Epitet vartojimas lietuvi moter ir vyr poezijoje Tiriamasis

Epitetų vartojimas lietuvių moterų ir vyrų poezijoje Tiriamasis literatūros ir matematikos projektas Projektą parengė Šiauliai, 2014 Viktorija Kiudulaitė, Ona Nagreckaitė , Gintarė Rimkutė, Urtė Venclovaitė, IV kl.

Projekto tikslas • Išsiaiškinti, kokią vietą užima epitetai lietuvių moterų ir vyrų poezijoje. • Palyginti moterų ir vyrų kūrybą epitetų vartojimo aspektu, remiantis literatūrologijos ir matematikos metodais.

Tyrimo objektas • XX a. dviejų lietuvių poečių ir dviejų lietuvių poetų kūryba: § S. Nėries eilėraščiai iš rinkinių „Anksti rytą“ ir „Pėdos smėly“ § J. Degutytės eilėraščiai iš rinkinių „Ugnies lašai“ ir „Dienos dovanos“ § J. Aisčio eilėraščiai iš rinkinio „ Daina graudyn ir įstabyn“ § H. Radausko eilėraščiai iš rinkinių „Fontanas“, „Strėlė danguje“, „Žiemos daina“, „Žaibai ir vėjai“

Kriterijai • Visi kūrėjai yra to paties šimtmečio - XX a. atstovai. • Vienodas eilėraščių skaičius ir vienoda eilėraščių struktūra. • Siekiant objektyvumo, tyrime išanalizuota po 10 kiekvieno poeto eilėraščių, kuriuos sudaro trys ketureiliai posmeliai.

Epitetai • Vaizdiniai epitetai - dalykiški, jie pažymi objektyvias, konkrečias ypatybes: šaltas plienas, žalios pievos, baltas smėlis, tankus vasarojus. • Emociniai epitetai išreiškia kalbančiojo santykį su tuo, apie ką kalbama, subjektyvų vertinimą, individualų įspūdį: viesulai padaužos, motulė žemė, baltas miestas, sidabrinės ražienos.

Metodai • Tyrime remiamasi: §Feministine kritika §Kūrinio analize ir interpretacija §Lyginimo metodu §Statistinių tyrimų metodu

Hipotezė • Analizuojama moterų ir vyrų kūryba skiriasi epitetų vartojimo požiūriu.

Tyrimo uždaviniai • Išsiaiškinti, kiek ir kokių vaizdinių bei emocinių epitetų vartojama analizuojamų poetų eilėraščiuose. • Išsiaiškinti pasikartojančių epitetų ir dominuojančių spalvų prasmę eilėraščiuose. • Palyginti analizuojamų poetų moterų ir vyrų eilėraščius vartojamų epitetų aspektu.

Epitetų skaičius poečių eilėraščiuose • Iš viso abi poetės savo eilėraščiuose vartoja 191 epitetą. • S. Nėries eilėraščiuose yra 88 epitetai, o J. Degutytės eilėraščiuose - 103 epitetai.

Dominuojantys epitetai • S. Nėries eilėraščiuose dominuoja emociniai epitetai - 53. • J. Degutytės eilėraščiuose taip pat dominuoja emociniai epitetai - 53.

Emociniai epitetai • Galima teigti, kad moterys linkusios į betarpišką kalbėjimą, kuriame svarbiausia yra emocinis krūvis. • Emociniai epitetai ir S. Nėries, ir J. Degutytės poezijoje padėjo atskleisti stiprius to meto išgyvenimus, dramatiškus išorinius ir vidinius konfliktus, gilino ryšį su gimtąja žeme, tėvyne, papročiais, gamta.

Dominuojanti spalva • S. Nėries ir J. Degutytės eilėraščiuose dominuoja juoda spalva (S. Nėries - 28, 57%, J. Degutytės - 26, 3%). • Balta spalva taip pat dažnai minima poečių eilėraščiuose.

Dominuojanti spalva • Juoda spalva S. Nėries poezijoje simbolizuoja ilgesį, sielvartą dėl meilės, prabėgusių laimingų dienų, padeda sukurti liūdną, nostalgišką nuotaiką. • J. Degutytės poezijoje juoda spalva siejama su tamsa, nepažinumu, grėsme, paslaptimi, praeitimi.

Pasikartojantys epitetai • S. Nėries eilėraščiuose dažniausiai pasikartojantis epitetas yra baltas (8, 57%). • J. Degutytės eilėraščiuose dažniausiai pasikartojantis epitetas – aukštas (4, 85%).

Pasikartojantys epitetai • Galima teigti, kad epitetas baltas S. Nėries eilėraščiuose paryškina šviesios praeities ir skaudžios dabarties priešą. • Epitetas aukštas J. Degutytės eilėraščiuose sukuria siekiamybės įspūdį, atskleidžia lyrinio „aš“ aukštus idealus.

Skirtumai ir panašumai • Šios poetės skiriasi vaizdinių epitetų vartojimo požiūriu. S. Nėries kūryboje vaizdinių epitetų tėra 35, o J. Degutytės panašiai kaip ir emocinių – 50. • Akivaizdu, kad S. Nėries eilėraščiuose dominuoja emocinis pradas. O J. Degutytės eilėraščiuose emociniai ir vaizdiniai epitetai suartėja – tarp jų nėra labai ryškios persvaros. • Panašu tai, kad abiems poetėms būdingas atviras jausmo išsakymas, kalbėjimas širdies balsu.

Epitetų skaičius poetų eilėraščiuose

Dominuojantys epitetai • J. Aisčio eilėraščiuose dominuoja vaizdiniai epitetai – 44. • H. Radausko kūryboje taip pat dominuoja vaizdiniai epitetai – 44. • Galima teigti, kad šie poetai jausmus, emocijas linkę išreikšti kuriamu vaizdu, gamtos aprašymu.

Vaizdiniai epitetai • Vaizdiniai epitetai nagrinėjamuose J. Aisčio eilėraščiuose sukuria ilgesio, skausmo, vidinės kančios jausmą, paryškina uždaros ir plačios erdvės kontrastą. • H. Radauskas kūrė eilėraščius, išsiskiriančius spalvų, vaizdų bei garsų įvairove. Vaizdiniai epitetai eilėraščiuose dažnai sudaro įspūdį, kad įvairias emocijas, jausmus išgyvena ne tik lyrinis subjektas, bet ir gamta.

Dominuojanti spalva • J. Aisčio eilėraščiuose dominuoja mėlyna spalva (33, 33%). • H. Radausko nagrinėtuose eilėraščiuose dominuoja geltona spalva (33, 33%). Eilėraščiuose taip pat minimos žalia ir raudona spalvos.

Dominuojanti spalva • Mėlyna spalva J. Aisčio eilėraščiuose ne tik atskleidžia autoriaus kūrybai būdingą vienatvės, liūdesio temą, bet ir sukuria tyrumo, ramybės įspūdį, vaizduojamai erdvei suteikia platumo. • Dominuojančia geltona, dažnai minima žalia ir raudona spalva H. Radauskas kuria vientisą, darnų gamtos paveikslą.

Pasikartojantys epitetai • J. Aisčio eilėraščiuose dažniausiai pasikartojantis epitetas yra platus (6, 82%). • H. Radausko kūryboje dažniau pasikartoja epitetas senas (9, 09%).

Pasikartojantys epitetai • Epitetas platus J. Aisčio eilėraščiuose padeda atskleisti lyrinį subjektą slegiantį skausmą, vidinę kančią, sustiprina neaprėpiamo ilgesio naštą. • H. Radausko kūryboje epitetas senas ir dominuojanti geltona spalva yra glaudžiai susiję. Mene geltona spalva siejama ne tik su šviesa, saule, bet ir su branda, senatve. Poeto eilėraščiuose būtent ir pastebimas šias reikšmes suartinantis epitetų senas ir geltonas derinys.

Panašumai ir skirtumai • Abu poetai vartoja daugiau vaizdinių epitetų. • H. Radauskas yra estetinės poezijos atstovas, todėl jis atsiremia ne į asmeninius išgyvenimus, kuriuos padėtų atskleisti emociniai epitetai, bet į meną, savitą grožio pasaulį, kurį padeda atskleisti kūriniuose vartojami vaizdiniai epitetai. • J. Aisčio eilėraščiuose, nors ir kalbama apie žmogaus vienišumą ir ilgesį, vis dėlto intymų kalbėjimą, būdingą moterims poetėms, keičia vaizdu išsakoma emocija.

Išvada • Tiriamojo projekto išvados iš dalies patvirtina hipotezę, kad analizuojamų moterų ir vyrų kūryba skiriasi epitetų vartojimo požiūriu.

Literatūra • • • Daujotytė, V. Parašyta moterų. Vilnius: Alma littera, 2001. Ką simbolizuoja spalvos. Prieiga per internetą: http: //www. fructusartis. lt/contents/coid, 3282/KASIMBOLIZUOJA-SPALVOS Kubilius, V. XX amžiaus literatūra. Vilnius: Alma littera, 1996. Literatūros žinynas V-XII klasei. Kaunas: Šviesa, 2007. Nyka-Niliūnas, A. Dienoraščio fragmentai. Vilnius: Baltos lankos, 1998. Stilistika. Prieiga per internetą: http: //ualgiman. dtiltas. lt/stilistika. html