnį (atitinkamai) nei vidurkis intelekto lygį. Į , , normalų‘‘ IQ intervalą (70– 130 balų) patenka ~ 95 % žmonių. Reikšmė IQ < 70 balų gali reikšti sutrikimą arba labai žemą intelektą, o IQ > 130 balų – mąstymo galias.

INTELEKTO LYGIO PASISKIRSTYMAS TARP GYVENTOJŲ Vidutiniški intelektiniai gebėjimai (IQ=90 -110) būdingi apie 50 % visų gyventojų; Aukštesni už vidutinius intelektiniai gebėjimai (IQ=110 -120) – tik apie 12 %; Žemesni už vidutinius intelektiniai gebėjimai (IQ=8090) – taip pat apie 12 %; Labai aukšti intelektiniai gebėjimai (IQ=120 -130) – mažiau negu 5 %; Labai žemi intelektiniai gebėjimai (IQ=70 -80) – taip pat mažiau negu 5 %; Išskirtiniai intelektiniai gebėjimai (IQ=130 ir daugiau) – tik apie 2 %, - talentingi ir gabūs vaikai; IQ=70 ir mažiau gali reikšti protinį atsilikimą (genetinį ar vystymosi sutrikimą) – taip pat tik apie 2 %.

YPATINGI GABUMAI: GENAI AR UGDYMAS? Apie 2% vaikų laikomi ypatingai gabiais. Jie mąsto kitaip, ir dėl to savo aplinkoje dažnai jaučiasi vieniši. Didelė dalis gebėjimų yra genetiškai apspręsta. Nežodinių pažintinių gebėjimų pagrindas – paveldimumas. Žodiniams gebėjimams labai svarbu ir žinios, patirtis, mokymasis.

YPATINGI GABUMAI: GENAI AR UGDYMAS? Žemuosiuose socialiniuose sluoksniuose dažnai vaikų emociniai, intelektiniai poreikiai nėra pilnai patenkinti; jie dažnai nepasiekia savo intelektinio potencialo. Išsilavinę tėvai dažniau ir daugiau kalbasi su vaikais, pasirenka sudėtingesnes temas ir sakinių konstrukcijas, ugdo kalbos raidą, suteikia daug žinių. Namuose paprastai yra daug knygų, enciklopedijų, šeima lanko muziejus, spektaklius, kitus kultūrinius renginius.

YPATINGI GABUMAI: GENAI AR UGDYMAS? Tyrimas su žemo intelekto motinomis, auginančiomis vaikus: suteikus vaikams papildomą ugdymą, stimuliaciją, gerą aplinką jų IQ tapo keliolika balų didesnis už tų, kurie gyveno po senovei.

GABUS MOKINYS ar TIK PIRMŪNAS? 15 % YPATINGAI GABIŲ MOKINIŲ MOKOSI BLOGAI; TARP PIRMŪNŲ DIDELĖ DALIS NEPASIŽYMI YPATINGAIS GABUMAIS, O TIK AUKŠTESNIAIS UŽ VIDURKĮ GEBĖJIMAIS (IQ = 120); PIRMŪNAI ORIENTUOTI Į GERUS PAŽYMIUS. JŲ NUOSTATOS: GERAI BAIGTI MOKYKLĄ, ĮSTOTI Į GERĄ UNIVERSITETĄ, GREITAI BAIGTI STUDIJAS, PADARYTI KARJERĄ, GERAI UŽDIRBTI; YPATINGAI GABIŲJŲ NUOSTATOS: „SVARBIAUSIA, KAD MAN PATIKTŲ TAI, KUO AŠ UŽSIIMU; PAŽYMYS AR KARJERA – ANTRAEILIAI DALYKAI“.

Itin gabus ar talentingas?

Itin gabus ar talentingas? „Dažnai pasakymai "nepaprasti gabumai" ir "talentas" vartojami kaip sinonimai, artimos reikšmės žodžiai. Yra pedagogų ir mokslininkų, kurie skiria nepaprastai gabius ir talentingus, tvirtindami, kad nepaprasti gabumai rodo ypatingus gebėjimus keliose srityse (pvz. , kalbos, matematika ir gamtos mokslai). Sąvoka talentas jiems atrodo tinka tada, kai kažkas yra neprilygstamas tik vienoje srityje (pvz. , matematikos srityje).

Gabūs ir talentingi vaikai mokosi ne tik greičiau už kitus, bet ir kitaip. Standartiniai mokymo metodai sudėtingus dalykus suskaido į mažus, paprastus gabalėlius ir pateikia juos po vieną. Talentingi protai gali suvokti didžiulius informacijos kiekius vienu metu ir reikalauja visumos. Teikti tokiems vaikams mažus informacijos gabalėlius yra panašu į dramblio maitinimą žolės stiebeliais – pradėjęs badauti jis net nesuvoks, kad kažkas stengiasi jį pamaitinti.

Gabūs ir talentingi vaikai Priversti dirbti tipinės mokyklos metodais ir tempais, gabūs ir talentingi vaikai gali pasirodyti nei kiek ne gabesni už bendraamžius, net prastesni. Jų raštas gali būti labai bjaurus, nes rankų miklumas negali suspėti su mąstymo polėkiu. Daugelis prastai taria, nes jie skaito mintyse ir nemato žodžio kaip atskirų raidžių rinkinio. Stengdamiesi "įgarsinti" žodį jie suklysta. Daugelis turi sunkumų su įsiminimu mintinai.

KODĖL “SUDEGA” VUNDERKINDAI? Gabus vaikas dažnai būna aktyvus, judrus. Tėvai nejučia ima riboti vaiko judrumą. Tačiau judant vystosi ne tik raumenys, bet ir nervų sistema, jausmai bei mąstymas. Aktyvus vaikas labiau išsivystęs už tinginį ar tylenį. Pastebėta, kad talentingi vaikai mažai bendrauja su bendraamžiais, tačiau labai mėgsta kalbėtis su suaugusiais. (Edita Navickaitė)

YPATINGų GABUMų sritys Intelekto sritis (kalbos, matematiniai, techniniai–konstrukciniai; erdvės suvokimo; loginiai ir kt. ); Taip pat gali pasireikšti atskirai vienoje ar keliose iš atskirų sričių: Socialinė – emocinė sritis; Muzikos ar meno sritis; Kūrybiškumo sritis (literatūrinis, matematinis, techninis, meninis ir kt. kūrybiškumas); Psichomotorinė sritis (sporto, šokių, baleto gebėjimai); Praktinio intelekto sritis (amatai, meistravimas, verslumas).

GALIMI YPATINGŲ GABĖJIMŲ POŽYMIAI ANKSTYVAME AMŽIUJE

Vienas pirmųjų gabumo rodiklių yra laikas, kurį 2 – 3 metų vaikas užtrunka prie vieno užsiėmimo. Gabus vaikas darbuojasi keletą valandų iš eilės ir grįžta prie tos veiklos kelias dienas. Vidutinių gabumų vaikui tai padaryti būna sunku <. . . > (Žukauskienė R. )

GALIMI YPATINGŲ GEBĖJIMŲ POŽYMIAI ANKSTYVAME AMŽIUJE_1 Kūdikystėje nuolat ieško naujų aplinkos daiktų, nori juos tyrinėti; Paliktas vienas nerasdamas naujų įspūdžių ima verkti iš nuobodulio, o ne dėl nesaugumo; Mėgsta būti vienas, visada susiranda ką veikti; Anksti suvokia savo asmenybę, jos unikalumą (labai anksti žino savo vardą; anksčiau už kitus ima vartoti sąvoką „aš“); Anksti pradeda klausyti pasakų, ir greitai pajėgia susikaupti ilgoms istorijoms; Iki 2 metų kalba 3 žodžių sakiniais; Anksti pakartoja melodiją;

GALIMI YPATINGŲ GEBĖJIMŲ POŽYMIAI Nuo ANKSTYVAME AMŽIUJE_2 2 metų domisi vaikams neįprastais objektais ir išmoksta jų požymius, kad galėtų atpažinti (automobilių markes, prekių ženklus, šunų veisles; pasaulio gyvūnus ir kt. ); Anksti susidomi raidėmis ir skaičiais; „Bombarduoja“ suaugusiuosius klausimais; Pasižymi gera atmintimi ir dėmesio koncentracija; Ne pagal amžių turtingas žodynas ir puikiai geba išreikšti mintis; Ikimokykliniame amžiuje išmoksta paaiškinti sąvokas; Darželyje nuobodžiauja dėl neįdomios veiklos ar žaidimų; menkai įsijungia į bendraamžių veiklą; lengviau – į vyresnių vaikų, jei jie jį priima; Domisi temomis ne pagal amžių.

Nori GALIMI YPATINGŲ GEBĖJIMŲ POŽYMIAI ANKSTYVAME AMŽIUJE_3 aktyviai tyrinėti jį supantį pasaulį, nemėgsta, jei jam trukdoma; Svarbiau pabaigti “darbą” smėlio dėžėje negu eiti pietauti; Būna, kad staiga intuityviai išsprendžia sudėtingus klausimus; Atkakliai siekia savo interesų; jau 2 -3 m. gali darbuotis keletą valandų iš eilės, o kitą dieną tęsti veiklą; Tuo pačiu metu gali užsiimti keliais dalykais (suaugusiam gali atrodyti kaip paviršutiniškumas, išsiblaškymas); Ypatingas humoro jausmas; (pvz. : „Tai ne maudymosi kostiumas, bet kepinimosi kostiumas!“ – pastebi dvejų su puse metų mergaitė); Mėgsta žaidimus, kur reikia protauti, enciklopedijas, žodynus;

GALIMI YPATINGŲ GEBĖJIMŲ POŽYMIA Anksti ANKSTYVAME AMŽIUJE_4 pasireiškia teisingumo jausmas, išgyvena dėl neteisybės pasaulyje, - labai jautrus, atjautus (Vaikai, pažiūrėję laidas apie tolimosiose šalyse žūstančius iš bado žmones, reikalauja, kad jų tėvai ką nors dėl jų padarytų, o ir patys pasirengę atiduoti savo sutaupy pinigus); Labai gyvos fantazijos (kartais atrodo, kad neskiria jų nuo realybės). Nevengia rizikos, nepasiduoda grupės spaudimui; Neprisitaikėliai; Darbštūs, produktyvūs, aktyvaus proto.

YPATINGAI GABIŲ VAIKŲ, PAAUGLIŲ IR JAUNUOLIŲ SAVYBĖS IR GALIMAS REZULTATAS

Gabių vaikų savybės ir galimas rezultatas _1 Labai greitai suvokia ir įsisavina naują informaciją (abejoja pamokos reikalingumu; kiti vaikai informaciją įsisąmonina per pamoką, o gabiajam užtenka penkių ar dešimties minučių); Nevengia problemų sprendimo, nori tai daryti savarankiškai (nesidomi rutininėmis užduotimis, nuobodžiauja, jaučiasi sulaukęs per menkų reikalavimų); Poreikis viską organizuoti pačiam (atrodo užgožiantis kitus; kiti jį atstumia, nes jaučiasi nuvertinti); Turtingas žodynas, ne pagal amžių išlavinta kalba (gali lengvai manipuliuoti žodžiais; bendraamžiai jo nesupranta);

Gabių vaikų savybės ir galimas rezultatas _2 Įvairiausiomis temomis turi daugybę žinių, iki smulkiausių detalių (iš jo šaipomasi; mokytojai priekaištauja, kad domisi ne tuo, kuo turėtų); Nerealistiški lūkesčiai (menkas savęs vertinimas; kiti jį neteisingai supranta, laiko arogantišku); Ypatingas kūrybiškumas, savų kelių ieškojimas (griauna klasės santykių, pamoko grupinio darbo ir kt. struktūrą);

Gabių vaikų savybės ir galimas rezultatas _3 Smalsus, ieškantis prasmės (klausinėja trikdančių dalykų, gali domėtis neįprastomis sritimis); Energingas, aktyvus (nori pokyčių, neveiklumas jį erzina; užsiima pernelyg daug veiklų tuo pačiu metu); Geri kalbiniai gebėjimai, sklandžiai ir aiškiai dėsto savo mintis (gali būti linkęs pernelyg dominuoti diskusijose; gali būti nekantrus, kai reikia išklausyti kitus);

Gabių vaikų savybės ir galimas rezultatas _4 Savo interesų srityje gali dirbti ilgai, susitelkęs (gali trukdyti bendrai klasės veiklai, jei kiti trukdo jam ar apriboja jo veiklą, gali tuo metu nevykdyti savo pareigų. Kitų gali būti suvokiamas kaip užsispyręs ir nelinkęs bendradarbiauti); Kitoks nei bendraamžių mokymosi stilius, didesnis tempas (pyksta, jei nėra pažangos, kai mokytis neįdomu arba stinga motyvacijos – tada tai, ką jis turi daryti, jam atrodo kaip bereikalingas laiko švaistymas); Pasižymi vidine mokymosi motyvacija (gali priešintis nurodymams, jei mano, kad jie nesusi su jo interesais);

Gabių vaikų savybės ir galimas rezultatas _5 Siekia tobulumo (gali užsibrėžti nerealistiškai aukštus tikslus, jaudintis dėl norimų ir realių pasiekimų neatitikimo, bijo nesėkmės); Nepriklausomas, neprisitaikėliškas (gali pernelyg abejoti kitais, nepasiduoti kitų įtakai, gali atstumti tėvus ar savo bendraamžius); Žino ir suvokia, kad yra kitoks nei kiti jo amžiaus vaikai (gali jausti socialinę izoliaciją dėl esamų skirtumų, pasižymėti neigiamu savęs vertinimu);

Gabių vaikų savybės ir galimas rezultatas _6 Mėgsta bendrauti su vyresniais vaikais arba suaugusiais žmonėmis (gali jausti socialinę izoliaciją, jei vyresni vaikai jį atstumia); Daug tikisi iš savęs ir kitų (gali būti netolerantiškas, linkęs į perfekcionizmą); Siekia aiškintis priežasties ir pasekmės ryšius (nemėgsta ir gali kritikuoti neaiškius ar iracionalius dalykus).

Atkreipti dėmesį, jei pasireiškia tokie POŽYMIAI_1 MOKYMASIS IR MĄSTYMAS: LABAI GERAI ŽINO DETALES; NEĮPRASTAI TURTINGAS ŽODYNAS IR GEBĖJIMAS IŠSIREIKŠTI; ANKSTYVAS SUSIDOMĖJIMAS KNYGOMIS; DOMISI KNYGOMIS NE PAGAL AMŽIŲ; LABAI DAUG SKAITO; ORIENTUOTAS Į SAVO, O NE KITŲ IŠKELTUS TIKSLUS; NORI MĄSTYTI SAVARANKIŠKAI.

Atkreipti dėmesį, jei pasireiškia tokie POŽYMIAI_2 UGDYMO INSTITUCIJA TRUKDO KITIEMS (GRUPĖS, KLASĖS KLOUNAS) JOKIO DOMĖJIMOSI ĮPRASTINIAIS UŽSIĖMIMAIS NUOLATINIS NUOBODULYS DĖL NEĮDOMIOS VEIKLOS AUTSAIDERIS(esantis nuošaly), VIENIŠAS JAUČIASI NESUPRASTAS KITŲ LAIKOMAS KEISTUOLIU, KALIKU, MOKSLIUKU, PERFEKCIONISTAS, KRITIŠKAS REZULTATAMS KALTINAMAS AROGANCIJA

Atkreipti dėmesį, jei pasireiškia tokie POŽYMIAI_3 SOCIALINĖ APLINKA JOKIO DOMĖJIMOSI KASDIENIAIS DARBAIS GERIAU SUSIREMS ŽODŽIŲ DVIKOVOJE, NEGU FIZIŠKAI NEPASITIKI AUTORITETAIS, PATS TIKRINA PATEIKTĄ INFORMACIJĄ JAUČIASI STIPRIAI IZOLIUOTAS IR VIENIŠAS LABAI INDIVIDUALISTIŠKAS PASIRENKA VYRESNIUS DRAUGUS LABAI IŠVYSTYTO INTELEKTO, BET EMOCIJOS – KAIP KITŲ TENDENCIJA VISKĄ SPRĘSTI PAČIAM.

Atkreipti dėmesį, jei pasireiškia tokie POŽYMIAI_4 DARBAS IR INTERESAI PERFEKCIONISTINIAI TIKSLAI LABAI KRITIŠKAS REZULTATAMS VENGIA PAPRASTŲ KASDIENIŠKŲ UŽDUOČIŲ NEPAPRASTAI ĮSIGILINA Į TAM TIKRAS PROBLEMAS MIELAI PRIIMA IŠŠŪKIUS VENGIA RUTINOS KŪRYBINIS POŽIŪRIS Į PROBLEMAS.

Ypatingai gabūs vaikai dažnai išsiskiria iš bendraamžių greitesne raida. Mokslininkų teigimu, itin gabiu vaiku galima laiky tą vaiką, kurio pažintinė raida maždaug dvejais metais lenkia bendraamžių pažintinius gebėjimu Itin gabūs vaikai gali ilgą laiką būti sutelkę dėmesį į vieną veiklą, yra smalsūs, išsamiai klausinėja apie įvairius reiškinius, greitai įsimena ir ilgai išlaiko informaciją, atpažįsta situacijas, kuriose gali ją pritaikyti. Tokie vaikai nori ne pagal amžių ir jėgas spręsti problemas, jautriai reaguoja svarstant teisingumo, moralės klausimus.

Gabių vaikų Problemos Šiems vaikams būdingas aukštas kūrybiškumo lygis. Todėl gabūs vaikai turi specialių poreikių ir yra priskiriami socialinė rizikos bei socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupei.

Gabių vaikų Problemos Socialinės adaptacijos problemas pirmiaus sukelia tai, kad savo bendraamžius intelektine branda toli pralenkę vaikai netenka referentinės grupės, su kuria galėtų identifikuotis. Tuo tarpu paauglystėje identifikacija su grupe yra vienas iš svarbiausių poreikių.

Gabių vaikų Problemos Gabiam vaikui gali kilti aštri pasirinkimo problema: ar rinktis bendraamžių grupės palaikymą, ar laimėjimus akademinėje sferoje.

Gabių vaikų Problemos Antra, realizuodami didelius gabumus moksleivi dažnai patenka į įvairias varžymosi situacijas – dalyvauja olimpiadose, konkursuose ir pan. , o tai sukelia didelę įtampą, stresą. Jiems taip pat tenka išgyventi stresą dėl nepalankaus bendraamžių požiūrio į tai, kad gabiesiems rodoma daugiau dėmesio, jiems sudaromos kitokios nei visiems likusiems sąlygos.

Gabių vaikų Problemos Aplinkiniai pernelyg dažnai bando gabiesiems „parodyti jų vietą“, nepelnytai kritikuodami, neva taip siekdami apsaugoti juos nuo galimo išpuikimo. Tai gali sukelti gabių moksleivių savęs vertinimo krizę. Pagal socialinio pasitikėjimo ir savęs priėmimo skales gabūs moksleiviai save vertina neaukštai.

Galimos gabių vaikų Problemos_1 Toks pat emociškai priklausomas, emociškai nesubalansuotas ir nekantrus kaip ir jo bendraamžiai; Gali būti padidėjęs baimės jausmas, nes geba įsivaizduoti begalę pavojingų situacijų ir pasekmių; Kartais labai jautrus, pažeidžiamas. Kaip ir daugumai vaikų, būdinga egocentrizmas: visa, kas vyksta atrodo nukreipta į jį. Neutralią repliką gali suvokti kaip kritiką;

Galimos gabių vaikų Problemos_2 Jei jo bendraamžiai nesupranta, nepriima, gali pradėti neigiamai save vertinti; Kartais jaučia kaltę, nors niekas jo nekaltina, kartais jaučiasi atstumtas, nors niekas nepasakė ir nepadarė nieko, kad taip pasijustų.

Prof. Joan Freeman TYRIMAS Viename išsamiausių iš kada nors šioje srityje atliktų tyrimų mokslininkai išsiaiškino, kad gyvenime sėkmės sulaukė vos 3 proc. iš 210 tyrime dalyvavusių talentingų vaikų. http: //www. delfi. lt/news/daily/education/is-talentingu-vaiku-vos-3 -proc-panaudojagabumus-gyvenime. d? id=36962883 2010 rugsėjo 27 d.

Patarimai tėvams ir pedagogams_1 Vengti nuobodulio (reikia turėti omenyje, kad savo – ne kitų iškeltiems tikslams šie vaikai yra labai darbštūs ir atkaklūs, bet mėgsta savarankiškai mąstyti, nepakenčia nuodugnių aiškinimų ir rutininės veiklos); Ugdyti dėmesį (jie nespėja paskui savo minčių tėkmę: kol pasako sakinio pabaigą, jų mintys jau būna kitur);

Patarimai tėvams ir pedagogams_2 Mokyti kelti realius lūkesčius, nepasiduoti nepasisekus, o išbandyti naują būdą. Jie linkę viską atlikti tobulai, bet yra sau labai kritiški, todėl greitai praranda motyvaciją. Raginti nepasiduoti po nesėkmės, bet ne pamėginti viską iš naujo, o pakeisti strategiją, panaudoti naują metodą ir informaciją – tada nepasireikš nuobodulys; Nuolat palaikyti vaiką, stiprinti jo savęs vertinimą.

KAIP ATPAŽINTI VAIKO GABUMUS? Metodinės rekomendacijos pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir tėvams. Vilnius, 2008. Parengė Aida ŠIMELIONIENĖ http: //www. sac. smm. lt/images/file/e_biblioteka/Vaiko%20 gabumai. pdf Leidinį galima rasti ir interneto svetainėse: www. gabusvaikai. lt www. sppc. lt

Leidinyje rasite atsakymus į klausimus: Ką turėtų žinoti tėvai ir mokytojai, auginantys ir ugdantys gabius vaikus? Kokie yra įvairių gabumų požymiai? Kokios yra gabių vaikų galios ir sunkumai? Kodėl ir kaip atsitinka, kad vieni gabūs vaikai atskleidžia savo gabumus, o kiti – ne?

„Dauguma mokytojų švaisto laiką klausimais siekdami nustatyti, ko vaikas nežino, kai tikrasis klausinėjimo meno tikslas yra atskleisti, ką vaikas žino ar gali žinoti. ” Albert Einstein

NAUDOTI ŠALTINIAI Psichologės Nomedos Gutauskienės (Mykolo Romerio universitetas) seminaro medžiaga. Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, Kūrybos psichologija. Vilnius, 2002. Ir straipsniai iš internetinių tinklalapių: http: //www. mokslai. lt; http: //www. nmakademija. lt/spauda-apie-mus/sigitagirdzijauskiene-baimes-del-gabiu-vaiku-ateities-jaumaziau/; http: //www. manager. lt/blog/articles/view/gabiu-vaikuugdymo-sistemos-lietuvoje-dar-nera; http: //www. asirpsichologija. lt; http: //mokymai. cv. lt/mokymai/gabiu-vaiku-poreikiu-irinteresu-tenkinimas-ugdymo-individualizavimas

Laida “Ką manai? “: Dėl ko vaikas nenori eiti į mokyklą? Ar tikrai tradicinė mokykla žlugdo vaikus? Išeičių ieškantys tėvai. http: //www. tv 3 play. lt/play/262421/? autostart=true

Ačiū, kad buvote kartu!