ELEKTROMAGNETINI BANG SKAL Vilniaus VarpoSG MAIULIS POVILAS IVA

ELEKTROMAGNETINIŲ BANGŲ SKALĖ Vilniaus , , Varpo”SG MAČIULIS POVILAS IVA Mokytoja Irena Šauklienė Konkursas , , Fizikos bandymai aplink mus 2017”

Turinys Elektromagnetinių bangų skalė Gama spinduliai Rentgeno spinduliai Ultravioletiniai spinduliai Matomoji šviesa Infraraudonieji spinduliai Radijo bangos Tai įdomu Testas Uždaviniai Naudota literatūra

Elektromagnetinių bangų skalė Elektromagnetinių spindulių skalė(elektromagnetinių bangų spektras) – visų elektromagnetinių spindulių suskirstymas į vieną eilę pagal ilgį(arba dažnį) ir temperatūrą. λ - bangos ilgis c - šviesos greitis ν - dažnis

Gama spinduliai Tai elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0, 01 nm. Gama spinduliuotė labai skvarbi, todėl gali paveikti giliai organizme esančius audinius, pakeisti kraujo sudėtį, sukelti mažakraujystę, kataraktą, viduriavimą. Mažos gama dozės gana ribotai kenkia gyviesiems organizmams. Šiuos spindulius skleidžia kosminiai kūnai, bet juos sugeria žemės atmosfera. Stiprus gama spindulių šaltinis – žaibo iškrova.

Panaudojimas skydliaukės diagnostikai drėgmės matavimams defektoskopijoje vėžinėms ligoms gydyti maisto produktams sterilizuoti radiacinėms chemijos, biologijos tyrimams

Rentgeno spinduliai o o o Rentgeno spinduliai tai yra elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10 – 0, 01 nm. Nedidelę rentgeno spinduliuotę skleidžia televizoriai ir kineskopiniai kompiuterių ekranai, tačiau ši labai silpna spinduliuotė sveikatai nėra kenksminga. Skystųjų kristalų monitoriai rentgeno spindulių neskleidžia. Jie veikia fotografinę plokštelę, jonizuoja orą, yra be galo skvarbūs.

Vilhelmas Konradas Rentgenas (1845 -1923) 1895 m. lapkričio 8 d. Vilhelmas Kondratas Rentgenas , fizikos mokslų daktaras, laboratorijoje tirdamas katodinių spindulių savybes, atrado spindulius (angl. X-ray). Už šį atradimą 1901 m. V. K. Rentgenui suteikta Nobelio premija. Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0, 1 -5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.

Panaudojimas medicina (gydymas, diagnostika); pramonė (plyšiams metaliniuose kūnuose aptikti); mokslas ir technika(kristalų vidinė strultūra, DNR struktūra). astronomija(didelių energijų procesus, vykstančius aktyvių galaktikų branduoliuose, akreciniuose diskuose).

Matomoji šviesa Matoma šviesa yra spektro dalis tarp 380 nm ir 750 nm bangų ilgio. Elektromagnetinės bangos, kurias skleidžia iki švytėjimo įkaitę kūnai. Šis intervalas įdomus , dėl dviejų priežasčių: 1. Šią bangų ilgių spinduliuotę mūsų akis ir sąmonė suvokia kaip šviesą. 2. Žemės atmosfera yra itin pralaidi kaip tik šio bangų ilgio spinduliuotei.

Infraraudonieji spinduliai o o Tai elektromagnetinės bangos kurių ilgis didesnis nei matomos šviesos, bet mažesnis nei radijo bangų. Pavadinimas reiškia žemiau raudono (lotyniškai infra, "žemiau"). Infraraudonųjų spindulių bangos ilgis yra apytiksliai nuo 750 nm iki 1, 5 mm. Būdingiausia infraraudonųjų spindulių savybė - jų šiluminis poveikis. Dėl to šie spinduliai kartais dar vadinami šiluminiais. Infraraudonųjų spindulių šiluminiu poveikiu pagrįstas šiltnamių veikimas.

Panaudojimas fotografavimas naktį; IR spindulių detektoriai (temperatūros pokyčiams matuoti); elektronika (nuotoliniam prietaisų valdymui); karyba (raketų nukreipimui); naktiniam matymui (žiūronai); medicina (fizioterapija, diagnostika); džiovinimas(vaisiai, mediena, dažyti gaminiai, pastatų sienos).

Ultravioletiniai spinduliai o o o Jie yra taip pat nematomi spinduliai. Šių spindulių bangos ilgis 3 - 380 nm. Daugelis medžiagų - stiklas, vandens garai nepraleidžia ultravioletinių spindulių arba juos praleidžia blogai. Ultravioletiniams spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Dideli jų kiekiai skatina odos vėžio atsiradimą, gali sukelti saulės smūgį.

Panaudojimas maži UV kiekiai skatina gyvybinius procesus: odos įdegimą; vitamino D gamybą; fizioterapiją (užmuša bakterijas); specialiųjų efektų scenoje sukūrimui; senų paveikslų restauravimui.

Radio bangos o. Laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, ilgesnės nei 0, 1 mm (10 -4 m). Radijo bangos greitis c laisvoje erdvėje lygus 299. 792, 458 km/s o. Galimi šie radijo bangų sklidimo atvejai: 1. Laisvoji erdvė. Radijo bangos sklinda be kliūčių, siuntimo ir priėmimo įrenginiai yra tiesioginio matomumo zonoje. 2. Paviršinis sklidimas. Radijo bangos sklinda išilgai žemės, sekdamos Žemės paviršiaus kreivumą. Toks sklidimas būdingas ilgosioms ir vidutinėms bangoms. 3. Jonosferinis sklidimas. Decimetrinės ir metrinės radijo bangos atsispindi nuo jonosferos.

Panaudojimas üradijo ryšys üradijo transliavimas; übelaidė telefonija (judriojo ryšio telefonai, belaidžiai rageliai); ünuotolinis valdymas (garažo vartai, belaidė kompiuterio klaviatūra, pelė ir kt. ); üradiolokacija (fizinių objektų erdvėje sekimas, judėjimo parametrų nustatymas), üradijo pelengavimas (krypties į radijo bangų šaltinį nustatymas); ülaivų ir orlaivių navigacija; ümatavimo prietaisai (greičio matavimo radarai, aukštimačiai ir kt. ), üpadėties nustatymas (naudojant GPS palydovus); üapsaugos ir kontrolės priemonės; üpramonės, mokslo ir medicinos prietaisai; ümaisto ruošimas (mikrobangės krosnelės).

Tai įdomu Mobilusis telefonas yra mažas radijo aparatas. Siunčiant žinutes jo antena spinduliuoja energiją radijo mikrobangų diapazonu. Dažniausiai naudojamos 33 cm ilgio bangos , kurių dažnis yra 900 MHz. Šiuolaikiniai telefonai yra skaitmeniniai. Kol mobiliojo ryšio telefonų įtaka sveikatai nėra iki galo įrodyta, reikėtų stengtis visais įmanomais būdais apsisaugoti nuo galimo elektromagnetinės radiacijos poveikio. Pokalbių trukmė turėtų būti kiek įmanoma trumpesnė, nes tai mažina simptomų ir ligų vystymosi riziką. Mobilieji telefonai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo kūno, mažiausiai 20– 50 centimetrų atstumu. Todėl nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo – spinduliuojami elektromagnetiniai spinduliai gali neigiamai veikti sveikatą.

Testas 1. Kurie elektromagnetiniai spinduliai yra ilgiausi? a. Infraraudonieji ; b. Rentgeno ; c. Gama. 2. Kurie elektromagnetiniai spinduliai yra trumpiausi? a. Infraraudonieji ; b. Rentgeno ; c. Gama. 3. Kokia savybė būdinga infraraudoniesiems spinduliams: a. Yra skvarbūs; b. Biologinis ir cheminis aktyvumas; c. Šiluminis poveikis. 4. Kokio ilgio yra infraraudonieji spinduliai: a. Nuo 750 nm iki 1, 5 mm; b. Nuo 1000 m iki 100 m ; c. Nuo 100 m iki 1 m. 5. Kur infraraudonieji spinduliai nenaudojami ? a. Medicinoje; b. Fotografavimui naktį; c. Senų paveikslų restauravimui. 6. Kuo pasižymi ultravioletiniai spinduliai? a. Šiluminių poveikių ; b. Dideliu biologiniu ir cheminiu aktyvumu; c. Labai dideliu oro skvarbumu.

7. Kada buvo atrasti Rentgeno spinduliai? a. 1895; B. 1805; C. 1918. 8. Kuo pasižymi Rentgeno spinduliai? a. Yra matomi; b. Yra šiluminiai; c. Yra labai skvarbūs. 9. 100 m ilgio elektromagnetinės bangos tai : a. Radijo bangos; b. Rentgeno; c. Gama. 10. Matomoji šviesa, tai spinduliavimas , kurio bangos ilgis yra: a. Tarp infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių; b. Tarp ultravioletinių spindulių iki rentgeno; c. Tarp radio iki infraraudonųjų spindulių. ATSAKYMAI 1. a; 2. c; 3. c; 4 a; 5. c; 6. b; 7. a; 8. c; 9. a; 10. a.

Uždaviniai: q Į žmogaus akį patenka elektromagnetiniai spinduliai, kurių dažnis 9, 5· 1014 Hz. Ar jie sukelia šviesos pojūtį? c= 3 · 10 8 m/s ν =9, 5· 1014 Hz; λ=3 • 10 8 : 9, 5· 10 14 = 0. 3157· 10 -7 =316 nm Ats. : Ne Apskaičiuokite Rentgeno spindulių bangos ilgį, kai jų dažnis lygus 3 • 10 8 GHz. ν = 3 • 10 8 GHz = 3 • 1017 Hz λ=3 • 10 8 : 3 • 1017 =10 -9 m =1 nm Ats. : 1 nm

Naudota literatūra: 12 kl. Fizikos vadovėlis http: //www. fotonas. su. lt http: //alkas. lt/2013/12/24/infraraudoni eji-spinduliai-kas-tai/ Spektras 10 kl. http: //lt. wikipedia. org/wiki/Rentgeno_ spinduliai http: //lt. wikipedia. org/wiki/Ultravioleti niai_spinduliai Tikslieji mokslai humanitarams