Futurizmo refleksija K Binkio poezijoje Klaipdos uolyno gimnazijos

Futurizmo refleksija K. Binkio poezijoje Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos mokytoja S. Riaukienė

Pamokos tikslai ir uždaviniai 1. Susipažinti su futurizmo bruožais, keturvėjininkų sambūriu. 2. Susipažinti su K. Binkio gyvenimu, asmenybe ir kūryba. 3. Perskaityti ir aptarti K. Binkio eilėraščius. 4. Parašyti pastraipas apie keturvėjininkų kūrybą, žmogaus savigarbą ir orumą. 5. Atlikti kūrybines užduotis: futuristiniu stiliumi sukurti plakatą-kvietimą, lankstinuką, knygų viršelius, iliustruoti eilėraščius.

Prisiminkime

Ką vadiname avangardizmu? Avangardizmas – tai ypatinga moderniojo meno atmaina, suklestėjusi XX a. pradžioje daugelyje Europos šalių. Avangardizmas (prancūziškai avangarde - kovingas, ankstesnes tradicijas laužantis menas, kultūros ir visuomenės permainų vedlys. reiškia priešakinį kariuomenės būrį)

Kultūrologo Endrė Bojtaro (Endre Bojtár) tvirtinimu, avangardizmo grupės, sukūrusios avangardizmo programas, buvo penkios: ekspresionizmas konstruktyvizmas siurrealizmas dadaizmas futurizmas

FUTURIZMAS

Futurizmas Visiškai atmeta ir griauna ankstesnes meno tradicijas ir skelbia meno ir pasaulio revoliucinio atnaujinimo idėjas. KOKIAS? Užduotis: Perskaitę , , Futurizmo manifesto” ištrauką, J. Tysliavos ir K. Binkio eilėraščius ir pažiūrėję italų dailininko Bala Džiakomo darbus suformuluokite bent tris ryškiausius futuristinio meno bruožus.

Pamąstykite n Ką mėgsta vaizduoja futuristai? (temos, motyvai) n Kaip vaizduoja, kokius įvaizdžius dažniausiai renkasi? (formos, spalvos ir pan. ) n Ką sako darbų pavadinimai?

Futurizmas (ital. futura - ateitis) Tai pirmoji europinio masto avangardizmo srovė, atsiradusi 1909 m. Italijoje, Tomazui Marinečiui (Tomaso Marinetti) paskelbus „Futurizmo manifestą".

Šiame manifeste kviečiama sugriauti bibliotekas, užtvindyti muziejus, išlaisvinti Italiją iš „archyvarų ir gidų epidemijos". Futuristai šlovina laisvę, jėgą, o modernaus žmogaus laisvės ir galios simbolis jiems yra riaumojantis automobilis: Mes skelbiame, kad pasaulis praturtėjo nauju grožiu: greičio grožiu. Lenktyninis automobilis su savo korpusu, papuoštu didžiuliais vamzdžiais, primenančiais gyvates, su trūkčiojančiu kvėpavimu, riaumojantis automobilis, kuris lekia tarsi prieš kartečę, gražesnis negu Samotrakės Nikė. .

Juozas Tysliava , , Rudenio radiograma” Žeme, žeme, Ar girdi? Šiandien gulsim, Ryt sukilsim, Šiandien pūsim, Ryt pražysim, Nes išvysim ugnį degant, Nes pajusim plieną tirpstant, Nes išgirsim vėją ūžiant. Žeme, žeme, Ar girdi? !

J. Tysliava , , Vėjas” Vėjas lekia ir kvatoja. Vėjas žemėje kovoja. Kas ne jo gaida užgroja, Tam išlaužia vėjas koją. Žemė ūžia, vėjas lekia. Žemė – mirštanti plaštakė. Vėjas lekia kaip patrakęs, Vėjas lupa žemei akį. Girios braška, miestai griūva. O tas laivas – lašas jūroj. Vėjas lekia ir nežiūri, Kur čia miestas, kur čia jūra.

Kazys Binkis PAVASARĖJIMAS „Pavasario saulė nušvito meiliai“ Ir žiūri. Ei, žeme, Žemėn kepurę, Žiūrėk - spinduliai, Ne saulė - senovės lietuviškas dievas Šypsos dangun pasilipęs. Ne girią, ne upę, ne lauką, ne pievą, Bet visą tavo ištisą plikę, Tavo gyvaplaukius, kur suvytę, Atėjo milijardais degančių pirštų Naujam gyvenimui atkasyti, Atėjo tau pavasario pirštų. Žeme, rangykis!

Bala Džiakomas (1871 -1958 ) Italų tapytojas, žymiausias futurizmo krypties dailininkas.

“Formos transformacijos”, 1918

“Jauna mergina eina prieš balkoną’, 1912

“Judantis automobilis ir šviesa”, 1913

“Abstraktus greitis ir garsas”, 1913 -14

“Linijų jėga”, 1915 “Saulė matoma per teleskopą”, 1914

„Šuns su pavadėliu dinamizmas“ , 1912

“Vasara”, 1918 “Merkurijus”, 1914

“Greitis”, 1913

“Abstraktus greitis”, 1913

Pasitikrinkime: 1. Teigiamas santykis su moderniąja tikrove – miestu, mašinomis, greičio, jėgos ir energijos garbinimu. 2. Kraštutinis niekinantis požiūris į kultūros tradiciją. 3. Svarbūs besikeičiantys vaizdai, ryškių spalvų kontūrai, abstrakcijos. 4. Literatūroje apstu buitinių frazių, dialogo nuotrupų, žodžių žaismo.

Kazys Binkis ( 1893 -1942) , , Pirmasis yra išreiškęs, poetiškai įprasminęs jaunumo, kitoniškumo, maištingumo programą” (V. Daujotytė)

Apie rašytoją v. Kazys Binkis – avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas. v 1922 m. išleido „Keturių vėjų pranašą“. v 1924 m. kartu su kitais bendraminčiais (J. Petrėnu, S. Šemeriu, J. Tysliava ir kt. ) įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“. v. Buvo Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys. v Dirbo žurnalistu, redagavo įvairius leidinius, rašė populiarias brošiūras, straipsnius.

Kūrybinis palikimas v „Eilėraščiai“ (1920 m. ), „ 100 pavasarių“ (1923 m. ) v „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“ (1928), „Ir t. t. “ (1931 m. ) v „Atsiskyrėlis Antanėlis“ (1930 m. ), , , Meškeriotojas“ (1935 m. ), „Dirbk ir baiki“ (1936 m. ) v „Atžalynas“ (1937 m. ), „Generalinė repeticija“ (1940 m. ) v Išvertė A. Puškino, I. Krylovo, M. Gorkio kūrinių.

Eilėraščių ciklas , , Utos” – poetinis unikumas, šedevras, stebuklas, prilygstantis geriausiems pasaulyje meilės lyrikos pavyzdžiams.

RUGIAGĖLĖS Vien tik mėlyna akyse! Žemėj, ore ir danguj Daugiau nieko nebmatysi, Vien tik mėlyna akyse. Užsimerksi, pamąstysi, Nusijuoksi. . . O paskui – Vien tik mėlyna akyse, Žemėj, ore ir danguj.

K. Binkis - futuristas v Naujuoju poezijos keliu pasuko ne kaip įniršęs maištininkas, o kaip jaunas ir nerūpestingas vėjavaikis. v Jis į lyriką įveda miesto dundesį, technikos amžiaus spalvas ir ritmą, miesto žmogaus savijautą, psichinę būseną. v K. Binkis įteisino ryškų judesį, greitą tempą, sujungė vaizdingumą su

Eilėraštis , , Vokiškas pavasaris” Berlynas aukštyn kojom drybso. O mėnuo, senas idiotas, Elektros viela pažabotas, Šypso. Gatvėse medžiai apkarpyti Nežino, ar jiem sprogt ar ne. . . Tiktai už lango vazone, Svaigių , skanių kvapų pilni Narcizai pradeda šaipytis, Lyg vaikas alkanas sapne. Žvėryne miega krokodilai, Liūtai, beždžionės ir gyvatės. Šalia Žvėryno savo viloj Jau rengias gult aristokratės, Juk metas jau - nakties antra.

Tramvajai ir automobiliai, Pabaigę gatvėse kadrilį, Seniai po urvus išsislapstė, Pralenkdami kuris katrą. Jau vietoms merkias elektra. Pakilo mėnuo dar aukščiau. Įkliuvęs tarp bažnyčios bokštų, Pakreipęs savo snukį plokštų, Jis išsižiojo dar plačiau Ir atsiduso. Pūstelėjo. Ir šiltos srovės minkšto vėjo Užliejo knarkiantį Berlyną. Mėgino mėnuo į Žvėryną, Bet staiga pro stiklus pamatęs, Kaip rėdosi aristokratės, Paraudo senis ir už bokštų Užrito savo veidą plokštų.

Užduotis: 1. Atsakykite į klausimus: a) Romantikų lyrikoje mėnulis paprastai poetizuojamas , o čia mėnulis apibūdinamas šnekamosios kalbos žodžiais. (Kokiais ir kodėl? ) b) Koks lyrinio subjekto požiūris į miesto gyvenimą? Kokiomis poetinėmis priemonėmis jį išsako? c) Iš tokio požiūrio suprantame, jog miesto žmogaus ir gamtos santykis kinta. Kaip?

Namų darbas Perskaityti iš vadovėlio psl 124 -125 V. Areškos straipsnio , , Nerimtas poetas” ištrauką ir K. Binkio eilėraščius. Kokie įdomūs poeto asmenybės bruožai atsispindi eilėraščiuose?