EMAIT 1845 1921 Julija Beniueviitymantien Pareng Nijol Sodonien

ŽEMAITĖ (1845 -1921) (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) Parengė Nijolė Sodonienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė 2009

Julija Beniuševičiūtė • gimė Bukantėje bežemių bajorų šeimoje,

Jokio sistemingo mokslo neišėjo. • Skaityti ir rašyti išmoko namie iš tėvo. • Daugiau pradinio mokslo žinių gavo gyvendama pas turtingą giminaitę (tetą) 1855 -1864 m. Šemetose. • Vėliau mokėsi pati iš knygų.

1863– 1864 m. sukilime rėmė sukilėlius • Teta, kurios dvare gyveno, sukilėlius rėmė maistu, drabužiais ir kt. • Julija veždavo su arkliais į sutartą vietą tetos paramą. Kosto Kalinausko ir Zigmo Sierakausko žudynių vieta Lukiškių aikštėje

“Įkritau kaip muselė į išrūgas” • Nesunkiai tarnavo kambarine Džiuginėnų dvare. • Čia susipažino ir 1865 m. ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto, buvusio baudžiauninko. • Abu neturėjo savo žemės, prasidėjo sunkus gyvenimas. Džiuginėnų k. , Gadūnavo sen. , Telšių r.

Savo žemės neturėjo nė pėdos • Su vyru nuomojosi žemę, • apie 30 metų užsiėmė žemės ūkio darbais Kolainių, Laukuvos, Varnių, Užvenčio apylinkėse. • Gausi šeima (augo 7 vaikai) vertėsi sunkiai. Žymantienė laikė visas 4 namų kertes. • Vyras buvo ne šeimos žmogus, neūkiškas, mėgo medžioti, lošti kortomis, išgėrinėjo. Dėl nepriteklių nuolat kaltino žmoną.

Lemtinga pažintis su Povilu Višinskiu • 1883 m. apsigyveno Ušnėnuose, susipažino su kaimynų sūnumi Povilu Višinskiu, kuris, pastebėjęs kaimynės talentą, paskatino rašyti. • Pirmą kūrinį - apsakymą “Rudens vakarą” parašė būdama 49 metų.

Skaitė Povilo parūpintą draudžiamą lietuvišką spaudą • - Dabar kad parvežiau pyrago, tai pyrago! Tetule, nesitikėjai tokio? Pagriebė smalsaudama. . . „Auszra“. Sušiureno puslapius. • - Žemaitiška! Dargi gazieta! Iš peklos tu ištraukei, Poviliuk? . . Poviliukas juokiasi ir beria rimtai: • - Gavau. Čia „Aušros“ visų metų knygutė. Bet yra jau ir kitų gazietų, kontrabandnešiai parneša į Šiaulius, galima gauti nusipirkti, tik labai slapta. . .

Povilas Višinskis išrokavo, kas parašyta, pasakojo, kas šitaip surašė gražiai. • Geri tokie ženklai – stiprėja lietuvių krutėjimas, auga literatūra. Ar nerodo „Varpas“? Ir augs, ir kils! Atsiras daugiau rašančių. . . Kaip Kudirka, kaip Bitė, , , Nejučiom taikė Žymantienei į širdį. • - Didelė čia kupeta!. . . Juk aš mokėčiau taip parašyti! • - Na, pamėgink, - šokosi Povilas, - parašyk!

J. Žymantienė tampa Žemaite • Višinskis ragino kaimynę ir ji parašė apsakymą „Piršlybos“, • kuris buvo išspausdintas „Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje metams 1895“ jau kitu pavadinimu – „Rudens vakaras“ Žemaitės slapyvardžiu (jį pasiūlė Povilas Višinskis).

Tuo metu išspausdintas kaimo moters tekstas prilygo stebuklui arba kokiam nedideliam Ušnėnų kaimo žemės drebėjimui. . . Pamačiusi išspausdintą savo apsakymą, Julija džiaugėsi, didžiavosi, negalėjo patikėti, dėkojo Povilui, nors prie teksto pirštus buvo „prikišęs“ ir J. Jablonskis – taisė kalbą, Višinskio paprašytas.

P. Višinskis, kad galėtų padėti Žymantienei, pats daug skaitė, gilinosi į literatūros teoriją. Siuntė jai knygas. • 1898 m. jis iš Varšuvos užsakė rašytojai J. V. Gėtės, V. Šekspyro, N. Gogolio, F. Šilerio, Bairono knygų. Ir pamokė, paaiškino, kaip kurią skaityti. „Šekspyrą reikia skaityti ne vieną kartą ir ne du, o pasklaidyti, padėti ant lentynos, pavalgyti, pamiegoti ir vėl pasklaidyti. . . “ (iš 1898 m. vasario mėnesį rašyto laiško). • Žemaitė paskaitydavo, rašydavo įspūdžius Povilui. • Taip ir vinguriavo Žemaitės kūrybinis kelias , , per Višinskio rankas“. Ji parašydavo visą apsakymą ar dalį, siųsdavo Povilui, prašydama: „ (. . . ) atrašyk, mano vaikeli, netingėk, nes man be Tavęs ilgu, neturiu niekam paskaityti, kad kas papeiktų“ (iš 1897 spalio mėnesį rašyto laiško).

Žemaitės užrašai

Žemaitė – aktyvi veikėja • 1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos moterų I suvažiavime, • 1908 m. – Rusijos moterų I suvažiavime Peterburge. • 1912 m. apsigyveno Vilniuje, 1913 – 1915 m. redagavo „Lietuvos žinias“. • Neteisingai apkaltinta kelias savaites praleido kalėjime kartu su vagilėmis, prostitutėmis – tai ir gyvenimo mokykla. • Pirmojo pasaulinio karo metu lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo. • Nuo 1917 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos narė.

Amerikoje • 1916 m. pradžioje rašytoja Žemaitė, advokatas Andrius Bulota ir "Žiburėlio" draugijos pirmininkė Aleksandra Bulotienė atvyko į JAV rinkti aukų nuo karo nukentiejusiems. • Jie aplankė arti šimto JAV ir Kanados miestų, kur gyveno lietuviai. Visi trys sakė kalbas, smerkiančias karą, pasakojo apie lietuvių vargus. • Lietuvos šelpimo fondui surinko 50 000 dolerių.

Sukūrė daug “gyvenimo paveikslų” • Parašė apie 354 apsakymų, apysakų, apybraižų, vaizdelių, keliolika pjesių, pasakojimą • apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. • Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“. • Su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį.

Kūrybai būdinga • Kūryboje vyrauja neigiami gyvenimo reiškiniai, pasakojimai epiški, ironiški, objektyvizuoti. • Būdingi detalūs gamtos, papročių, buities, veikėjų išorės aprašymai. • Daug dėmesio skiriama moters gyvenimui. • Pasakojimas realistinis.