EM MANO PLANETA KAS YRA EM EM em

ŽEMĖ – MANO PLANETA

KAS YRA ŽEMĖ?

ŽEMĖ • Žemė – tai planeta, kurioje gyvename. • Žemė yra trečioji pagal nuotolį nuo Saulės planeta, kuri turi palydovą – Mėnulį. • Maždaug 70 proc. Žemės dengia vanduo. • Manoma, kad Žemė susidarė maždaug prieš 4, 5 mlrd. metų, o gyvybė atsirado prieš 3, 5 mlrd. metų. • Net mokslininkai nesutaria, kaip atsirado Žemė. Yra nuomonių, kad mūsų planeta susidarė iš kosminių dujų ir dulkių. • Beveik visos tautos turi išgalvotų pasakojimų – mitų, kurie aiškina, kaip atsirado Žemė.

ŽEMYNAI

ŽEMYNAI • Žemynas – didelis vientisas sausumos plotas Žemės planetoje. Skiriami tokie žemynai: • Afrika • Amerika – Šiaurės Amerika – Pietų Amerika • Antarktida • Australija • Eurazija – Azija – Europa

ANTARKTIDA

ANTARKTIDA Tai šalčiausias, labiausiai vėjuotas, nuošaliausias ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.

ANTARKTIDA Antarktidą 1820 m. atrado keletas keliautojų ir tyrinėtojų. Kadangi žemynas yra ašigalio rajone, čia susiformavo stora ledo danga, kurios vidutinis storis apie 2000– 3000 metrų. Oro temperatūra žemyno gilumoje žiemą nukrenta iki – 80 °C, o vasarą pakyla iki – 30 °C. Šilčiausi pakrančių regionai vasarą įšyla iki 0 °C.

ANTARKTIDOS GYVŪNAI Didesnėje Antarktidos dalyje nėra augalijos ir gyvūnijos. Tipiški Antarktidos gyventojai – pingvinai. Antarktidos krantus skalaujančiame vadenyne veisiasi didžiausi planetos gyvūnai: mėlynieji banginiai, kašalotai, didžiosios orkos. Taip pat žemyne yra ruonių, paukščių.

GRENLANDIJA

GRENLANDIJA • Grenlandija yra didžiausia pasaulio sala, kurios 80% dengia ledynai. Centrinėje dalyje vidutinis ledo storis siekia 2300 m. • Grenlandijos sala priklauso Danijai. Kadaise joje buvo įsikūrę vikingai. • Salos centre vidutinė sausio temperatūra yra -46 °C, liepos mėnesį -12 °C. • Saloje gyvena beveik 60 000 gyventojų. Grenlandijos žmonės gyvena iš turizmo, verčiasi žvejyba. • Iki šių dienų Grenlandijoje populiariausia transporto priemonė – šunų kinkiniai.

GRENLANDIJOS LEDYNAI

VANDENYNAI

VANDENYNAI • Vandenynas – vandens užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius viso Žemės ploto. • Žemės vandenynuose vanduo nuolat juda, nes vėjai gena jų paviršiumi bangas ir sudaro sroves. • Mėnulis su Saule vandenyne sukelia potvynius ir atoslūgius. • Visi Žemės vandenynai drauge susijungia į pasaulinį vandenyną, kurį sudaro: Arkties, Atlanto, Indijos, Pietų, Ramusis vandenynai. • Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis – apie 6 km.

RAMUSIS VANDENYNAS

RAMUSIS VANDENYNAS • Ramusis vandenynas - didžiausias vandens telkinys Žemėje, užimantis net trečdalį planetos. • Vandenynas yra tarp Australijos, Azijos, Amerikos ir Antarktidos. • Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta - Marianų lovys (įduba) – 11 022 m. Vidutinis vandenyno gylis 3 980 m. • Vandenyne atsiranda viską nušluojantys atogrąžų uraganai - taifūnai. • 1520– 1521 m. Ramųjį vandenyną pirmasis perplaukė Fernandas Magelanas.

RAMUSIS VANDENYNAS

ŽEMĖ – MANO PLANETA Darbą parengė: Aistė Markevičiūtė (skaidrės ir informacija) Viktorija Zubkova (informacija apie Grenlandiją) Mari Dominyka Sadovskytė (informacija apie Žemę) Greta Česnulevičiūtė (nuotraukos)